TEKSTAI.LT
<< Atgal
 
 
TĖVYNĖS VARPAI

 
       ATODANGOS: ĮVYKIAI IR FAKTAI

       Robertas Mūkas: mano telefonas yra 00-000-00. 2002 m. išleidęs eilėraščių rinkinį „Kai Dievas išėjo atostogų“, šiais metais Anapilin iškeliavo jos autorius Robertas Mūkas ( 1923. I. 14–2006. I. 4) – vienas ryškiausių ir savičiausių latvių filosofų ir poetų. Latvija neteko iškilaus šiuolaikinio mąstytojo, kuris gebėjo aprėpti neįprastai platų temų diapazoną – nuo I. Kanto, Rytų religijų, G. C. Jungo analitinės psichologijos iki R. Šteinerio antroposofijos.
       Latvių literatūrą jis praturtino devyniais poezijos rinkiniais. R. Mūko eilėraščiuose ryškūs intelekto proveržiai, skeptiška ironija, susipinanti su meilės ilgesiu; jo lyrinis herojus ieško harmonijos tarp žmogaus ir gamtos, Žemės ir visatos, tremties ir tėvynės, gyvybės ir mirties, kasdienybės jungčių ir svajonių egzistencinės prasmės.
       „Mano filosofija yra poezija be sąskambių, o poezija – filosofija su sąskambiais“, – tvirtino pats kūrėjas ir mąstytojas.
       Iki Latvijos nepriklausomybės profesorius R. Mūkas Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbo lyginamosios religijos ir Rytų religijų istorijos baruose. R. Mūko filosofiniai tekstai publikuoti anglų, italų, vokiečių, portugalų, rusų, japonų ir kitomis kalbomis. Latviškai išleista devyniolika jo mokslinių knygų, didžiuma jų pasirodė per pastarąjį dešimtmetį.
       1991 m. poetas Maris Čaklajis apie R. Mūką rašė: „Jis negali būti emigrantas. Jis negali būti tremtinys. Ar kryžiaus nešėjas yra tremtinys ar emigrantas?“ Dabar R. Mūko vardas ant kryžiaus spinduliuoja į ateitį užrašytas mintis apie sielą, kaip anapusinio ir šio pasaulio tarpininkę: „Mums nelemta pradingti iš šio laiko ir erdvės – / Tiktai keistis“.

       Lietuvių literatūra latviškai. Lietuvių prozos vertėjas T. Rullis į latvių kalbą išvertė J. Jankaus romaną „Paklydę paukščiai“ (leidykla „Zvaigzne ABC“).
       Literatūros mėnraštis „Karogs“ š. m. sausio numeryje paskelbė G. Beresnevičiaus knygos „Pabėgęs dvaras“ fragmentą (vertė I. Brūverė).

       Kursai ir konkursas rašytojams. Latvijos rašytojų sąjunga pakvietė visų amžių kūrėjus – prozininkus, poetus, dramaturgus, scenaristus, vertėjus – dalyvauti rašytojų profesinio mokymo kursuose. Jų metu bus perskaitytos 32 paskaitos, užsiėmimai vyks 24 studijose. Kursų pabaigoje dalyviai pateiks kursinį darbą.
       Kadangi studijų lankytojų vietų skaičius ribotas, o norinčių klausytojų daug, buvo surengtas kūrybinis konkursas pagal pateiktus darbus (200–300 eilučių poezijos, 150–300 eilučių poezijos vertimo, 25 000–50 000 ženklų prozos, pjesių, scenarijų, vertimų tekstų).

       „Dainų spinta“ – nacionalinės kultūros simbolis. 1924 m. gruodžio 2 d. buvo įkurta Latvių tautosakos saugykla, o kitų metų rugsėjį buvo pradėta registruoti tautosakos pavyzdžius.
       Nuo 1940 m. Latvių tautosakos saugykloje saugoma garsioji Krišjanio Barono „Dainų spinta“, sumeistrauta Maskvoje 1880 m. Kortelėms kartografuoti buvo panaudotos papirosų popieriaus dėžutės. 1893 m., kai tekstų skaičius pasiekė 150 000, spinta buvo išvežta į Latviją, ir ji tapo nacionalinės kultūros simboliu.
       1997 m. žymus kompiuterių specialistas prof. I. Freibergas pasiūlė ir ėmė vykdyti projektą – nuskenuoti „Dainų spintą“: beveik 300 000 lapelių su tautosakos pavyzdžiais.
       2001 m. rugsėjo 4 d. „Dainų spinta“ buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.

       Skaitomiausia knyga Latvijos kaime. Pernai ketvirtą kartą Latvijoje surengta akcija „Parama kaimo bibliotekoms“. Jos metu paskirtas Didysis skaitytojų apdovanojimas už skaitomiausią metų knygą. 2005-aisiais, kaip ir prieš metus, skaitomiausia latvių rašytojo knyga buvo A. S. Gailytės romanas „Durys – neužrakintos“. D. Browno romanas „Da Vinčio kodas“ – populiariausias verstinės literatūros grupėje.

       G. G. Márquezas, raudonieji maištininkai ir kūryba. Nobelio premijos laureatas G. G. Márquezas, kaip tarpininkas, dalyvavo Kolumbijos vyriausybės ir neteisėtos karinės kairuoliškos grupuotės „Nacionalinė išsivadavimo armija“ derybose. Praėjusių metų pabaigoje jos buvo surengtos Havanoje, dalyvaujant stebėtojams iš Ispanijos, Šveicarijos ir Norvegijos.
       Tiesa, rašytojas ne iš karto sutiko būti tarpininku. „Aš esu grynas pesimistas. Bet kiekvieną kartą, kai Kolumbijos konflikte pažymimas kovojančių šalių suartėjimas, mane aplanko optimizmas“, – tvirtina G. G. Márquezas.
       Garsus Lotynų Amerikos rašytojas interviu ispanų laikraščiui „La Vanguardia“ pranešė kitą, ne itin džiugią žinią – jis nustojęs rašyti. „2005-ieji buvo pirmieji metai mano gyvenime, kada aš neparašiau nė vienos eilutės“, – pareiškė sulaukęs 78-erių garsaus romano „Šimtas metų vienatvės“ autorius.

       „Lauros originalas“ – į nežinomybę? Rusų rašytojo Vladimiro Nabokovo kūrybinį palikimą tebelydi įvairios sensacijos ir paslaptingos keistenybės. Kaip praneša britų laikraštis „The Times“, V. Nabokovo sūnus ketina sunaikinti paskutinį nepublikuotą tėvo romaną „Lauros originalas“, nes toks buvęs autoriaus pageidavimas. Po rašytojo mirties (1977) to nepadarė 1991 m. mirusi jo žmona Vera. Į aštuntą dešimtį įkopęs rašytojo sūnus Dmitrijus buvo sumanęs su romano rankraščiu supažindinti literatūros tyrinėtojus, tačiau apsigalvojo ir ketina įvykdyti tėvo priesaką.

Parengė A. VALIONIS       

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt