Vienintelis lietuvių dadaistas imažinistas Pranas Morkūnas eilėraščių rinkinį spaudai parengė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Tada knyga nebuvo išleista. Nepasirodė ji net vėlesniais laikais. Ir tik 1993 m. Prano Morkūno „Dainuoja degeneratas“ išvydo pasaulį, atkurtas pagal autoriaus paliktus juodraščius.
Kalbant apie grafinius elementus, šioje knygoje paminėtini apskritimai, rodyklės, nestandartinis žodžių išdėstymas. Taip pat akį traukia penklinės su natomis panaudojimas eilėraštyje („bandyto troškimas“, p. 14).
P. Morkūno eilėraštį prozą „revercija“ bei jau minėtą „šairėpantą“ tiek Leonas Gudaitis, tiek Kostas Korsakas lygina su rusų poeto Chlebnikovo eilėraščiais. Panašumų yra – ir vienas, ir kitas, pasitelkdami pačias įvairiausias priemones, kuria ne eilėraštį-eilėraštį, o eilėraštį-rebusą.
Aušra Kaziliūnaitė
po velnių
palįsiu po sijonu
įsiboginsiu šlaunyčiuos
nusibos platoniškumas
po velnių
atsegiau prakyšo
du pūpkūs čiūpukai
pasisotinęs po velnių
takelis mergšė
paltelį žyžybteli
žirgteliu po velnių
žirklėkis
viesulu po velnių
komanda iškėsnot
tamaruosim paterliot
po aistros po velnių
kekšamoj meilėj siutingoj
aistrioj lovutėj girgždingoj
šventai siela tilti
skubau išplerpt po velnių
nagai suraižė veidą
sukrapštė nugarą
čiukuras
nebenoriu čiučintis po velnių
ir lipa
ir lipa
ir lipa
merginos į širdį
ir kiša
ir kiša
ir kiša
mylėsim
girdi
kiukiukt
guldytės
paplekšt
velnių
1928.I.6
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
vėjadžazas
gyvybė skatikas
gyvybė džazbandas
viskas džazbandas
užplieksim maironių pasturgalius
žiebsim pasmurnosiams
pūsime storkaklius riebius
tranmakatai
džazbandarai
nustoginsim kiurusius stogus
švy-švaukšt
gyvatinsim dangų
dainuosim trankiau
miau-miau
jūsų žilę tūkstančio metų
gargažėjančią gargažę
gvaltavosim kačerga
čiuraukšt
ir balnosim kaip mergą
padangumaraukš
eilėdergčius
kaip užterkšim pagalam
tram-pam-vam
a-ja-vū
romantikas sielą velka į vieškelį
visi ten vieškelio šunys ją šunina
jums didi ateitis
skūrinsim surūkšlėtą skūrą
tempsime būgną
mušim džazbandą
ma ma ma
tė tė tė
šitaip nebečypiam
kai užtrauksime telingai
žvengia saulė temperminga
džaz džaz
vėjadžazas
žvingia
1928.I
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
studento kambario idilija
aprūkus fizionomija niurkso ir monija
pavydėti kekšynų simfonijai
nulovintoj lovoj retlaikiais merginų
stulbso prie stalo studentas
ekonomingai be viršutinių
stalas idėjų prikrūvintas
biržiška gutaperčos maniška
fričė dar nyčė pilvas pasišiaušė
kambary tylu romantiška
knibždasi pakaušy
nosis be perstogės tiška
snarglina lūpas ir viską
grindyse iščiupinėtos tarnaitės juzytės laiškas
mižlėja apie alėją
kolegė norėjo pas muziejų po dviejų
nuo vakar prarytos šnicelio plytos
trissyk valytos nebesotu
langas bučiuoja ištvirkusią tvorą
koketuojasi dilgės
sienoje mirga mergos vylingas juodumas
kelnėse kaip ienoje pasiutęs stangumas
gražu pasvajoti tik bėda
pilvas giesmę gieda
tenai revoliucija
koks pesimizmas
aplamai blogai
durnavotos studijos furijos
lazdina studentišką pakaušį
nusispjaut verčiau išmaut
gautą į skolą pas maušį
1928. I.11
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
mėnulio sonata
vakaras kaip raudonumas merginuoja
sėdžiu prisilangavęs
susiraukė diena apsiniukavo
laukiu mėnulio dangavo
"mielas broleli tavęs išsiilgau
jau vilgo mano veidelį
sūri ašarėlė"
buvo naktelėj meilės porelė
rankos krūtinės susivėlė
alpo mergužėlė
glamonių čiuponių
smarkių pustonių kilbasinių
buvo mėnesinių sentimentalinių
ach graudulinių keikinių švach kvailininių
viską baigė slaptiniu
kiek laimės dvylikoj metų
bučiuota be litų
balzganas mėnulis toks švietė gerulis
šventus nekaltus vaikulius
och akyse klanas
žvilgis įstilbęs mato
subliksėjo sušvitavo
ištiesiau rankas
pakilau į priekį ėjau
tau tau siunčiau maldavimą
baigti sukliudė lovutė
apsidairiau
čia geniališka mintis pasišovė
tai mėnulis palovy
1928.I.16
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
donžuanas
drin drin pasku dran
nepatinka jam
stipu stapu čia merga
bidu badu iškišta
tamsianaktis
alėjos kampas
donžuanas vampos
prie elektros lempos
o mergos tik renkas
į vyrišką rinką
kiek daug jų pritvinko
velniop nepatinka
sena donžuano gadzinka
mergos šešiolikos metų
geidžia geismai
pusiaumečiui pakaktų
pagleverzot
teatras kino
mademoiselle
gal auto nuvažiuosit namo
ryt ar kada
rendez-vous
gerbiamasis tai naivu
juk dar valanda laiko
ir niekas mūsų nelaiko
pabūgti kaviniško tvaiko
oho
mergina pralenkė prityrėlį seną
dirgtelėjo donžuanas
gimnazistė jaunystė
širdis kūrenas
alėjos kampas
mergos tik renkas
vyrų banknokiškos rankos
ištampo
į kampus
abipus
pas Nemuno krantus
1928.II.13
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
dekoltuotos kelnės
kunigas priplakta davatka
kelnės užkritos dekoltuotos
karščiu stamantrėlis išbernavo
nuodėmės apčiulpo
nenusaugai nuodėmingo ravo
nebenusidėsiu
at-ma kelnės kelnės
kas per velnias
hai žyg pina din
kelnės dekoltuotos mergą žirgi žerga
visai pavargo visur tik marga
tikrasis dekoltas
davatkėlė žalioj pievoj
ji galvoja apie dievus
ach-ha ach-ha ach
davatkėlei apie pilvą riebu
pi-bu
kunigėli kilnus
nusikaltus
kelnės baltos
su dekoltu
taip ir paeilėmis
bernužėlis kunigėlis
varo bara
ata kata šen ir ten
abejur ir abejaip
kelnės dekoltuotos
1928.II.24
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
gražias mylėkim
gražias mylėkim moteris
visas joms skirkime sritis
jau kitkas nežavės
mergaičių kojos žavimos
peršviečia šilko kojinės
gražias mylėkim moteris
įšyla kūnas glėbiuose
ten jausmai švaistosi
įglauskim galvą į krūtis
gražias mylėkim moteris
glamonės bučkiai počiūpiai
prispauskime aistriai
moters glėbių sūkurys
mūs kūną ištąsys
gražias mylėkim moteris
žvilgių tvaike svaiginies
eikime kas vakaras
slapčia po patvorius
per amžius jos mums neįgris
gražias mylėkim moteris
1928.V.4
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
pagunda
taip
buvau nemylįs
žarsčiai iš lėto
meilės kvošingos kadrilis
suko vertetą
vos pirštais liečiau
elektra sruveno
o dar nebrukau į blauzdyčius
nė letenos
net dabar
būčiau naujai pasiūtas
elgčiaus didikas
sukinėčiaus kalakutas
krapštykis
bet gana gerbiamoji
nusipurtau ir vėl
šniaukščiai išžioju
mademoiselle
manei man atrodai
iš galerijos partery
širdyje sukurstai
ugniakalnio kraterį
nenoriu tavęs
kibinimateri
1928.VIII.31
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
limunara
apkabinai linumara
kojos kaklą
šlaunys lūpos
susišlauninau
šluodinu šluones
šluorakinu įšlaurį
šlaunėkitės šlauniškai
šlaunuokit šlaumunes
šlaunare šlauglūde
šlaudara šlaubina
šludina šludės
šlaudu šlaudu
glaudine šlauduo šlaunapyne
sušlaunavojai
kojos kaklą
apkabinai limunara
1928.XI.17
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
nauja pažintis
smailus pryšakis slenka į priekį
matytas siluetas
visas gramzdinu
šlyžt į gelmes
sultėta
suluku
žiaunas
blir vir
įsilamdini
trilinka braukies
per mano kramtinį
pakrūtį
niurku tave į gniužulą
rangais vartais pasiutusiai
per vieną akimirksnį
susitėkšlinom putose
1929.VII.10
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.
skriesti syvai
tampringa būtybe
apsyniojai kūną rangalais
elastas
smaugia dusina alpulių
elastinga tamprūne
sukaustei pryšakį šoną užpakalį
nykstu susiskiesdamas
užvožė šlaunų liemenio krūčių tumulai
tumbinas kraipaus spyglių
smauk dusingiau
įsikąsiu mėsos gabalą
laužiu dantis į kietumus
šniaukšti pasiutimu
skridini elastą aplink
tūksi kamuolinėj širdis
kiaurai pakenkei
nuo burnos seilių ligi kojų pirštų
geležiniai voratinkliai
1929.IX.6
Pranas Morkūnas. Dainuoja degeneratas: dadaist. imažinist. eil. - Kaunas: Nemunas, 1993.