TEKSTAI.LT
<< Atgal
 
 
TĖVYNĖS VARPAI

 
       ĖVĖ SIMONAITYTĖ IR JOS PREMIJOS

       Vasario 2 d. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje buvo įteikta jau dvidešimtoji literatūrinė I.Simonaitytės premija. Ją už eseistikos rinktinę „Kitas pasaulis“ pelnė poetas ir eseistas Rolandas Rastauskas.
       Premijos skyrimo komisija, sudaryta iš Klaipėdos apskrities administracijos, Klaipėdos universiteto, I. Simonaitytės bibliotekos ir LRS Klaipėdos skyriaus atstovų, ilgai suko galvas, kaip iš naujausiųjų A. Petraitytės, A. Kuklio, S. Poškaus ir R. Rastausko knygų išsirinkti geriausią. Bene svarbiausias R. Rastausko knygos privalumas, nulėmęs balsavimo rezultatus, buvo stilistiniai autoriaus atradimai ir meninė knygos branda.
       Gavęs laureato diplomą R. Rastauskas pažymėjo kelis įdomius sutapimus – jau dvidešimt metų kaip jis gyvena ir dirba Klaipėdos krašte, dešimties metų derlius buvo sudėtas į „Kitą pasaulį“ ir magnetinis skaitytojo bilietas, kurį vakaro metu jam įteikė bibliotekos direktoriaus pavaduotojas rašytojas J. Šikšnelis, taip pat baigiasi skaičium 20.
       Kalbėdamas apie R. Rastausko eseistiką kritikas M. Šidlauskas bandė ieškoti sąlyčio taškų su I. Simonaitytės kūryba. Jei I. Simonaitytė vadinama savo krašto, Mažosios Lietuvos metraštininke, tai R. Rastauskas yra savo laiko akimirkų fiksuotojas ir taip pat savotiškas metraštininkas. Kritiko teiginius tarsi pailiustravo pats premijos laureatas, raiškiai paskaitęs vieną savo esė, kurios veiksmas vyko greta – Lietuvininkų aikštėje. O ar ne apie tas vietas kažkada rašė ir Ėvė Simonaitytė?
       Naujajam Klaipėdos apskrities viršininkui premijos teikimo ceremonija buvo vienas pirmųjų pasirodymų miesto visuomenei. Viršininkas pasidžiaugė, kad tradicija nenutrūko, premija, nors ir vėluodama, pasiekė adresatą. Premija būdavo teikiama sausio 23 d. per I. Simonaitytės gimimo dieną jos vardu pavadintoje bibliotekoje. Be to, premija – literatūrinė, fotografai B. Aleknavičius ir O. Pajėdaitė laureatais tapo ne už nuotraukas, o už prisiminimus apie žymią rašytoją.
       Tuos faktus priminiau, kad ateityje literatūrinė I. Simonaitytės premija nebūtų painiojama su kita, beveik to paties pavadinimo (nėra tik žodelio – literatūrinė) premija, kurią daug vėliau sugalvojo ir įsteigė Agluonėnų kaimo seniūnija. Bet kokį premijų atsiradimą reikia tik sveikinti – pinigai ir garbė nesugadins jokio tikro menininko, tačiau kodėl buvo pasirinktas kone identiškas pavadinimas? Gal premijos steigėjams pritrūko fantazijos, o gal specialiai bandoma klaidinti I. Simonaitytės kūrybos gerbėjus ir paprastus skaitytojus, siekiant nuvertinti literatūrinės I. Simonaitytės premijos prestižą? Taip vienoje laureatų gretoje atsiranda rašytojas R. Sadauskas, akademikas V. Kubilius, profesorius D. Kaunas ir tautodailininkas, žurnalistas ar literatas, tarkime, V. Rimavičius. Atsiranda veikėjų, kurie darosi sau reklamą net iš mirusios rašytojos Ėvės Simonaitytės.
       O gal tai ne pirmoji ir ne paskutinė premija apsišaukėlė? Gal vieną dieną koks Obelių ar Nobelių kaimas įkurs dar didingesnę, pasaulinio garso premiją?

R. ČERNIAUSKAS       

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
[email protected]