Bendroji literatūros kritika

Skirsnyje „Bendroji literatūros kritika“ pateikiamos paties bendriausio pobūdžio literatūrologinės apžvalgos, kuriose nagrinėjama atskirų laikotarpių arba atskirų rašytojų grupių kūryba. Kritiniai straipsniai išdėstyti chronologine tvarka pagal jų parašymo arba paviešinimo datą. Tų pačių metų straipsniai pateikiami abėcėlės tvarka.

Jūratė Sprindytė: kritinio žvilgsnio į literatūrą labai trūksta (Kūrybingiausių 2009-ųjų knygų dvyliktuko komentaras)
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologai išrinko kūrybiškiausių 2009-ųjų knygų dvyliktuką
Išleistas Lietuvai skirtų Rusijos poetų eilių rinkinys
Vasario 2 d. Rašytojų klube – Rimanto Marčėno kūrybos vakaras
Rimantas Kmita. Kur šiandien yra literatūros kritika? (2009)
Nijolė Storyk. Gyvenimas − lyg teatro gastrolės (interviu su Dovile Zelčiūte, 2010)
Albertas Zalatorius. Estetinės sąmonės lūžis XX a. pradžioje (1994)
Leonidas Donskis: „Svarbu nuolat skaityti pačias geriausias knygas“ (interviu, 2010)
Monika Kutkaitytė. Atsiminimai apie rašytojus – knygose
Janina Žėkaitė. Pirmasai baras (2002)
Giedrius Viliūnas. Modernizmo ištakos (2003)
Rasa Drazdauskienė. Apie seksualinę aistrą, visuomenės papročius ir gerumo prigimtį (William Somerset Maugham, 2010)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (1)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (2)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (3)
Savaitės diskusija: Rašytojai Lietuvoje (2010)
Įsimintiniausios Lietuvos rašytojų knygos („Lietuvos ryto“ dešimtukas, 2009)
Karolis Baublys. Nemirtingai mirtingas lapkritis: Lapkričio mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga (2009)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys (1996)
Almantas Samalavičius. Literatūrinės perspektyvos: Lietuva (2009)
Loreta Jastramskienė. Nepavaldūs laiko užgaidoms „Varpai“ (2009)
Antanas Gailius. Apie vertimo ir poezijos vienovę (interviu, 2009)
Brigita Speičytė. Dovana iš Šveicarijos („Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje: sugrįžimų apybraižos“, 2009)
„Versmė“ siekia gaivinti lietuvių dramaturgiją (2009)
Andrius Konickis: „Kurkime bendruomenę, kuri gebėtų kurti“ (interviu, 2009)
Karolis Baublys. „Tik raidžių skeveldros sulipdo vakar ir šiandien“: Spalio mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga (2009)
Monika Šlančauskaitė. Kodėl aš bijau teksto?
Giedrė Kazlauskaitė. Teksto jausmas (2009)
Rūta Oginskaitė. Lietuvių dramaturgijos padėtis – gėdinga ir bevaisė (2009)
Audronė Meškauskaitė. Ko verta literatūros šiandiena? (2009)
Spalio 29 d. Rašytojų klube „Naujosios romuvos“ vakaras
Elina Naujokaitienė. Keturvėjininkai: šiandienos paralelės ir Vakarų literatūros kontekstai (2009)
Angelė Jasevičienė. Mačernio būties mįslės (2009)
Karolis Baublys. Literatūros kritika: nuo subtilių užuominų iki atviro puolimo (Rugsėjo mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Regimantas Tamošaitis. Pasakojimo suardymas (2009)
Dalia Satkauskytė. Literatūros kritikas trumpų formų akivaizdoje (Pranešimas, skaitytas per PDR konferenciją, 2009)
Dalia Satkauskytė. Literatūros kritikas trumpų formų akivaizdoje (Pranešimas, skaitytas per PDR konferenciją, 2009)
Absoliuta Andželika Lukaitė. Lietuvių rašytojų „teisingos“ knygos paauglių neįtikina
Neringa Mikalauskienė. PDR almanacho haiku. Vėjuota akimirka
Kasparas Pocius. Mažoji literatūra ne „profesionalų“ akimis
Andrius Jakučiūnas. Nykštukai ir egzistencija (2009)
Karolis Baublys. Kultūrinės spaudos diagnozė: vasariškas tingumas (Liepos ir rugpjūčio mėnesių kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Pranas Visvydas. Ir sutalpink žemėlapyje tiek veidų („Poezijos pavasaris 2009“)
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto naujienlaiškis Nr. 6
Romualdas Rakauskas. Fotovi(t)ražai. Turėti viską neturint nieko (2009)
Absoliuta Andželika Lukaitė. Patarimų ieškantys skaitytojai išjudino biografijų leidybą (2009)
Kristina Sabaliauskaitė. Kas kėsinasi į atmintį? (2009)
Saulė Pinkevičienė. Meno streikininkai laužo savivokos stereotipus
Guoda Azguridienė. Kaip aš likau be vardo (2009)
Živilė Bilaišytė. Ieškant prasmės: kalba, istorinis palikimas ir tikrovė (1994)
Badaujantys rašytojai virsta „šmėklomis“ (2009)
Kornelijus Platelis. Vasara įsisiautėjo (2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Akademinė legenda apie literatūros kritikos krizę (2009)
Apie pretendentų į „Poezijos pavasario 2009“ laurus poeziją: atvirai ir atidžiai
Milda Kniežaitė. Toks mielas, gražus ir artimas kičas (2009)
Alfredas Guščius. Pačiam iš savęs ir kitų. Apie leidyklos „Versus aureus“ pirmųjų knygų seriją „Debiutai“ (2008)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi. Jaunųjų poezijos rinkinys (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Keturi balsai (1987)
Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai. Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 (1997)
Catherine Tice. Kas sukurs naują „Harį Poterį“? (interviu, 2009)
Ona Ališytė–Šulaitienė. Alvito knygnešiai ir daraktoriai (2009)
Etsuj. Nenuobodūs eilėraščiai „Berlin Poesie“ festivalyje
Gitana Gugevičiūtė. Kultūra kaip nusikaltimas (2009)
Elena Žukauskaitė. Konkursas, praskleidžiantis ateitį (2005)
Rimantas Kmita. Blogio gėlės žydi ten (2009)
Rasa Drazdauskienė. Literatūrinis turizmas (2009)
Karolis Baublys. Kultūrinė spauda: tarp originalumo ir nesibaigiančios kartotės (2009)
Ramunė Brundzaitė. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (2008)
Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)
Pranas Visvydas. Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato („Poezijos pavasaris 2009“)
Rimantas Kmita. Kodėl poezija? (2009)
Toma Gudelytė. Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje (2009)
Viktorija Daujotytė. Tūkstantis lietuvių poezijos metų (2009)
Renata Šerelytė. Tyrosios poezijos kūrėjas: Jonui Aisčiui – 105 (2009)
Margot Dijkgraaf. Literatūrinės perspektyvos: Olandija (2008)
Ilona Bučinskytė. Istorijos nuskriaustųjų samprata egzilio tekstuose (2001)
Donatas Petrošius. Poezijos piratmetis
Karolis Baublys. Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties (Gegužės mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Renata Šerelytė. Mokslinė fantastika ir krikščionybė
Valdemaras Kukulas. Žiūros taškai ir daugtaškiai
Valentinas Sventickas. Recepcijos recesija
Donata Mitaitė. „Skaitymo metų“ lektūra
Kornelijus Platelis. Kodėl tebekuriama poezija? (2009)
Vienas klausimas penkiems poetams
Neringa Mikalauskienė. Nacionalinės eilėraščių medžioklės ypatumai „Poezijos pavasario“ almanacho laukuose (2009)
Ričardas Šileika. Poezijos reikalai internete (2009)
Karolis Baublys. Kaip įrodyti, kad poezija vis dėlto reikalinga? (Balandžio mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Vytautas Girdzijauskas. Negersiu kavos, nekeiksiu valdžios (2008)
Laimutė Adomavičienė. Apie mįslingą pokštą („Žvilgsniai“, 1946–1948)
Renata Šerelytė. Metafizinė lietuvių literatūros žemė
Gábor Csordás. Literatūrinės perspektyvos: Vengrija (2008)
Laimantas Jonušys: apie Metų knygos rinkimus
Jūratė Sprindytė. Epikos sugrįžimas? (2009)
Daniela Strigl. Literatūrinės perspektyvos: Austrija (2008)
Jonas Thente. Literatūrinės perspektyvos: Švedija. Kitapus detektyvų, rankinių ir dizainerių kostiumų
Gintarė Bernotienė. Nenugalėti kraštovaizdžiai
Giedrė Šabasevičiūtė. Kalėjimo romanas arabų literatūroje: istorija ir dabartis
Matt McGuire. Literatūrinės perspektyvos: Šiaurės Airija. Spaudžiant ranką istorijai
Vilma Pajuodienė-Fiokla. Komiksų kultūra, ištakos ir šiuolaikinė industrija
Jolanta Sereikaitė. Vizualumas literatūroje
Aleš Steger. Ištrinta Karta (2008)
Elena Baliutytė. Apie pasaulį asmeniškai ir pilietiškai: lietuvių eseistika 2005–2007 metais (2008)
Laimantas Jonušys. Naujausioji lietuvių proza (2005–2008)
Donata Mitaitė. Lietuvių poezijos magistralės ir takai (2005–2008)
Jūratė Sprindytė. Populiariosios literatūros topai (2005-2008)
Gintarė Bernotienė. Identitetas šiuolaikinėje lietuvių poezijoje (2007)
Donatas Petrošius. Šiuolaikinės lietuvių poetikos magistralė Parulskis–Marčėnas (2007)
Eugenijus Ališanka. Genius loci, arba Lietuvių literatūra čia ir dabar (2007)
Valdemaras Kukulas. Nuo Salomėjos Nėries iki Konstantino Kavafio (Vytauto Dekšnio ir Dariaus Pocevičiaus PK, 2006)
Kęstutis Navakas. Popierinės muškietos, plastmasinė špaga (2006)
Kornelijus Platelis. Eksperimentų mados (2006)
Simona Talutytė. Konkrečioji poezija Lietuvoje (2006)
Loreta Mačianskaite. Paskutinieji iš Lietuvos ir mūsų literatūros kanonas (2005)
Brigita Speičytė. Lietuvių poezija (1990–2005)
Audinga Tikuišienė. Sunku būtų išskirti tris pagrindines kartas (2005)
Liudas Gustainis. Nereikia metareligijos tikriausiai būtina metareligija (Skaidriaus Kandratavičiaus „Metareligija“ ir Daivos Čepauskaitės „Nereikia tikriausiai būtina“, 2004)
Agnė Jurčiukonytė. Lietuvių proza (1990–2004)
Aušra Martišiūtė. Lietuvių dramaturgija (1990–2004)
Absoliučiai jokios ideologijos ir jokios politikos. Kalbasi internetinių literatūrinių svetainių varioburnos.com, tekstai.lt ir nevykeliai.lt kūrėjai (2003)
Ar generacija? Jaunus poetus Gytį Norvilą, Marių Buroką ir Vytautą Dekšnį kalbina Liudvikas Jakimavičius (2003)
Karolis Baublys. „Akmeny pamirkiau pirštus..." (Arno Ališausko, Rimvydo Stankevičiaus, Dariaus Šimonio, Mindaugo Kvietkausko, Rimanto Kmitos, Linos Burbaitės, Dainiaus Sobeckio, Renatos Radavičiūtės, Gyčio Norvilo ir Agnės Žagrakalytės PK, 2003)
Dalia Jakaitė. 30-ųjų kartos poezija: V.P. Bložė, S. Geda, T. Venclova, J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis, J. Strielkūnas (2003)
Dalia Jakaitė. Istorinės savimonės raiška naujausioje 30-50-ųjų kartos prozoje (2003)
Dalia Jakaitė. Tradicija ir atsinaujinimas 9 dešimtmečio, 9 ir 10 dešimtmečių sandūros prozoje ir dramaturgijoje (2003)
Dalia Jakaitė. 50-ųjų kartos poetų kūryba. Pagrindinės estetinės tendencijos (2003)
Dalia Jakaitė. 1990-ųjų kartos poetų kūryba. Jaunųjų poezijos formavimasis (2003)
Dalia Jakaitė. Prozos ir dramos atsinaujinimas ties XX ir XXI amžiaus riba: R. Šerelytė, H. Kunčius, M. Ivaškevičius (2003)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (1)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (2)
Gintaras Beresnevičius. Eseistikos tendencijos moderniojoje Lietuvoje (2002)
Sigitas Geda apie „Svetimus“ (Iš mėlynųjų mansardų, 2002)
Laimantas Jonušys. Lietuvių proza (2000–2002)
Onė Baliukonytė. Lig skliauto (Gintaro Bleizgio ir Lauryno Katkaus PK, 1998)
Vytautas Kubilius. Nuo „Atlydžio“ iki Nepriklausomybės (Miliauskaitė, Jonynas, Patackas, Grybauskas, Cieškaitė, Platelis) (1996)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (A. A. Jonynas, D. Kajokas, A. Gailius, R. Jonutis) (1992) (1)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (A. A. Jonynas, D. Kajokas, A. Gailius, R. Jonutis) (1992) (2)
Valdemaras Kukulas. Pasaulis tam, kad jį aprašytum (G. Patackas, V. Braziūnas) (1992)
Pranas Visvydas. Janinos Degutytės ir Juditos Vaičiūnaitės kūryba (1971)
Kempinskiada

KEMPINSKIADA. Šios recenzijos buvo rašytos „Šiaurės Atėnų“ savaitraščiui, bet dėl tam tikrų priežasčių kelios atsidūrė „Literatūroje ir Mene“. Tačiau tai nesvarbu. Mano startas „Šatėnuose“ įvyko 2001 metų sausio mėnesį recenzija R. Pavilionio knygai „Tarp šviesos ir tamsos“, deja, ji kompiuteryje neišliko, todėl jos čia ir nėra. Po to kaip iš gausybės rago pasipylė kiti tekstai, pasirašinėjami įvairiausiomis pavardėmis ir vardais. Reikėtų paaiškinti, jog aš iš pradžių nebuvau KEMPINSKIS. Šitas visas blaškymasis tęsėsi maždaug iki 2001 metų pavasario, kai išgąsdintas kempinligės antplūdžio pasaulis ėmė mykti kaip didžiulė karvė, verčiama ėsti jos pačios mėsą. Tačiau aš negalėčiau pasakyti, jog tai mane paskatino taip pasivadinti. Kažkaip savaime įvyko tokia metamorfozė, nusitęsusi toli toli į priekį ir tempianti paskui save ištisą šleifą kitų visiškai nesvarbių įvykių. Visus buvusius pseudonimus palieku tokius, kokie ir buvo. Beje, beveik visos recenzijos žymiai skirsis nuo tų, kurios buvo išspausdintos „Šatėnuose“, nes išsigimėliška laikraštpalaikio cenzūra negalėjo susitaikyti su mano požiūriu į lietuvių literatūrą ir kalbą. Iš tikrųjų tik šituos tekstus galima laikyti grynai mano, nes tie, kuriuos spausdino, tiesiog buvo bendras produktas, sunarstytas iš daugelio visokių ten „stilisčių“ ir „redaktorių“ požiūrių bei polinkių. Sudėjau labiausiai pavykusias, mano manymu, recenzijas, o gal tik tas, kurios išliko „kompe“. Tai tiek trumpai ir greitai. Jei dar ką nors sumanysiu - parašysiu, o dabar prašom skaitykit ir permanykit... Maksas Kempinskis, Vilnius, 2002. IX.12

Maksas Kempinskis. Poezijos karai (neįvykusios dvikovos pasekmės)
Maksas Kempinskis. Justinas Marcinkevičius – įžymiausias lietuvių poetas, arba Paskutinis Mauro atodūsis
Maksas Kempinskis. Marš, marš – visi į savo vietas
Maksas Kempinskis. Misija, arba Balsas pornografijos byloje (PDR'2001)
Maksas Kempinskis. Pagiriamasis žodis... (Ineza Janonytė. Ratu apie save, 2002)
Maksas Kempinskis. Diagnozė: Skustagalvis (Šarūnas Navickis. Diagnozė: Kaunas, 2001)
Maksas Kempinskis. Sapnų maišytuvas (Vidas Morkūnas. Manekeno gimtadienis, 2001)
Maksas Kempinskis. The Asylum (Andrius Križanauskas. Nakvynės namai Londone, 2001)
Maksas Kempinskis. P. Į. S (Žilvinas Smalskas. XL / XX, 2000)
Maksim Kempinski. Šis un tas par šo un to, arba šis bei tas apie šį bei tą (Eilėraštis vaikšto po tylą, 2001)
Max Kempinski. Juden Requems, arba Apendiksas (Jerome Rothenberg. Dibukas, 2001)
Max Kempinski. Apie kortas popa opa žopa ir sudarinėtojo Luiso nubaudimą ISBNę („Poezijos pavasario“ almanachas, 2002)
Maksas K. Viskruša. Laisvė nemėgsta metaforų (Literatūros almanachas „Žiemos žodžiai“, 2002)
M.K. Galąskit, vyrai, dalgius, pjautuvus aštrius – artėja varpų pjūties metas!
Kempinė Makselytė. Pirmas malonumas (Jolanta Ona Vitkutė. Vakaro žuvys, 2001)
Dr. Ai Skauda. Brandos atestatas (Antanas Drilinga. Nuolaužos, 2002)
J.P. & MAX FACTORY LTD. Procesas, arba G.N. byla O.K. (Gytis Norvilas. Akmenskeltės, 2002)
Laumija Nukiaušienė. Medice cura te ipsum (Gasparas Aleksa. Adomo broliai ir moterys, 2001)
Lionginas Kliovas. Muilo burbulas (Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva. Oro pilis, 2002)
Lukrecijus Petraškanas. Dokumentininkas (Jonas Mekas. Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai, 2000)
Markas Piznarskis. Poetinio viešnamio galas (Žiemos poezija, 2001)
Narcizas ir Auksaburnė. Viskas, ką jūs norėjote sužinoti apie poetus, bet nedrįsote pasakyti garsaiai, arba apie grožį negražiai
Pranas Pornorauskas. Gyvenimo graužtukas visiems (Gasparas Aleksa. Pusė obuolio Ievai, 2002)
Tizipas Timpė. Myliu. Noriu. Negaliu (Ji spindi žavesiu slaptu. Pasaulio meilės lyrika, 2000)
Wiljemas Šakėspyris. Tobuliena (Patricija Šmit. Tobulas pasaulis, 1999)
Zigmas Beteptauskas. Šutka (Jurgis Kunčinas. Laisvė yra brangi, 2001)
Castor&Pollux
Castor&Pollux – kolektyviniu pseudonimu pasirašantis autorių kolektyvas, nuo 2005 m. žiemos iki 2008 m. pavasario skelbęs radikalias ir skandalingas knygų apžvalgas savairaštyje „Šiaurės Atėnai“. Per šį laikotarpį Castor&Pollux parašė daugiau nei 500 recenzijų, dalis jų išėjo atskira knygą („Rašytojų kūjis“, Kitos knygos, 2007). Manoma, kad šį anoniminį kolektyvą sudarė 6 autoriai, iš kurių 2 rašė visą laiką, o 4 – priešokiais. Castor&Pollux tekstai peržengė literatūros kritikos ribas, juos galima suprasti žymiai platesniame kultūros kritikos kontekste. Literatūriniuose kuluaruose jie sukėlė ne vieną skandalą (kartais net šoką), peržengė įprastus tabu ir netgi visuotinai priimtas mandagumo ribas. Castor&Pollux straipsniai – tikras „Rašytojų kūjis“ – žiebė per konformizmo, provincialumo, narsicizmo, vartotojiškumo nirvanoje palaimingai skendinčią lietuvių literatūrą. Pradėję rašyti nuo kritinių „grynosios literatūros“ apžvalgų, C&P kolektyvo nariai ilgainiui perėjo prie bendrosios kultūros kritikos, o dar vėliau – ir prie sociumo vertybių demaskavimo: KRITIKUOTI REIKIA NE LITERATŪRĄ, O PATĮ SOCIUMĄ. Deja, 2008 m. pradžioje Castor&Pollux buvo apkaltinti nukrypimu nuo literatūros kritikos kanono, išsisėmimu ir tuščiu politikavimu, tad buvo priversti baigti viešą veiklą ir pasitraukti į literatūros partizanų pogrindį. Šio literatūros kritikos sąjūdžio įkvėpėjas buvo Gintaras Beresnevičius: „Visą košę užvirė šio „projekto“ krikštatėvis, dabar jau velionis, neprilygstamas regėtojas Gintaras Beresnevičius“. O šio sąjūdžio duobkasiu galima laikyti patį sociumą, nesuvokusį pernelyg radikalaus Castor&Pollux kitoniškumo: „Visokias valstybines kekšes, sėdinčias savo fondų kabinetuose ir galinčias daryti įtaką ne tik laikraščių, bet ir žmonių likimamas, testamente įrašyčiau pagrindinėmis paveldėtojomis“. Castor&Pollux stengėsi pakeisti literatūros kritikos paties konservatyviausio literatūros žanro sampratą, laužė nusistovėjusius štampus ir pasiūlė nemažai naujovių: atsisakė vadovautis vadinamaisiais „objektyviais“ vertinimo kiterijais ir deklaravo, kad „literatūros vertinimas turi būti subjetyvus“; gerokai išplėtė žanro ribas, literatūros recenziją paversdami esė, farso, pamfleto ir grotesko samplaika; dirbtinai nužemino „aukštąjį“ literatūrologų slengą ir prabilo paprastiems skaitytojams suprantama kalba. „Kritiką būtina išvaduoti iš senmergiško filologinio seilėjimosi, paversti ją akmeniu ir sviesti į apmūsijusius literatūros rūmo langus. Menas turi koreliuoti su gyvenimu, į jį atsigręžti ne iškastruoti paruoštu fondų ir stipendijų peiliu, o išėjęs į gatves, keldamas linksmus neramumus, gindamasis ir užsipuldamas žodžiu ir veiksmu, automatu ir apnuoginta lytimi.“ Tačiau svarbiausias Castor&Pollux nuopelnas yra jų indėlis į kontrkultūros užuomazgas Lietuvoje: pasinaudoję kolektyvinio pseudonimo idėja, jie pratęsė vakarietiškos kontrkultūros tradicijas priešintis oficiozinės kultūros, valstybinės politikos ir buržuazinio gyvenimo būdo kultui. „Šiais Naujojo Kanono laikais, kai esame dar nelaisvesni nei buvome Tarybų Sąjungoje, C&P funkcionuoja kaip mūsų pasąmonė, t. y. vienintelė vieta, kurioje per apsirikimą, išmonę ar literatūrinį sapną vis dar išlaikoma tiesos dimensija“ (Audronė Žukauskaitė).
Castor&Pollux lietuvių literatūros kritika

Castor&Pollux. Kritiko lemtis (Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė, 2007)
Castor&Pollux. Obsesinis fetišistas (Onė Baliukonė. Kopų karalienė, 2006)
Castor&Pollux. Paskutinis jėzuitas (Gintaras Beresnevičius. Naujojo atgimimo išvakarės, 2005)
Castor&Pollux. Pirmoji pavykusi PK (Aušra Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga, 2007)
Castor&Pollux. Liūdna (Petras P. Gintalas. Einu namo, 2007)
Castor&Pollux. Mis sublimacija (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Castor&Pollux. Keistai norisi vitamino (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
Castor&Pollux. Dichlofosas doksosofams (Artūras Tereškinas. Esė apie skirtingus kūnus, 2007)
Castor&Pollux. Pavyzdžiui, Ališanka (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Castor&Pollux. Poetų kalvės šnipštas (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Castor&Pollux. Turininga! (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Castor&Pollux. Juozo Apučio charakteristika (Juozas Aputis. Maži atsakymai į didelius klausimus, 2006)
Castor&Pollux. Dūra (Sandra Avižienytė. ...kai akyse suspindi ilgesys... 2005)
Castor&Pollux. Gamtoje raidžių nėra (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Castor&Pollux. Vaikiškai žmogiška (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Castor&Pollux. Absurdiškas absurdas (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Castor&Pollux. Eilinė poezijos eilinio žūtis (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)
Castor&Pollux. Trys niekad už Petrą (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Castor&Pollux. Kalba Donskio balsas iš Vašingtono (Leonidas Donskis. Be pykčio, 2006)
Castor&Pollux. Dar kartą ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Castor&Pollux. Ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. (vardas, pavardė) darbai, 1998)
Castor&Pollux. Poezijos čiurlionis (Dainius Gintalas. Boa, 2007)
Castor&Pollux. Seno žvejo pamokymai (Romualdas Granauskas. Šunys danguje, 2005)
Castor&Pollux. Amžinasis žydas (Artūras Imbrasas. Klajūnas, 2005)
Castor&Pollux. Bandos jausmas (Loreta Jakonytė. Rašytojo socialumas, 2005)
Castor&Pollux. Pasiklydęs laike ir erdvėje (Andrius Jakučiūnas. Servijaus Galo užrašai, 2005)
Castor&Pollux. Skausmo pardavėja Dalečka (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Castor&Pollux. Esminis instinktas (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Castor&Pollux. Išdidus kaip nėščia kurva (Linas Jegelevičius. Nuogas prieš jus, 2005)
Castor&Pollux. Apie gero poeto blogą prozą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Castor&Pollux. Atgauk jėgas! (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Castor&Pollux. Kaimietis sapnų kryžkelėje (Jonas Kalinauskas. Sapnų liudininkas, 2005)
Castor&Pollux. Absoliutus blogis (Valdemaras Kukulas. Judas taipogi danguj, 2005)
Castor&Pollux. Nepasigailėti Kunčiaus (Herkus Kunčius. Nepasigailėti Dušanskio, 2006)
Castor&Pollux. Krachas (Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva. Krakas ir Nekrakas, 2006)
Castor&Pollux. Trys istorijos (Trys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon, 2007)
Castor&Pollux. Intoksikacija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Castor&Pollux. Atsargiai! Socializacija! (Vytautas Martinkus. Šuns mazgas, 2005)
Castor&Pollux. Pagyros žodis misteriui Bolexui ir misis Olympijai De Luxe (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)
Castor&Pollux. Aš, tėvas ir televizorius (Jonas Mikelinskas. Čia ir dabar, 2006)
Castor&Pollux. Kaip Satyras tapo Pumpadrickiu (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Castor&Pollux. Nuspėjamas Navakas (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Castor&Pollux. Geriau chaosas negu nieko (Kostas Ostrauskas. Užgavėnių kaukės, 2006)
Castor&Pollux. Naktis su devyniais lavonais (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Castor&Pollux. Tūlikų ir albumų poetika (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Castor&Pollux. 3:0 „Šmogaus“ naudai (Sara Poisson. Šmogus, 2005)
Castor&Pollux. Poezijos Chagallas (Petras Rakštikas. Vėjas, lapas ir rakursas, 2005)
Castor&Pollux. Kaip eigulys poetu patapo (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Castor&Pollux. Pieška (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Castor&Pollux. Anarchistai per prievartą (Arūnas Sverdiolas. Lėkštutėlė lėkštelė, 2005)
Castor&Pollux. Literatūrinių horoskopų meistrai (Marijus Šidlauskas. Orfėjas mokėjo lietuviškai, 2006)
Castor&Pollux. Siužetai smegenyse (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Castor&Pollux. Vaginos monologai (Audronė Urbonaitė. Posūkyje – neišlėk, 2005)
Castor&Pollux. Politika poezijos paraštėse (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Castor&Pollux užsienio literatūros kritika

Castor&Pollux. Medice, cura te ipsum (Irvin D. Yalom. Gydymas Šopenhaueriu, 2006)
Castor&Pollux. Pašol na..., Limonov! (Eduard Limonov. Tai aš, Edička, 2006)
Castor&Pollux. O kur Wittgensteinas? (Allan S. Janik, Hans Veigl. Wittgensteinas Vienoje, 2005)
Castor&Pollux. Agonijos spazmai (Samuel Beckett. Malonas miršta, 2005)
Castor&Pollux. Saulėlydžio nušvitimai (Walter Benjamin. Nušvitimai, 2005)
Castor&Pollux. Burgenlandas (Thomas Bernhard. Senieji meistrai, 2006)
Castor&Pollux. Jėzus Kristus buvo hipis (Richard Brautigan. Arbūzų cukruje, 2005)
Castor&Pollux. Bukas ir dar bukesnis (Charles Bukowski. Skaitalas, 2005)
Castor&Pollux. Fuck off, Amerika! (Noam Chomsky. Tikslai ir vizijos, 2006)
Castor&Pollux. Masturbato ergo sum (Leonard Cohen. Žavūs nevykėliai, 2005)
Castor&Pollux. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo (Fethullah Gülen. Klausimai islamui, 2005)
Castor&Pollux. Zombiai atrieda atidunda (Aldous Huxley. Puikus naujas pasaulis, 2005)
Castor&Pollux. „Melžiamos karvės“ (Sharan Newman. Iškoduoti Da Vinčio kodą, 2005)
Castor&Pollux. Paprastas kaip vienas centas (Viktor Pelevin. Skaičiai, 2005)
Castor&Pollux. Nusišauk su durų rankena (Thomas Pynchon. Skelbiamas numeris 49, 2005)
Castor&Pollux. Dar vienas iš... (Juan Rulfo. Pedras Paramas, 2005)
Castor&Pollux. „Normalios“ visuomenės mitas (Slavoj Žižek. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano, 2005)
A (Abrutytė, Aleksa, Ališanka...)

A. Džiugėnas. Po Pietų žvaigždėm (Venancijus Ališas. Pietų Kryžius, 1948)
Bernardas Brazdžionis. Dainuok, cascata cristalina (Venancijus Ališas. Cascata cristalina, 1953)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Venancijus Ališas (1971)
Jonas Aistis. Paparčio vėduoklė (Balys Auginas. Paparčio vėduoklė, 1956)
Marija Macijauskienė. Nuo Salduvės iki Klyvlendo (2007)
Gytis Rimonis. P. Andriušis – primirštas literatūros marginalas
Neringa Abrutytė. Atvirumas poezijoje pasiteisina, jei jis nuskamba ironiškai (2005)
Karolis Baublys. Sakinys – lyg pasaulio atvaizdas (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Jurga Katkuvienė. Sirpstanti poezija? (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Šarūnas Monkevičius. Abrutytė ir M. (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Rima Pociūtė. Įgyti tai, ko galėtų būti pavydima (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Jolanta Tumasaitė, Judita Polovinkina. Neringos Abrutytės „Neringos M.” recenzija. Dvi versijos (2003)
Stanislovas Abromavičius. Atrakcija, kurios vardas Gasparas Aleksa (2008)
Lina Čekauskaitė. Pralaimėjęs žaidimą ir grobį (Gasparas Aleksa. Giedantis rupūžys, 2007)
Ramutė Dragenytė. Giedančio rupūžio poezija (Gasparas Aleksa. Giedantis rupūžys, 2007)
Neringa Mikalauskienė. Rupūžio drąsa giedoti (Gasparas Aleksa. Giedantis rupūžys, 2007)
Gasparas Aleksa. Kūrybinė drąsa ir baimė (2006)
Elena Bukelienė. Ketvirtas romanas (Gasparas Aleksa. Fabricijus sprogdina arklius, 2006)
Teismas eina, arba, Fabricijau, būk geras, nebesprogdink arklių... (G. Aleksos knygos pristatymas, 2006)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Apie Fabricijų, ąžuolus ir meilę (Gasparas Aleksa. Fabricijus sprogdina arklius, 2006)
Elena Bukelienė. Tuštėjanti realybė (Gasparas Aleksa. Ėriukėlis stiklo ragais, 2003)
Violeta Šoblinskaitė. Teksto ir konteksto grumtynės: laimi skaitytojas?! (Gasparas Aleksa. Ėriukėlis stiklo ragais, 2003)
Gasparas Aleksa. Liūdesys yra pati natūraliausia žmogaus būsena (interviu, 2002)
Elena Bukelienė. Gasparo pasaulis (Gasparas Aleksa. Pusė obuolio Ievai, 2002)
Juozas Aputis. Gyvų žmonių gyvenimo pradalgės (Gasparas Aleksa. Adomo broliai ir moterys, 2001)
Elena Bukelienė. Romanas apie chirurgiją (Gasparas Aleksa. Adomo broliai ir moterys, 2001)
Karolis Baublys. Gerumas su bulve ar griežčiu širdy (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Nida Gaidauskienė. Exemplum eugenium (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Aušra Kaziliūnaitė. Opa, opa į Europą! (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Pranas Visvydas. Sėdėjau ant žalio metalinio suolo (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Jolanta Paulauskaitė. Naujos kokybės ženklas (Eugenijus Ališanka. Iš neparašytų istorijų, 2002)
Pranas Visvydas. Saulėto „šaldytuvo“ kaimynijoje (Eugenijus Ališanka. Iš neparašytų istorijų, 2002)
Gitana Notrimaitė. Studija apie postmodernizmą (Eugenijus Ališanka, Dioniso sugrįžimas, 2001)
Augustinas Raginis. Giesmės žydėjimo metas (Balys Auginas. Giesmės žydėjimo metas, 1979)
Arnas Ališauskas. Daugybė knygų – nuožmus popsas (interviu, 2008)
Per pusmetrį nuo realybės (poetą Arną Ališauską kalbina Rimvydas Stankevičius) (2007)
Nida Gaidauskienė. Ligos smilkymas židinio smalkėmis (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Irena Slavinskaitė. Suskaidytos sulietosios prasmės (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“ (2009)
Agnė Žagrakalytė. Sapnų puota su stalo įrankių naudojimo instrukcijomis (Žilvinas Andriušis. Bal Onirique, 2008)
Muzika – pasąmonės kalba (Žilvino Andriušio ir Mykolo Natalevičiaus opera „Bildungas“) (2008)
Marius Burokas. Literatūrinis chuliganas celofanuotais viršeliais (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Gerasis D. Trumpas įvadas į onirinį diskursą ir Žmogaus-Sfinkso kritika (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Benediktas Januševičius. A – A (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Pranas Visvydas. Galvos raikymui skirtos mintys (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Alfonsas Andriuškevičius. Apie daug ką... (interviu, 2008)
Alfonsas Andriuškevičius: „Esu vertėjas mėgėjas“ (10 anglakalbių poetų, 2008)
Apie dailę ir japones. Kalbasi Alfonsas Andriuškevičius ir Austėja Čepauskaitė (2008)
Eskizai. Su dailės kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi kalbasi Dovilė Zelčiūtė (2005)
Ekstazės ištikti eilėraščiai (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Laimantas Jonušys. Besieniame prieangyje (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Tautvydas Nemčinskas. Išėjimo knyga? (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Pakeliui iš sekso į erotiką. Alfonsą Andriuškevičių klausinėja Sigitas Parulskis (2004)
Neringa Mikalauskienė. Žvilgsnis į būties ir kultūros fragmentų metafiziką (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Agnė Narušytė. Transcenduoti su A. A. (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Giedra Radvilavičiūtė. Nenorėčiau būti Alfonsas Andriuškevičius (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Audronė Žukauskaitė. Filosofija be mėšlungio (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Vytautas Kirkutis. Žvilgsnis nuo Ventos šlaito (apie Stasį Anglickį, 2008)
Vitas Areška. Visą šimtmetį peržingsniavęs poetas. Stasio Anglickio gimimo šimtmečiui (2005)
Vytautas Kirkutis. Motinos beržas (Poeto Stasio Anglickio gimimo šimtmečiui, 2005)
Vytautas Kirkutis. Ne pabaigos žodis – apie graudžius mazgelius… (Vytautas Kirkutis. Pasaulin žvelgęs akimis Ventos, 2005)
Goda Volbikaitė. Stasio Anglickio 100-mečio minėjimas (2005)
Ričardo Pakalniškio surinktas archyvas apie poetą Stasį Anglickį (1905-1999)
Juozas Aputis. Žvelgiu į pasaulį pro prapūstą langą (interviu, 2008)
Novelė – tai varpų skambėjimas. Su Nacionalinės premijos laureatu Juozu Apučiu kalbasi Elena Žukauskaitė (2006)
Jūratė Sprindytė. Ak, Aputi! Kelios tezės ir vienas linkėjimas (2006)
Renata Šerelytė. Klausimai idealistui (Juozas Aputis. Maži atsakymai į didelius klausimus, 2006)
Svarbiausia – pajautos... Juozą Aputį šnekina Violeta Šoblinskaitė (2005)
Petras Bražėnas. Netikėtos atverstinės, rūstūs atminai (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Marius Burokas. Pasiilgusiems klasikinio teksto (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Jūratė Sprindytė. Genties pirštas (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Elena Žukauskaitė. Po praeitį – moderniais džipo ratais (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Daiva Ausėnaitė. Nuobodi ir lėkšta gyvenimo emigravus istorija (Mantas Areima. Nostalgija, 2007)
Sigrida. Kiek prieštaringi pasvarstymai apie Edo Austworko apsakymų rinkinį „Kurmių filosofija“ (2007)
B (Babickas, Balbierius, Baliukonė...)

Mano Tėvynė – prie jo širdies. Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai
Neblėstantis apetitas gyventi (Algimanto Baltakio monologas, 2010)
Dalia Striogaitė. Apytikriai apie Borutą (2009)
Ona Ališytė-Šulaitienė. Lietuviška spauda pokario Anglijoje (Kazimieras Barėnas, 2009)
Poetas ir vertėjas V.Braziūnas: „Nemirtingumas ant kūrybos altoriaus – čia ne apie mane“ (2009)
Gediminas Pilaitis. Poetės parengtame albume - laiškai, padėję grumtis su klastinga liga (Dalia Bielskytė. Laiškai (iš) gyvenimo, 2009)
Darius Pocevičius. „Aktingos“ literatūros šauklys (Kazys Boruta. Kryžių Lietuva, 1927)
Neringa Abrutytė. Estafetės lazdelė ar beisbolo lazda (Gintaras Bleizgys. „Estafetė“, 2009)
Eleną Nijolę Bukelienę prisiminus. Dvasinis motiniškumas gyvenime ir kūryboje (2009)
Darius Pocevičius. Religijos pakaitalas, dvasinės ramybės pamušalas (Genovaitė Bončkutė-Petronienė. „Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams“, 2008)
Vytautas Kavolis. Apie atsakomybės nuodėmes (Živilė Bilaišytė, 1994)
Nacionalinė vertybė – poetas A. Baltakis (2008)
Algimantas Baltakis: Tikras kūryboje ir gyvenime (2008)
Dalia Jazukevičiūtė. Labiausiai dainuojamas poetas (Algimantas Baltakis, 2006)
Sargis Atsargiai. Saulėtryda (Algimantas Baltakis. Žvirblių žiemavietė, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Poetiško laiko vardu (Algimantas Baltakis. Žvirblių žiemavietė, 2005)
Išpažintis – užrašytas eilėraštis. Algimantas Baltakis apie vaikystę ir save pasakoja Elonai Varnauskienei (2003)
Mirga Girniuvienė. Algimanto Baltakio „Akimirkos“ (1970)
Regimantas Tamošaitis. Gintaro Beresnevičiaus „Žmogiškoji komedija“, arba Pragaro projektas (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Laura Auksutytė. Šiuolaikiniai literatūriniai žaidimai ir mistifikacijos. Gintaro Beresnevičiaus atvejis (2008)
Edvardas Čiuldė. Gintaras Beresnevičius: gyvenimo normos ir kūrybos formos (2007)
Aleksandra Fomina. Kosminė ramybė (Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė, 2007)
Gitana Gugevičiūtė. Pragariškos būties logika (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. „Nevalgyk lavonėlių, Lolita!“ (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Kęstutis Navakas. Vilkų saulutei nusileidus (2006)
Gintaras Beresnevičius: „Reikia pereiti į Dievų lygmenį“ (interviu, 2005)
Jurga Ivanauskaitė. Trolis Mumis ir mirtis (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Giedrė Kazlauskaitė. Prajovaruzija, arba Seksas ir miestas (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Livija Mačaitytė. Medūzos prisikėlimas, arba apie apokalipses ir kalipses (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Dainius Sobeckis. Dievadirbys G. Beresnevičius. Instrukcija Dievui pasidaryti (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Renata Šerelytė. Lietuviai pasauliniame kontekste (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)
Gediminas Kajėnas. Žaidimai aplenkiant dvarą (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)
Ignas Narbutas. Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis (Gintaras Beresnevičius. „Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas, 2003)
Vytautas Girdzijauskas. Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka arba lietuviškojo imperializmo metmenys (2003)
Nuo Palemono iki Europos sąjungos mitologijos. Gintarą Beresnevičių kalbina Alvydas Valenta (2003)
Elena Baliutytė. Alternatyva pabodusiai erlickiškai savijautai (Gintaras Beresnevičius. Vilkų saulutė, 2002)
Liudas Giraitis. Barbaras prieš G. Beresnevičių (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)
Evelina Bondar. Apie Lietuvą – kitaip (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)
Jonas Vaiškūnas. Senojo tikėjimo vingiais (Gintaras Beresnevičius. Baltų religinės reformos, 1995)
Jonas Vaiškūnas. Dausų beieškant (Gintaras Beresnevičius. Dausos, 1990)
Dalia Bielskytė: „Poezijos paskirtis – dirginti jausmus...“ (interviu, 2007)
Marijus Šidlauskas. Viksva, vilkinti raudonai (Dalia Bielskytė. Raudona, 2006)
Dalia Bielskytė: „Kai nebetelpu savyje – parašau eilėraštį“ (2007)
Birutė Ciplijauskaitė. Kazys Binkis ir 1920-tųjų metų poetinės tradicijos (1971)
Imelda Vedrickaitė. Iš Australijos ir iš Lenkijos... (Sigitas Birgelis. Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti, 2003)
Marius Burokas. Poezija, siūbuojanti nuo Punsko iki jūros (Sigitas Birgelis. Holograma, 2004)
Tikiu, kad lietuvių bendruomenė Lenkijoje išliks. Su poetu Sigitu Birgeliu kalbasi Benediktas Januševičius (2008)
Ričardas Šileika. „Hologramos“ pėdsakais (Sigitas Birgelis. Holograma, 2004)
„Man rūpėjo kiti vaidinimai, kitos gėlės, kiti paveikslai...“. Su poetu, vertėju Vytautu P. Blože kalbasi Eugenija Vaitkevičiūtė (2004)
Neringa Mikalauskienė. Kai laikas užmiega (Vytautas P. Bložė. Tu palikai mane užmigusį, 2008)
Vytautas P. Bložė. Esame tuo, kas priklauso (interviu, 2008)
Vytautas P. Bložė su poezija tyliai įveikia mirties dvelksmą (interviu, 2008)
Reda Baltinaitė. Pusantros valandos įžvalgų, improvizacijos, prisipažinimų (Vytauto P. Bložės skaitymai, 2007)
Neringa Mikalauskienė. Sidhartos rūbas „prasmių medžiotojui“ (Vytautas P. Bložė. Papildymai, 2006)
Poetas Vytautas P. Bložė: „Nereikia pataikauti vidutinybėms“ (interviu, 2005)
Rimantas Kmita: Tuštumos ornamentai (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Vitalija Pilipauskaitė. Istorinis laikas be jokios perspektyvos (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Marius Burokas. Polifoninė poetinė apysaka (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Gediminas Kajėnas. Gyvasis genijus (Justinas-Juozapas Bočiarovas. Raštai, 2003)
Vitalija Pilipauskaitė. Nauji faktai „Baltaragio malūno“ byloje (2006)
Bronius Lazdynas. Tragiško likimo rašytojas. Kazio Borutos gimimo 100-osioms metinėms (2005)
Mykolas Sluckis. Mėnuo su Kaziu Boruta (2005)
Dalia Striogaitė. Ar susitikome su Kaziu Boruta? (Susitikimai su Kaziu Boruta, 2005)
Alvydas Surblys. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ (1928)
L. Miškinas. Kazys Boruta arba revoliucinis romantizmas (1953)
Alfredas Guščius. Apie Vladą Braziūną – universalų, daugiašakį kūrėją (2007)
Kazys Boruta: „Jūs, ne kas kitas, sumynėt po kojų asmens, spaudos, žodžio laisvę“ (Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba, 1980)
Kai uždainuoja Vladas Braziūnas... (2005)
Solečnikų zuikis. Rimą Buroką prisimena Tomas Čepaitis (2008)
1975-ieji: Apie rainas kojines, „Agdamo“ antologiją ir Yves’ą Saint Laurent’ą. Rimą Buroką prisimena Viljama Sudikienė ir Edmondas Kelmickas (2008)
Marius Burokas. Balta varna (Onė Baliukonė. Kopų karalienė, 2006)
Onė Baliukonė: „Mano dienoraščiai kuo toliau, tuo labiau tampa sapnoraščiais” (interviu, 2004)
Dovilė Zelčiūtė. Lyg mėginimas susitaikyti su pasauliu... (Onė Baliukonė. Ant sapnų tilto, 2003)
Karolis Baublys. Gyvenimas ant kalavijo ašmenų (Onė Baliukonė. Akmuva, 2003)
Henrikas Stukas. Neregio soduose (Onė Baliukonė. Neregio sodai, 2001)
Giedrė Kazlauskaitė. Rimas Burokas. (Ne)gyvenimo fragmentai (2008)
Benediktas Januševičius. Margas Agnės Biliūnaitės dievas (Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai, 2008)
Agnė Biliūnaitė. „Sintezija“ – meno sąjūdis, teigiantis menų bendrystę (2008)
Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (1)
Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (2)
Aldona Ruseckaitė. Petras Babickas (1903-1991)
Augustinas Raginis. Petro Babicko „Brazilija“ (1951)
Edmundas Kazlauskas. Kas Baltušio – Baltušiui (2009)
Marcelijus Martinaitis. Ne suvisam išėję (Vitalija Bogutaitė, 1989)
Ona Mikailaitė. Po vasaros (Vitalija Bogutaitė. Po vasaros, 1976)
Vytautas Berenis. Tai, kas išlieka: „Senovės baltų kultūros“ tomas – religijotyrininkui G. Beresnevičiui ir jo darbams prisiminti (2009)
Virginijus Savukynas. LDK idėja XXI a. globalizacijos fone (Gintaras Beresnevičius. „Ant laiko ašmenų“, 2002; „Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys“, 2003)
Vytautas Girdzijauskas. Kūrėjai istorijos magnetiniame lauke
Vytautas Bložė. Vien Bložė, Bložė, Bložė (interviu, 2009)
V. Braziūnui nėr kada skęsti... literatūroje (interviu, 2009)
Agnė Žagrakalytė. Formalumai (Alis Balbierius. Formų knyga, 2008)
Jūratė Baranova. Pasaulio ir melancholijos grožis (Alis Balbierius. Trobelė ant debesies, 2006)
Vaiva Kuodytė. Civilizacijos ir gamtos sandūra (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Paulina Žemgulytė. Labiausiai įsiminė peizažai ir laikas (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Valdemaras Kukulas. Laimingo poeto eilėraštis (Alis Balbierius, Delno irklas, 1986)
Alfas Pakėnas. Juodasis pumpuras (2009)
Rita Kasparavičiūtė. Gintaro Beresnevičiaus gyvenimo teksto paraštėje (2008)
Agnė Biliūnaitė. Ne mes renkamės žodžius (interviu, 2009)
Darius Pocevičius. Patvirkusi geiša rūstaus samurajaus pavidalu (Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai, 2008)
Stasys Stacevičius. „Visadan“ Jotvoje (Sigitas Birgelis. Visadan esma, 2006)
Dovilė Zelčiūtė. Giedantis mus, laikinus (Gintaras Bleizgys. Giedanti tuštumon kariuomenė, 2008.)
Neringa Mikalauskienė. Tuštumon giedantis Bleizgys (Gintaras Bleizgys. Giedanti tuštumon kariuomenė, 2008)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „Ir kalbasi jie apie visokius dalykus...“ (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Manfredas Žvirgždas. Eilėraščiai iš pasiutimo (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Karolis Baublys. Rudeninis mokymasis gyventi be gyvenimo (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Ramutė Dragenytė. Poezija per prievartą (?!) (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Ineza Juzefa Janonė. Susitelkimas ties neįmanoma tiesa (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Švelnus Jungas. Būk sveikas, senasis liūdesy (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Marcelijus Martinaitis. Kazio Bradūno eilėraščiai mus girdi (2009)
Monika Kutkaitytė. V. Braziūno knygos pristatyme – latvių poetai (interviu, 2009)
Viktorija Jonkutė. Svečiuose pas poetą Vladą Braziūną (2008)
Elena Baliutytė. Poezijos imperijos pilietis (Vladas Braziūnas. Vakar yra rytoj, 2007)
Ingrida Korsakaitė. Knygos grožį gali lemti vien juodos raidės baltame popieriuje (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Kęstutis Nastopka. Būtasis nebaigtinis, o prancūziškai – imparfait (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Liudvikas Jakimavičius. Svalios ar Svano pusėj? (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Atitokti žydint debesims (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)
Algimantas Bučys. Lietuvių literatūros pradžia – ne Gedimino laiškai, o kur kas anksčiau parašyti tekstai (2008)
Požiūriai. Marius Burokas (interviu, 2007)
Marius Burokas: Pagaliau knyga ir kiti nutikimai (interviu, 2005)
Crying Girl. Mažyčiai tikrovės atspindžiai (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Giedrė Kazlauskaitė. Pulp fiction and me (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Aidas Marčėnas. „Drėgnos akių rainelės žvilgesy“ (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Lukas Miknevičius. Apie Buroką, prerijas ir sraigių gamybą (2005)
Elena Žukauskaitė. Kodėl supyko poetas? (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Renata Šerelytė. Poezija kaip tylus maištas (Rimas Burokas. (Ne)gyvenimo fragmentai, 2008)
Kęstutis Navakas. Efemeriški legendos blyksniai (Rimas Burokas. (ne)gyvenimo fragmentai, 2008)
Rimas Burokas – laisvas žmogus (55-erių metų sukakčiai)
Rasa Petkevičienė. Rimas Burokas: „aš liksiu Jums sutrešę rėmai…“ (2008)
Saulė Pinkevičienė. Rimas Burokas. (Ne)gyvenimo fragmentai (2008)
Leokadija Sušinskaitė. Rudens ir liūdesio poetas (apie Rimą Buroką) (2007)
Mindaugas Peleckis. Postmuzika: audiopoetinis spengsmas ir tiesiog garsas (audiopoetinio spengsmo grupė „Betoniniai triušiai“, 2008)
Ignas Kazakevičius. Labas, knygos trubadūrės! („Vario burnos“, 2005)
Marius Burokas. Capillata (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
Gabrielė Labanauskaitė. Ko norėtųsi paklausti generuotos kalbos mutacijos (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
Linas Kanaras. Istorija vardu vario („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
Sondra Simanaitienė. Keturi Slombo sparnai („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
„Vario burnos“ yra taip, kad galėtų jų ir nebūti? (Tomo S. Butkaus interviu, 2003)
„Vario burnos“. Idėjų dirbtuvės 1992-2002 m.
Giedrė Kazlauskaitė. Savitai generuota kalba (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Jurga Lūžaitė. Poezijos voratinkliuose (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Neringa Mikalauskienė. Liūdnas malonumas voratinklius nubraukus (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Donatas Paulauskas. Voratinkliais apsigobusi Jurgita Butkytė (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Eugenijus Striaukas. Debiutinė branda (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
C (Cieškaitė, Cvirka...)

Milda Kniežaitė. P.Cvirka: po dvidešimties metų bausmės
Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Tikras interviu su Castor&Pollux (2009)
Renata Šerelytė. Meilė prieš beprotybės šmėklą (Minint 85–ąsias Eduardo Cinzo gimimo metines, 2009)
Renata Šerelytė. Meilė ir likimas kalnuose (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Rasa Norvaišaitė. Evangelijos pagal Joną parafrazės Gražinos Cieškaitės poezijoje (2005)
Donata Mitaitė. „Skauda likimą kaip dvasią...“ (Gražina Cieškaitė. Antgamtėje klajojanti šviesa, 2002)
Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj (Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžinybės, 1997)
Kęstutis Nastopka. Jausmo išmintis (Gražina Cieškaitė. Tylos žydėjimas, 1975)
Tomas Staniulis. Vasara po raudonojo arklio kanopomis (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Č (Čepauskaitė, Černiauskaitė, Čigriejus...)

Dalia Markevičienė. Pakeliui į sodą ant skardžio (Henrikas Algis Čigriejus. „Žiemių pusėje giedra“, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Laura Sintija Černiauskaitė. „Kambarys jazmino krūme“, 2010)
Benediktas Januševičius. Laiku išėjusi knyga (Henrikas Algis Čigriejus, „Žiemių pusėje giedra“, 2009)
Laura Sintija Černiauskaitė apie netikėtą tarptautinį įvertinimą (interviu, 2009)
Europos kultūros forumas: nuo Lodzės bokštų iki kvėpavimo į marmurą (Laura Sintija Černiauskaitė, 2009)
Goda Lučiūnienė. „Matyti galima tik širdimi“ (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Mindaugas Kvietkauskas. Bevardės deivės istorija (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Nida Gaidauskienė. Gedėjimas artimo, artėjimas gedimo (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Renata Šerelytė. Marmurinė predestinacija (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Nida Gaidauskienė. Apie naktinių neužmirštuoles ir kita (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Kulautuvos poetai. Jaunius Čemolonskas (2003)
Daiva Čepauskaitė. Žinojimo poezija ir nežinia?.. (2006)
Variacijos poetės Daivos Čepauskaitės tema (interviu, 2005)
Daiva Čepauskaitė: „Jei mokėčiau tai pasakyti kitais žodžiais, nerašyčiau poezijos...“ (2004)
Nida Gaidauskienė. Tu pats sau (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Rimantas Kmita. Iš naujausių zootechninių tyrinėjimų (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Lukas Miknevičius. Šnekėjimas ne be reikalo (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Rašytoja L. S. Černiauskaitė: „Būtina išeiti iš siauro savo susireikšminimų pasaulėlio“ (interviu, 2009)
Laura Sintija Černiauskaitė: rašyčiau ir be premijų (interviu, 2009)
Laura Sintija Černiauskaitė: „Turime sirgti priklausomybe nuolat ką nors skaityti“ (interviu, 2008)
Živilė Petkevičiūtė. Vaikystė, paauglystė – brandos kelias (Laura Sintija Černiauskaitė. Benedikto slenksčiai, 2008)
Rima Pociūtė. Tebeaugantis lietuvių „augimo romanas“ (Laura Sintija Černiauskaitė. „Benedikto slenksčiai“, 2008)
Laura Sintija Černiauskaitė kalba apie naująjį savo romaną „Benedikto slenksčiai“ (video)
D (Dabrišius, Daškevičius, Daugirdas...)

Darius Pocevičius. Užmirštas literatūrinis sąjūdis („Darbas“. Pirmoji rinktinė knyga, 1932)
Gintaras Bleizgys. Kaltė yra, nors įrodymai ir netiesioginiai (Valdas Daškevičius. „Netiesioginiai įrodymai“, 2009)
Brigita Speičytė. Elegantiškas Vilniaus menas (Viktorija Daujotytė. „Vieninteliam miestui: Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“, 2009)
Profesorė V.Daujotytė: „Biblioteka – vienas iš svarbiausių žmogaus būties mazgų, o mazgais reikia rūpintis“ (interviu, 2009)
Viktorija Daujotytė: „Esu kultūros eilinė“ (interviu, 2009)
Liutauras Degėsys. Didžiausia kultūros klasta yra tai, kad jos negali išvengti (interviu, 2009)
Menininkus reikia remti (interviu, 2009)
Gintarė Bernotienė. Kuo matuoti ilgą žuvį (Gintautas Dabrišius. Ilga žuvis, 2007)
Robertas Keturakis. Tik ne į Dievo langus (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Rimantas Kmita. Tas, kurio nėra (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Kūrybinė drąsa ir baimė: Valdas Daškevičius (2006)
Valdemaras Kukulas. Prarasta geros knygos galimybė (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Vitas Areška. Pirmyn ar atgal nuo postmodernizmo? (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)
Indrė Žakevičienė. Pašiauštos būties misterija (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)
Pranas Visvydas. Dinozaurai budi barikadose (Romas Daugirdas. SUKLIJUOTOS GEGUTĖS, 2008)
Vitas Areška. Poetinio labirinto iššifruoti nebūtina (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Lina Čekauskaitė. Palaiminga Romo Daugirdo aklavietė (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Vaiva Kuodytė. Trys Romo Daugirdo „niekad“ dimensijos (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Pranas Visvydas. Galima smagiai traiškyti prasmę (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Benediktas Januševičius. Beveik užbaigtas tekstas apie „punktyrą“ (Romas Daugirdas. Punktyras, 2002)
Viktorija Daujotytė: „Kultūra turi būti gyva, o ne gyvai“ (interviu, 2009)
Valentinas Sventickas. Apie nepripildomą indą. Septyni punktai (Viktorija Daujotytė. Gyvenimas prie turgaus, 2008)
Ona Gylytė. Prie Vaidoto Daunio lango (Vaidotas Daunys. Langas, 2004)
Valdemaras Kukulas. Eilėraščio namai (Vaidotas Daunys. Metų laikai, 1985)
Vytautas Dekšnys. „Džiaugiuosi, kad nebuvau kokios literatūros katedros išmokytas, kaip reikia rašyti lietuvių poeziją“ (2006)
Marius Burokas. Graži, rimta, su dviračiais ir vaiduokliu (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Valdemaras Kukulas. Nuo Salomėjos Nėries iki Konstantino Kavafio (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Kęstutis Navakas. Maloni į rankas paimti knygelė (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Vytautas Martinkus. Meilės prisikėlimų laisvės kaina (Petras Dirgėla. Jauno faraono vynuogynuose, 2008)
Lina Čekauskaitė. Kai maudžia, bet ne kūną (Erika Drungytė. RŪKAS IR VĖJAS, 2008)
Liudas GUSTAINIS. Rūko kristalai (Erika Drungytė. RŪKAS IR VĖJAS, 2008)
Gintaras Bleizgys. Moteriškus septynmylius besiaunant (Erika Drungytė. Rūkas ir vėjas, 2008)
Aurelija Stankutė. Poezija kas penkmetį (Erika Drungytė. Rūkas ir vėjas, 2008)
Erika Drungytė. Gražiausias yra dialogas (2006)
Kūrybinė drąsa ir baimė: Erika Drungytė (2006)
Marius Burokas. Bandymas tekstu pagauti ramybę (Erika Drungytė. Ramybės, 2003)
Nida Gaidauskienė. „Ramybės“: iš susikaupimo ar žodžių sankaupos? (Erika Drungytė. Ramybės, 2003)
E (Erlickas...)

Angelė Jasevičienė. Visi keliai veda į „Maximą“ (Andrė Eivaitė. „Naktis prekybos centre“, 2008)
Juozas Erlickas: „Ką matau – tai dainuoju“ (Juozas Erlickas. Mano meilė stikliniais kaliošais, 2009)
Juozas Erlickas. Degtinę geriam iš reikalo, o pieną – iš pasileidimo (interviu, 2008)
Juozas Erlickas: „Jei galvočiau, ką rašau, nieko parašyt negalėčiau“ (2007)
Aleksandra Fomina. Knyga visų socialinių sluoksnių skaitytojams (Juozas Erlickas. Bajorų, 2007)
Sigitas Parulskis. Nauji Juozapo nuotykiai Lietuvoje ir Europoje (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
Aleksandra Fomina. Juozas Erlickas – naujųjų laikų kinikas (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
Ramutė Dragenytė. Apreiškiu apreiškimus (Juozas Erlickas. Apreiškimai, 2003)
F (Fomina...)

Elena Bukelienė. Sėkmingas debiutas (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Marius Burokas. Gyva, graži ir mergaitiška proza (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Renata Šerelytė. Kai feminizmas virsta karu (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Petras Venclovas. Paprastoji padėtis (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
G (Gavelis, Geda, Gedgaudas...)

Evaldas Ignatavičius. Vienas lauke (Valdas Gedgaudas. „Kario šešėlis“, 2009)
Aušra Kazlauskaitė. Popieriniai V. Gedgaudo kareivėliai (Valdas Gedgaudas. „Kario šešėlis“, 2009)
Vytautas Kirkutis. „Ateik bangosna užmaršties…“ (apie Zigmą Gėlę, 2002)
Bronius Prėskienis. Šilti žodžiai apie poetą Z. Gėlę-Gaidamavičių (2003)
Regina Mikštytė. Zigmas Gėlė (1979)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Zigmas Gėlė (1996)
„Biržuose pasirinkau, kurion pusėn ketinu sukt“...
Mindaugas Milašius-Montė. Be Galinė ironija (Albinas Galinis. Sapnų knyga, arba Pavėluota ironija, 2007)
Darius Pocevičius. Trečiasis Gedos epas apie Gedą (Sigitas Geda. „Vasarė ajero šaka“, 2008)
Antanas Gailius: „Visi mes gyvename kultūroje“ (interviu, 2009)
Kristina Kučinskaitė. Dykumėjančią kasdienybę užpildantis pokalbis (Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai (1988–1992), 2008)
Liudas Gustainis. Menas nėra aukščiau už gyvenimą. Virtuali diskusija su V. Grainytės eilėmis (2005)
Virginija Balsevičiūtė. Alfonso Griciaus lyrika (1998)
Augustinas Raginis. Alfonso Griciaus „Pažadinti sfinksai“ (1961)
St. R. Poetinė fotokopija (Alfonsas Gricius. Žemė ir Žmogus, 1947)
Nida Gaidauskienė. Vienas aspektas: kūno dalyvavimas vėlyvojo Sigito Gedos dienoraščių atmintyje (2009)
Aidas Marčėnas. Niekai (Petras P. Gintalas. Einu namo, 2007)
Janina Riškutė. Ikaro šešėlis (Petras P. Gintalas. Einu namo, 2007)
Regina Katinaitė-Lumpickienė. Poezijos pavasaris Naisiuose (Petrui P. Gintalui įteikta Zigmo Gėlės premija, 2008)
Bronys Raila. Mano partijos ideologinis draugas. Antanas Gustaitis (1977)
Bronys Raila. Gyvenimo šermenys. Pranešimas Los Angeles lietuvių pobūvyje 1973.XI.17 apie Antano Gustaičio „Saulės šermenis“ (1973)
Vytautas Aleksandras Jonynas. Humoras – tai liūdesio karikatūra: Trečioji Antano Gustaičio humoro knyga „Saulės šermenys“ (1973)
Dalia Cidzikaitė. Gavelio romano vertimą pasitinkant (R. Gavelis. Vilnius Poker, 2009)
Rita Stankevičiūtė. R. Gavelis „Vilnius Poker“ (2009)
Sigitas Geda. Būna šviesos, kuri prilygsta auksui (interviu, 2002)
Labas.blog: In memoriam Mantas Šamanas Gimžauskas
Aleksandra Fomina. Kasdienybė kaip vaivorykštė (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Aušra Kaziliūnaitė. Šis tas apie ledlaužį (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Brigita Speičytė. Misija: „ŠamanasTM“ (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Dainius Gintalas. Visa poezija daugiau ar mažiau meluoja (interviu, 2008)
Išsaugoti vaikystę. Su poetu ir vertėju Dainiumi Gintalu kalbasi Benediktas Januševičius (2008)
Dainius Gintalas. Mano kūnai – kančios simboliai (2007)
Dainius Gintalas: „Pragarą mes nešiojamės savo galvoj" (2007)
Jonas Jackevičius. Košmaro poetika (Dainius Gintalas. Boa, 2007)
Aloyzas Arnašius. Pirmoji knyga: ornamentuoti ir kitokie angies kirčiai (Dainius Gintalas. Angis, 1997)
Benediktas Januševičius. Kurti ir griauti pasaulį (Dainius Gintalas. Angis, 1997)
Angelė Rimkutė. Šviesios A. Girdzijauskaitės atminties salos (Audronė Girdzijauskaitė. Atminties salos, 2008)
Sigita Bartkutė. Jaučiantis savo kailyje (Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai savo kailiu, 2008)
Akvilė Žilionytė. G. Grajausko „Eilėraščiai savo kailiu“ apogėjuje
R. Granauskas: kūryba – mano pašaukimas (interviu, 2009)
Stanislovas Abromavičius. Antano Gustaičio sugrįžimas (2007)
Raimondas Kančas. Antano Gustaičio 100-metis (2007)
Marija Macijauskienė. Pasivaikščiojimai minčių pakrantėm (Antano Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms, 2007)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Gustaitis (1996)
Vytautas Kubilius. Antano Gustaičio ironiškos elegijos (1987)
Henrikas Nagys. Antanas Gustaitis – nuolat jaunas (1977)
Benas Urbutis. Daiktų kalba ir premijų prasmė (2009)
H (Herbačiauskas...)

Janina Žėkaitė. Iššūkis tradicijai. Juozapas Albinas Herbačiauskas (2002)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Juozapas Albinas Herbačiauskas (1996)
Juozapas Albinas Herbačiauskas: paribio asmenybė (2008)
Vaiva Narušienė. Herbačiauskiada (2008)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „Kas tiki tauta...“ Juozapui Albinui Herbačiauskui – 130 (2006)
I (Imbrasas, Ivanauskaitė, Ivaškevičius...)

Renata Šerelytė. Architektūrinis romanas (Artūras Imbrasas. „Laisvės vergai“, 2009)
Neringa Mikalauskienė. Laikinųjų reikalų pasaulyje (Evaldas Ignatavičius. Laikinųjų reikalų patikėtinis, 2008)
Gintaras Bleizgys. Du peliūkščiai bažnyčioj (Evaldas Ignatavičius. Laikinųjų reikalų patikėtinis, 2008)
Valdemaras Kukulas apie Eugenijų Ignatavičių (Su blizgančiais šaukštais prieš klasiką, 2006)
Eglė Išganaitytė. Sunkiausia tarp keturių sienų (interviu, 2009)
Angelė Jasevičienė. Grožis Jurgos Ivanauskaitės romanuose: privilegija ar pasmerkimas? (2009)
Angelė Jasevičienė. Bandymas prisijaukinti mirtį (Jurga Ivanauskaitė. Viršvalandžiai, 2007)
J (Jackevičius, Jakimavičius, Jakučiūnas...)

Poezija gimė iš moteriškumo ilgesio (interviu su Vidmante Jasukaityte, 2010)
Antroji K. Barėno literatūros premija – A. Jakučiūnui (2010)
Vytautas Girdzijauskas. Dirbk, pirk, mirk (Birutė Jonuškaitė. „Baltų užtrauktukų tango“, 2009)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Kleopas Jurgelionis (1996)
Aurelija Rabačiauskaitė. Kleopas Jurgelionis (1971)
Vanda Juknaitė. Kur dar nėra žodžių (interviu, 2009)
Rasa Pakalkienė. Azartas gyventi stipresnis už ligą (Eglė Juodvalkė, 2009)
Akvarelinė Antano A. Jonyno poezijos rinktinė (interviu, 2009)
Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009)
Laimantas Jonušys. „Visko iki galo niekada neišmoksiu“ (interviu, 2009)
Ramūnas Jaras: „Mano kūryba yra diskriminuojama“ (2009)
Jurga Žąsinaitė. Žemų gaidų moduliacijos (Dalia Jazukevičiūtė. Stiklinis paukštis, 2009)
Benediktas Januševičius: laisvas abėcėlės kalinys (interviu, 2009)
Mažoji „Kultūros” anketa. Į klausimus atsako Eglė Juodvalkė (2008)
Eglė Juodvalkė: „Staiga man atsivėrė Lietuva“ (interviu, 2007)
Rita Tūtlytė. Vidurinioji poetų karta. Eglė Juodvalkė (2003)
Marija Stankus-Saulaitė. Eglės Juodvalkės mįslė (Eglė Juodvalkė. Pas ką žiedas žydi, 1983)
Liudvikas Jakimavičius. Vaikams juokinga – rimta ar nerimta (Liudvikas Jakimavičius. Lapė ir kaliošai, 2008)
Vilis Normanas. Dalia Jazukevičiūtė, „Stiklinis paukštis“ (2009)
Vaidas Jauniškis. Skaitant Monikos romanus (Dagnė Jakševičiūtė. Monikos Mironaitės gyvenimo romanas, 2008)
Paulius Volverstas. Autistiškos fenomenologijos etiudas (Andrius Jakučiūnas. Tėvynė, 2007)
Jūratė Baranova. Vita activa ir vita contemplativa (Andrius Jakučiūnas. Servijaus Galo užrašai, 2005; Tėvynė, 2007)
Vaiva Žiauberienė. Užrašai apie B. Januševičiaus „Kiškius“ (Benediktas Januševičius. „Kiškis kiškiškai kiškena“, 2008)
Aušra Kaziliūnaitė. Rožinė gali būti išteisinta (Benediktas Januševičius. KIŠKIS KIŠKIŠKAI KIŠKENA, 2008)
Aistė Mišinytė. Stebint Stebėtoją (Ramūnas Jaras. Dzen dzen, 2008)
Darius Pocevičius. Paraliteratūra, kuri nesileidžia įvardijama (Ramūnas Jaras. Dzen dzen, 2008)
Skaidrius Kandratavičius. Man (ne)dzin Jaro dzen! (Ramūnas Jaras. Dzen dzen, 2008)
Marcelijus Martinaitis. Trečioji pažintis (Antanas Jasmantas. Klajūnas, 2001)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Jasmantas (1996)
Tomas Venclova. Metafizinis poetas (Antanas Jasmantas, 1983)
Jonas Grinius. Antano Jasmanto „Gruodas“ (1965)
Deimantė Zailskaitė. „Esu Dievas, poetas ir moteris“ (Dalia Jazukevičiūtė. Šimtas eilėraščių apie nemeilę, 2009)
Kaunietė. Įsipjauti paukščio šuke (Dalia Jazukevičiūtė. Stiklinis paukštis, 2009)
Rašytoja D. Jazukevičiūtė: „Reikšmingiausias gyvenimo įvykis – mirtis“ (interviu, 2009)
Dina Sergijenko. Dalia Jazukevičiūtė: norėjau parašyti romaną kaip „Nusikaltimas ir bausmė“ (interviu, 2009)
Eugenijus Ališanka. Juodi kvadratai, arba Meilės palimpsestai (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, 2007)
Aleksandra Fomina. Muilo opera (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Vilis Normanas. Meilės ir mirties kvadratas (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Aleksandra Fomina. Apgailėtina „anarchistė“, arba bėgimas nuo gero gyvenimo (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Nida Gaidauskienė. Autoportretas su Cvetajevos žiedlapio draiskana (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Valdemaras Kukulas. Moteris – imperijos, bet kieno ta imperija? (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Virginija Paplauskienė. „Rašau, nes įsikalbėjau sau, jog tai prasminga“ (Vytautas Aleksandras Jonynas, 2009)
Antanas A. Jonynas. Miestas, prie kurio norisi priglusti (2008)
Audronė Meškauskaitė. Iliustruota literatūrinės senatvės enciklopedija (A. A. Jonynas. Paskutinės dienos Itakėje, 2007)
Jūratė Baranova. Poetinės meditacijos laiko tema (Antanas A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Valentinas Sventickas. Jeigu poezija yra liga, tai – atkrytis (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Viktorija Šeina. „…dar nulaikančios nuovargį valandos“ (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Vladas Braziūnas. Visuma, pasirengusi būti (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)
Marius Burokas. Eilėraščiai tarp kažko ir abipus kažko (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)
Darius Pocevičius. Rašytojų vieta visuomenėje: dramblio kaulo bokštas ar gatvės barikada? (Laimantas Jonušys. Rūmas virš bedugnės, 2008)
Vanda Juknaitė. „...Man reikia gyvo žmogaus...“ (interviu, 2009)
Renata Šerelytė. Pasaulis vaikų balsais (Vanda Juknaitė. TARIAMAS IŠ TAMSOS, 2007)
K (Kajokas, Kalanavičius, Kalinauskas...)

Poetas Julius Keleras: „Poezija turi pranašavimo dovaną“ (2010)
Darius Pocevičius. V. Krėvės bėdos po 75 metų (V. Krėvė Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai, 1934)
JAV gyvenantis rašytojas S. T. Kondrotas: „Tėvynė – dirbtina sąvoka“ (interviu, 2010)
Eligijus Daugnora. Iš meilės sapnų (Julius Keleras. 58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės, 2009)
Arūnas Gelūnas ir Julius Keleras. Apie tikėjimą istorija ir grįžtamuoju ryšiu (2007)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Laurynas Katkus „Už 7 gatvių“, 2009)
Rimvydas Šilbajoris. Julius Keleras – metaforų kūrėjas (Julius Keleras. XL eilėraščiai, 1998)
Ramutis Karmalavičius. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūrybos ir idealų takais (1986)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (1)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (2)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (3)
Goda Volbikaitė. Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę prisimenant (2006)
Jaunųjų literatūrologų sambūrio „Žirklionis“ diskusija apie geriausias metų poezijos knygas (Giedrės Kazlauskaitės „Heterų dainos“, Valdemaro Kukulo „Mūsų šitie dangūs“, 2009)
Kelioniniai Lauryno Katkaus eilėraščiai knygoje „Už 7 gatvių“
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Herkus Kunčius. Pijoko chrestomatija, 2009)
Gintaras Bleizgys. Valdemaras Kukulas (Valdemaras Kukulas. Mūsų šitie dangūs, 2009)
Donatas Petrošius. Liūdnas ir tuo patenkintas (Valdemaras Kukulas. Mūsų šitie dangūs, 2009)
Antanas Šimkus. Aušra Kaziliūnaitė, „20 % koncentracijos stovykla“
Neringa Mikalauskienė. Su prievole vertinti... (Rimantas Kmita. „Švelniai tariant“, 2009)
Rimantas Kmita: „Eiti vis tiek reikia pačiam“
Giedrė Kazlauskaitė. Rašymas yra būdas išgyventi, būti, ištverti (interviu, 2009)
Valdemaras Kukulas: Geras eilėraštis visada yra eilėraštis netyčia (interviu, 2009)
Donatas Petrošius. Laudacija G. Kazlauskaitės priėmimo į jotvingius garbei (2009)
Julius Keleras. Apie braidymą trijose balose (interviu, 2009)
Laimantas Jonušys. Šventas paprastumas (Aidas Kelionis. „Smėlynų vanduo“, 2009)
Mindaugas Klusas. Žodžiu gydąs tautų žaizdas (Grigorijus Kanovičius. Interviu, 2009)
Ginta Gaivenytė. Aštuoniasdešimtmetį paminėjęs rašytojas G.Kanovičius: „Labai sunku išauginti meilę – reikia visą laiką ją laistyti“ (2009)
Benediktas Januševičius. Amerikiečių poetas nusprendė gyventi Lietuvoje (Kerry Shawn Keys, 2004)
Gintarė Adomaitytė. Debiutas: Klaipėda–Vilnius– ... (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Laura Sintija Černiauskaitė. Liūdnas malonumas irgi yra malonumas (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Gitana Gugevičiūtė. Malonumo apžiūrėjimas (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Goda Lučiūnienė. Krūmas vidur kovos lauko (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Jurga Lūžaitė. Lengva, žaisminga, anarchiška proza (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Eugenijus Striaukas. Erudicija dar neatstoja talento (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
„Pirmosios lietuviškos knygos“ autorę Aušrą Kaziliūnaitę kalbina Evaldas Galinis (2007)
Violeta Šoblinskaitė-Aleksa. Priešgynos pietūs: kepsnys ir desertas (Aušra Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga, 2007)
Giedrė Kazlauskaitė: Kūrybinė drąsa ir baimė (interviu, 2007)
Agnė Žagrakalytė. Bobinčius (Giedrė Kazlauskaitė. HETERŲ DAINOS, 2008)
Giedrė Kazlauskaitė: „Aš pati turbūt rašiau paauglėms suaugusiose moteryse...“ (interviu, 2009)
Žemyna Aukštikalnytė. Knyga, kurią skaityti tiesiog įdomu (Rimantas Kmita. Švelniai tariant, 2009)
G. Kanovičius: svarbiausia – kova su stereotipais (interviu, 2009)
Juozas Bukas. Aido Kelionio „Smėlynų vanduo“, arba Kaip aš nustojau nervintis (2009)
V. Kelertienė – ne tik literatūros gurmanė: „Prof. Violetos Kelertienės praeitis, dabartis ir ateitis“ (2009)
Herkus Kunčius. Romane – girtuoklystės žavesys ir skurdas (interviu, 2009)
Anelė Butkuvienė. Vincas Kudirka ir Maila Talvio (2009)
Elena Karnauskaitė: „Plaukiu ant geros bangos“ (2009)
Renata Šerelytė. Neiššifruojamos heteros (Giedrė Kazlauskaitė. Heterų dainos, 2008)
Pranas Visvydas. Susitikimas su poetu Donaldu Kajoku
Vidmantas Kiaušas. Graži dovana (Donaldas Kajokas. Romualdas Rakauskas, Sąskambiai:1+2, 2008)
Donaldas Kajokas. Gyvenimas – laimingas sapnas (2007)
Viktorija Daujotytė. Du kalba(si) apie trečią (Donaldas Kajokas, Romualdas Rakauskas, Sąskambiai:1+2, 2008)
Neringa Mikalauskienė. Kazašo tapatybės paieška (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Jūratė Sprindytė. Nedrungnas požiūris į „Kazašą“ (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Antanas Šimkus. Pamintijimai apie Kazašą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Karolis Baublys. Į sielą įsėlinęs ūkesys (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Edvardas Čiuldė. Prasmingas neadekvatumo iššūkis (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Nida Gaidauskienė. Šeštas uo septintą nuomario dieną (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Gediminas Kajėnas. Meditatyvumas - kaip poetinio nemąstymo forma. D. Kajoko meditacijų paraštės (2004)
Audinga Peluritytė. Vien gėlės yra išmintingos (Donaldas Kajokas. Lietaus migla Lu kalne, 2002)
Alma Riebždaitė. Tikėjimo kranto link (Donaldas Kajokas. Mirti reikia rudenį, 2000)
Jūratė Baranova. Gyvenimas po gyvenimo, pasak Danutės Kalinauskaitės (Danutė Kalinauskaitė. NIEKADA NEŽINAI, 2008)
Danutė Kalinauskaitė: premija ir kelia ant sparnų, ir prislegia (interviu)
Justinas Kubilius. Apologija miego meistrui: tikrovės sapnų paliudytieji ir įkalinauskintieji (Jonas Kalinauskas. „Ir nėra svarbu“, 2003; „Sapnų liudininkas“, 2005; „Miego meistras“, 2008)
Skaidrius Kandratavičius. Paberžė – kaip Dievo užantis (interviu, 2009)
Elena Karnauskaitė. „...galiu bet kam pasakyti, kaip patekti į Pasaulio kraštą...“ (2008)
Gintaras Bleizgys. Tų pėdkelnių, sklidinų moteriškumo (Giedrė Kazlauskaitė. HETERŲ DAINOS, 2008)
Ramūnas Gerbutavičius. Poetę G. Kazlauskaitę suformavo heteros (interviu, 2009)
Savo knygos autoryste „Sniegas, benamis, krentantis“ J. Keleras dalijosi su dailininku A. Gelūnu (2008)
Viktorija Daujotytė. „...atsakymo tuo tarpu dar nėra“ (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis, 2007)
Giedrė Kazlauskaitė. Muzikalus, erotiškas, poetiškas sniegas (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis, 2007)
Juliaus Kelero poezija ir fotografija knygoje „Sniegas, benamis, krentantis“ (2007)
Poetas ir fotografas Julius Keleras: „Nemėgstu tik policininkų ir antstolių“ (2007)
Darius Pocevičius. Literatūra apie makulatūrą (Mindaugas Kvietkauskas. Vilniaus literatūrų kontrapunktai, 2007)
Liudvikas Jakimavičius. Gražūs eilėraščių apvalkalai (Mindaugas Kvietkauskas. Rabi, 1998)
L (Labanauskaitė, Landsbergis...)

Juozas Stonys. Dobilo „Blūdas”. Skirtingos psichologizmo tendencijos (1979)
Virginija Paplauskienė. „...tikroji meilė – tai gyvenimas kitiems“ (2010)
Bronys Raila. Ar dobilas peržydėjo? (apie Julijoną Lindę-Dobilą, 1960)
Juozas Masilionis. Šimtas metų Lindei-Dobilui (1972)
Pirmojo lietuvių romano autoriaus J. Lindės-Dobilo palikimas įamžintas skaitmeninėje bibliotekoje (2008)
Vanda Zaborskaitė. Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas? (2009)
Atidengta memorialinė lenta Adomui Lastui (1970)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Julijonas Lindė-Dobilas (1996)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Adomas Lastas (1996)
Vytautas V. Landsbergis. Vaikiškumas literatūroje: „Aš žinau, kad nieko nežinau“ (interviu, 2009)
Virginija Paplauskienė. „Rašymas man yra lietuviškųjų vertybių išsaugojimas“ (Algirdas Landsbergis, 2009)
Šviežiena: AVaspo. Eksperimentinės akustikos, noise‘o, minimal, trip-hopo mišrainė (2009)
Gvidas Latakas: „Poezijai reikia šiokios tokios smarvelės“ (interviu, 2009)
Mindaugas Peleckis. Prigesinta „Apelsinų“ simfonija (interviu su Gabriele Labanauskaite, 2008)
Vytautas A. Jonynas. Leono Lėto poetinis debiutas (Leonas Lėtas. Trakas, 1981)
Donatas Petrošius. Įdomus atvejis (Elžbieta Latėnaitė. APSICHĖ, 2009)
Gabrielė Labanauskaitė. Menas be klouno nosies (interviu, 2009)
Tomas Staniulis. Ei, padorūs lietuviai, vienykimės! (Baltoji knyga: nūdienos šviesuolių mintys apie Lietuvą ir jos ateitį, 2008)
Valdemaras Kukulas. Viena iš daugelio, bet vienintelė (Liūnė Sutema, Tebūnie, 2006)
Rudenį poetai nekrenta. Interviu su festivalio „Tarp 08“ organizatore Gabriele Labanauskaite
M (Mačernis, Mackus, Marčėnas...)

Marius Macevičius: „Ilgiuosi pikto ir drąsaus teatro” (2006)
Marius Macevičius: „Kuriu apie tai, kas skauda” (2007)
Marija Pempytė. Jaroslavas Melnikas ir jo „Tolima erdvė” (2009)
Virginija Paplauskienė. „Visą žmoniją meile apglėbsiu, Lietuvą visgi karščiau“ (Maironis, „Pavasario balsai“, 2008)
Vita Morkūnienė. Didysis Šiaulių knygius Feliksas Maksvytis (2009)
Milda Kniežaitė. Ištikimas eilėraščiui ir savo kartai (Alfonsas Maldonis, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Justinas Marcinkevičius. Vėlyvo vėjo vėliavos (2009)
Vonioje. Lukas ir ars poetica (2008)
Erika Drungytė. Tvarkos poezija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Valdemaras Kukulas. Alyvos už dėkui (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „...kad menas įkvepia gyvent tikrovėj mus“ (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Darius Pocevičius. Asmenybės kultas lietuvių literatūroje (Valentinas Sventickas. Šitas Aidas, šitas Marčėnas, 2008)
Aidas Marčėnas – su kalba „šokantis“ poetas (interviu, 2008)
Gintaras Bleizgys. Apie poezijos terapiją ir poezijos šokių moralumą (Aidas Marčėnas. Šokiai, 2008)
Jūratė Baranova. Poezijos prijaukinimas (Aidas Marčėnas. Eilinė, 2006)
Tautvydas Nemčinskas. Paprastumo genijus, Asociatyvus etiudas apie Joną Meką (2009)
Ramūnas Čičelis. Laisvo žmogaus atviri niuansai (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)
Aleksandra Fomina. Tokia didelė knyga... (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)
Skaistė Vilimaitė. Poezija išliks (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)
Neramumo knyga, „Nervuoti dienoraščiai“. Joną Meką kalbina Valdas Papievis (2004)
Eugenija Vaitkevičiūtė. J. Mekas – trumpai apie pasaulį (Jonas Mekas. Poezija, 2002)
Ore: Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“ (1997)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Jonas Mekas (1996)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės. Jonas Mekas (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Mano herojus — tiesa: Jono Meko eilėraščiai (1992)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Jonas Mekas (1971)
Justinas Marcinkevičius. Kalbėti į pačią širdį (Jonas Mekas, 1971)
Augustinas Raginis. Jono Meko poezija (Jonas Mekas. Pavieniai žodžiai, 1967)
Augustinas Raginis. Semeniškių idilės (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1955)
Sigitas Geda. Iš Semeniškių ir iš Amerikos (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1948)
Daina Opolskaitė. Tolimos erdvės tobulumas (Jaroslavas Melnikas. TOLIMA ERDVĖ, 2008)
Renata Šerelytė. Matymas – privilegija ar yda (Jaroslavas Melnikas. TOLIMA ERDVĖ. 2008)
J. Melniko romanas „Tolima erdvė“ (2008)
Angelė Jasevičienė. 88 ironiški Jaroslavo Melniko žvilgsniai į gyvenimą (2008)
Užgeso šviesulys. In memoriam Elena Mezginaitė (2005)
Valdemaras Kukulas. Basomis visais asfaltais. In memoriam. Elena Mezginaitė (1941.X.31 – 2005.II.9)
Aušra Kaziliūnaitė. Šyva, demonai ir kiti nutikimai (Mindaugas Milašius-Montė. Lioj!, 2008.)
Algimantas Mikuta. Šaknys ir lapai (interviu, 2007)
Vitas Areška. Kandi pašaipa laikui, menui ir sau (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Rima Malickaitė. Apie apgaulingumą (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Irena Slavinskaitė. Atskaitos taškai (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Po pasaulį su poezija. Su rašytoju Algimantu Mikuta kalbasi Eugenija Vaitkevičiūtė (2003)
Vitas Areška. Polemika su naujuoju laiku (Algimantas Mikuta. Aštuoneiliai, 2002)
E. Milaševičiūtė: knyga vis dar yra vertybė (interviu, 2009)
Jurga Ivanauskaitė. Jerichono rožė Nijolei (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Sigitas Geda. Apie jos gyvenimą, persefones, poeziją (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Kornelijus Platelis. Buvimo paslaptis (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Aušra Tamaliūnaitė. Vertybės samprata: Nijolės Miliauskaitės fenomenas (2003)
Kęstutis Nastopka. Moteriška mitologija (Nijolė Miliauskaitė, Eilėraščiai Persefonės palydai) (2002)
Rimvydas Šilbajoris. Nijolė Miliauskaitė – sudėtingo paprastumo poetė (Nijolė Miliauskaitė. Sielos labirintas, 1999)
Liudvikas Jakimavičius. Monotipijos su vaikystės žolynų kvapais (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Sigitas Parulskis. Švari poezija, iškelianti labai seniai užmirštus potyrius, atsiminimus (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Sigitas Geda. Tai, kas kalba iš prigimties (apie Nijolės Miliauskaitės kūrybą) (1989)
Judita Vaičiūnaitė. Lyg peteliškė iš kokono (Nijolė Miliauskaitė. Uršulės S. portretas, 1985)
N (Nagys, Navakas, Nėris...)

Rašytojas V. Normanas: „Kuriu, nes nekurti yra dar blogiau“ (2009)
Marija Stankus-Saulaitė. Nazaraitės poezijos fantasmagorija (Edita Nazaraitė. Mechaninė mūza, 1989)
Marija Stankus-Saulaitė. Editos Nazaraitės poema (Edita Nazaraitė. Medaus ir kraujo lašai, 1985)
Liudas Gustainis. Suprantu nerišliai, bet baltai – žiema (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Marius Burokas. Vienos temos variacijos (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Neringa Mikalauskienė. Kelių eilučių poetas (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Paulius Norvila: „Didžiausia jauno poeto yda ir nuodėmė – rašymas“ (interviu, 2006)
Laimutė Adomavičienė. Daktaro Kripštuko ypatumai: Julius Kaupas ir Kęstutis Navakas (interviu su K. Navaku, 2009)
Nida Gaidauskienė. Mėginimas atsiremti į stalo sidabrą (Kęstutis Navakas. Stalo sidabras, 2008)
Darius Pocevičius. Tekstinis Navako pasaulis: fetišas ar pastišas? (Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego, 2008)
Kęstutis Navakas. Atmintis rašytojui yra vienas esminių instrumentų (interviu, 2008)
Erika Drungytė. Lėtas kalbėjimas apie esatį ir nebūtį (Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego, 2008)
Kęstučio Navako „Du lagaminai sniego“ kalba apie tai, ką gražaus su savimi nešamės ir ko tame nešuly nejučia nelieka (2008)
Živilė Petkevičiūtė. Materija tirpi kaip sniegas ar laikas (Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego, 2008)
Dešimt klausimų Kęstučiui. Su Nacionalinės premijos laureatu kalbasi rašytojas Aidas Marčėnas (2007)
Kęstučio Navako kalba, pasakyta atsiimant Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2007)
Aleksas Dabulskis. Nemirtingiesiems (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Ramūnas Gerbutavičius. Blaivus poetas – gerokai blogiau negu tvanas (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Vaiva Kuodytė. Pelkėjantys maisto paviršiai (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Asta Plechavičiūtė. Ne sienlaikraštis (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Darius Pocevičius. Tigdik, tigdik, tigdik... (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Kęstutis Navakas: „Dabar aš grįžau namo...“ (2006)
Viktorija Daujotytė. Tikrovė, kurios nėra, arba poesis electa (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Nida Gaidauskienė. Špyleris rašo diktantą (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Tomas Staniulis. Neužmirštama K. Navako fleitos melodija (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Kęstutis Navakas. Kaip išmokti gyventi gerai (interviu, 2005)
Gintaras Beresnevičius. Dingusio laiko prabanga (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Ramūnas Gerbutavičius. Žaismingoje knygoje – įvairios svaigulio būsenos (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Mindaugas Grigaitis. Užrakinti kalbos namai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Laimantas Jonušys. Gero rašymo pavyzdžiai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Valdemaras Kukulas. Didysis Navako nuotykis (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Virginijus Norvaiša. Nesubrandintos elegancijos atspindžiai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Asta Plechavičiūtė. Trijų vyno taurių ir silkės uodegos degustavimas (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Viktorija Šeina. Elegantiškos kronikos (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Daug ką darantis dėl nuotykio. Klausinėtojas – Donaldas Kajokas, atsakinėtojas – Kęstutis Navakas (2003)
Burius Marokas. Tarsi išlaikytas vynas (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Darius Pocevičius. Skaityti. Rašyti (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Skaidrus esmės švytėjimas (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Toma Gudelytė. Komparatyvistinės studijos bandymas: Giacomo Leopardi atgarsiai Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje (2009)
O (Ostrauskas...)

P (Paliulytė, Papievis, Parulskis...)

Šalis, kurioje atšauktas Dievas (interviu su Sigitu Parulskiu, 2010)
Poetai: jeigu nebus blogiau, vadinasi, viskas gerai (interviu su Gintaru Patacku ir Tautvyda Marcinkevičiūte, 2010)
Valentinas Sventickas. Kritiko akrostichas „Aoristui“ (Donatas Petrošius. „Aoristas“, 2010)
Audronis Budraitis. Knygos pristatymas – herojų menančioje gimnazijoje (Leonas Peleckis-Kaktavičius. Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba, 2009)
Ramūnas Gerbutavičius. Poetui D. Petrošiui šlovės nereikia (2010)
Knyga apie pirmąją lietuvių rašytojų šeimą (Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė, 2003)
Nijolė Raižytė. Rašytojui ir vertėjui Kaziui Puidai – 120 (2003)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Kazys Puida (1996)
Marius Grinius. Originalus paminklas nepaprastai šeimai (Leonas Peleckis-Kaktavičius. Namuose ant pasadnos ulyčios, 2009)
Donatas Petrošius: „Esame labai provincialūs“ (interviu, 2009)
Mindaugas Klusas. Geras kūrinys pasirašo pats („Pokalbiai su Sigitu Parulskiu“, 2009)
Marija Pempytė. Mūsų santykiai su britais ir grybais (Paulina Pukytė. Netikras zuikis, 2009)
Rašytojai Londonas dovanojo laimę gyventi ir rašyti: Mari Poisson kalbina Svajūnas Sabaliauskas (2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Donatas Petrošius. Aoristas, 2009)
Sigitas Parulskis. Krauju kvepiantis sniegas (interviu, 2009)
Sigita Jakimovienė. Sigitas Parulskis ir erotika, mirties baimė ir „aš“ (2009)
Donatas Petrošius. Poezijoje paradoksų nėra daugiau nei gyvenime (interviu, 2009)
Kūrybinė drąsa ir baimė (Sara Poisson. Interviu, 2009)
Alfredas Guščius. Amplua – kintantis dydis (Astrida Petraitytė. „Trys gyvenimai“, 2009)
Audrius Musteikis. Spalvingai donkichotiška veikla (interviu su Astrida Petraityte, 2009)
Donata Mitaitė. Monografija apie rašančią autorę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)
Sondra Simanaitienė. Apie vilkę, lūšį ir žalsvąją gyvatę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)
Audrius Musteikis. Meilės vainikas Birutei Pūkelevičiūtei (2008)
Birutė Ciplijauskaitė. Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas (2003)
Pirmoji A. Griciaus premija įteikta A. Ptakauskaitei (2004)
Gediminas Kajėnas. Madingi stereotipai ir skilusi mintis (Aistė Ptakauskaitė. Ieškau darbo, 2003)
Marius Burokas. Galėtų rašyti humoreskas estradai (Aistė Ptakauskaitė. Ieškau darbo, 2003)
Aistė Ptakauskaitė. Mano tekstai – savotiška laikmečio dokumentika (interviu, 2004)
Ingrida Korsakaitė. Ratelio ritmu (Birutės Pūkelevičiūtės knygos vaikams, 2000)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990. Birutė Pūkelevičiūtė (1997)
Birutė Ciplijauskaitė. Birutės Pūkelevičiūtės sugrįžimas poezijon (Birutė Pūkelevičiūtė. Atradimo ruduo, 1990)
Birutė Pūkelevičiūtė. Tarp poezijos ir prozos (interviu, 1993)
Pranas Visvydas. Birutės Pūkelevičiūtės trumpoji proza (1983)
Marija Karūžaitė. Birutės Pūkelevičiūtės „Aštuoni lapai“ (1956)
Rytis Poderis. Poetui D.Petrošiui svarbu sąžiningai rašyti (interviu, 2009)
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (1)
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (2)
Donatas Petrošius. Turint gerų idėjų, galima ir iš viso nieko neveikti (interviu, 2005)
Vaiva Kuodytė. Pasaulis pagal Donatą Petrošių (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Viktorija Šeina. Apie (iš)tvermės dėsnį (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Gediminas Kajėnas. Nežinia K, arba kol gyvas, niekuo negali būti tikras (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Marius Burokas. Aštrus poetinis regėjimas (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Elena Baltutytė. Įsislaptinusi poezija (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Kristina Buidovaitė. Astridos Petraitytės „Trys gyvenimai“ – moterų gyvenimai (Astrida Petraitytė. Trys gyvenimai, 2009)
Žemyna Aukštikalnytė. Eilėraščiai ir dienos (Rūta Poškytė-Dirkstienė. Žuvies diena, 2009)
Rūta Poškytė-Dirkstienė: „...poezija – tik viena iš atsvaros formų.“ (interviu, 2009)
Vaida Morkūnaitė. Pasaulis, kuriame viskas įmanoma (Asta Plechavičiūtė. Nelyginiai metai, 2008)
Laima Vincė. Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms (Aistė Ptakauskaitė. Nerealios atostogos, 2008; (Ne)saugus žaidimas, 2009)
Aurelija Stankutė. Su laužtuvu migloje (Sigitas Parulskis. Murmanti siena, 2008)
Sigitas Parulskis. Kaip dangumi teka laikas (interviu, 2009)
Darius Pocevičius. Kaip žodžiais nugalėti weltschmerzą (Asta Plechavičiūtė. Nelyginiai metai, 2008)
Rašytojas S. Parulskis linksmina ir pamokslauja (interviu, 2008)
Kaip guru spardantis kenguru. Poetas Gintaras Patackas atsako į Danieliaus Mušinsko klausimus (2007)
Tautvydas Nemčinskas. Po įkvėpimo – iškvėpimas? (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Bambukais apsimetęs liūdesys (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Valentinas Sventickas. O buvo mūšis... (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Žmonių stebėjimas pagal „Namų Patacką“ (2005)
Benediktas Januševičius. Apie „dviveidį“ (Gintaras Patackas. Dviveidis Janas, 2002)
Kęstutis Nastopka. Poezijos lygtys (apie Gintaro Patacko kūrybą) (1991)
Rimvydas Šilbajoris. Išvarymas iš rojaus (Gintaras Patackas. Išvarymas iš rojaus, 1981)
Inga Urbonavičiūtė. Nusigyvenusio arkangelo balsas (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Edvardas Čiuldė. Neinterpretabilumo keblumai (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Audinga Peluritytė. Kelionė į amžinąjį pavasarį (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Rašytojos Saros Poisson (meta)fizika (interviu, 2009)
Jūratė Baranova. ČIUPINĖJIMAI MINTIMI (Sara Poisson. Čiupinėjimo malonumas, 2007)
Skaidrius Kandratavičius. Apie Šmogaus sūnaus šuniškai švelnų jungą Saros Poisson apsukrių posūkių „Pasienyje“ (Sara Poisson. Pasienis, 2006)
Renata Šerelytė. Mūsų santykiai su grybais ir britais (Paulina Pukytė. NETIKRAS ZUIKIS, 2008)
R (Radauskas, Radzevičius, Rakštikas...)

Internetinio romano „Gomora“ gimimas (interviu su jo autoriumi S. Rimkumi)
Vilis Normanas. Literatūra kaip literatūros neigimas (Vaiva Rykštaitė. Plaštakių sindromas, 2009)
Rašytojo laimėjimai yra tekstai (interviu su Giedra Radvilavičiūte, 2010)
Tarp kalbų ir tarmių (interviu su Marku Roduneriu, 2009)
Markusas Roduneris – lietuvių literatūros patriotas (2009, interviu)
Domantas Razauskas. Nedainuoju eilėraščių, neskaitau dainų (interviu, 2009)
Bronys Raila. Anapus Daugyvenės (Henrikas Radauskas, 1956)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Henrikas Radauskas (1971)
Alfas Pakėnas. Pasaulis pagal Radauską (2005)
Vytautas Kubilius. Kūrybos individualumo ir autonomiškumo link (Henrikas Radauskas, 1996)
Viktorija Skrupskelytė. Dinamiškoji Radausko poezijos samprata (1971)
Pranas Visvydas. Žvilgsnis į H. Radausko poeziją (1970)
Tomas Venclova. Nenugalimoji arkadija (Henrikas Radauskas. Eilėraščiai, 1965–1970)
Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas (1969)
Kol eilutės pavirsta eilėraščiu. Interviu su visą savo poeziją išleidusiu Henriku Radausku (1966)
Henrikas Radauskas. Atsakymas į „Metmenų“ anketą „Rašytojas egzilyje“ (1965)
Henrikas Radauskas. Apie poeziją (1956)
Algirdas Julius Greimas. Mintys apie Henriką Radauską ir jo strėlės vietą lietuviškame danguje (1954)
Pasikalbėjimas su Henriku Radausku (1951)
Jurgis Blekaitis. Henriko Radausko poezija (Henrikas Radauskas. Strėlė danguje, 1950)
Raimundas Marius Lapas. Kitokios Lietuvos ilgesys... (2009)
Vilija Dailidienė. Jūra – ne vien paplūdimys (Rimtautas Rimšas, Ne Karibų kruizas. Gimtasis žodis, 2008)
Audinga Satkūnaitė. Nuo skaitytojų nuslėptos aistros, arba tikrieji „Priešaušrio vieškeliai“ (2008)
Mindaugas Grigaitis. Akistata su neįmanomybe. Subjekto identiteto krizės ženklai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2006)
Dainius Vaitiekūnas. Pasakojimai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2000)
Rolandas Rastauskas. Mano tėvynė yra frazė, liaudiškai šnekant – sakinys (2006)
Sigita Bartkutė. Metimas (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Ramutė Dragenytė. Aktorius sugrįžo (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Giedrė Kazlauskaitė. Gelbstint sakinio eilinį (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Irena Šerytė. Žvilgsnis į RoRa pasaulį (Rolandas Rastauskas. Kitas pasaulis, 2004)
Vytautas Rubavičius. Gyvenimas po samurajaus kalavijo šviesa (2007)
Jūratė Baranova. Daiktų skambesys ir poeto tyla (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)
Neringa Mikalauskienė. Recenzijų ilgesys ir tekstų kalba (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)
S (Savickis, Skabeika, Skablauskaitė...)

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Aurelija Stankutė „Leiskime laiką“, 2009)
Jaroslavas Melnikas. Juodoji Jono Strielkūno dėžė (2009)
Angelė Jasevičienė. Tarp Biblijos ir šizofrenijos (Tomas Staniulis. Diena, kurią verkiau visą, 2008)
Ramūnas Gerbutavičius. Pasakose glūdi ir tautos būdas (interviu su Leonardu Sauka, 2009)
Brigita Speičytė. Uodas, menka bjaurybė, arba Smulkiu šriftu apie Silva rerum (Kristina Sabaliauskaitė. Silva Rerum, 2008)
Darius Pocevičius. Modernus poezijos statybininkas (Bruno Sangis. Kryptys, 1967)
Audrius Musteikis. Estų tiesa ir teisingumas – lietuviams
Kazys Saja: atsisveikinu su jaunaisiais skaitytojais (interviu, 2009)
Laimutė Adomavičienė. Liūnės Sutemos sugrįžimas
Rimvydas Stankevičius: „Mirtį palikau ramybėje. Dabar buriu“ (interviu, 2009)
Gintarė Adomaitytė: Gal iš sapnų, gal iš svajonių (Eglė Sakalauskaitė. Žalčių karalienė, 2006)
Darius Pocevičius: Eglė perrašė Eglę (Eglė Sakalauskaitė. Žalčių karalienė, 2006)
Marija Stankus-Saulaitė. Mano sapnuose vaikštai, Lietuva... (interviu, 1993) (1)
Marija Stankus-Saulaitė. Mano sapnuose vaikštai, Lietuva... (interviu, 1993) (2)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės (Marija Saulaitytė, 1992)
Birutė Ciplijauskaitė. Marijos Saulaitytės eilėraščiai (Marija Saulaitytė. Šeštoji diena, 1974)
Viktorija Skrupskelytė. Ką kalba žemė ir dangus (Marija Saulaitytė. Kai mes nutylam, 1967)
Mindaugas Klusas. Europos laurai rašytojai Laurai
Tomas Kavaliauskas. Apie postkomunistinių fenomenų kaitą ir tęstinumą iš Almanto Samalavičiaus perspektyvos (Almantas Samalavičius. Kaita ir tęstinumas, 2008)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Jausmo momentas (Danguolė Sadūnaitė. Baltas ievos medis, 1977)
A. V. Sadūnaitės stiprus ūgis (Danguolė Sadūnaitė. Tu esi mano žemė, 1968)
Virginija Paplauskienė. Neleisk man būti vienai (Danguolė Sadūnaitė, 2002)
Rimvydas Stankevičius. Pomiškis kirtavietėje (interviu, 2009)
Rimvydas Stankevičius. Patys paprasčiausi burtažodžiai (interviu, 2009)
Renata Šerelytė. Magiškas barokas (Kristina Sabaliauskaitė. Silva Rerum, 2008)
Kazys Saja. Kuriantis kitokias pasakas apie du karalius (interviu, 2009)
Kęstutis Navakas. Du tomai Jono (Jonas Strielkūnas. Lyrika, 2009)
Renata Šerelytė. Daiktų miškas neturi pabaigos (Kristina Sabaliauskaitė. Silva Rerum, 2008)
Pokalbis su rašytoja Kristina Sabaliauskaite (2009)
Juozas Algimantas Krikštopaitis. Ieva Simonaitytė (2008)
Vytautas Kaziela. Vytautas Vilimas Skripka – Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2008)
Laimantas Jonušys. Vytauto Skripkos eilės (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Aleksandras Šidlauskas. Džiaugsmo ir skausmo poezija (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Marius Burokas. Lyg brūkštelėjimas, lyg kirtis (Vytautas Vilimas Skripka. Ramu kaip prieš mirtį, 2005)
Agnė Žagrakalytė. Visai ne ėriukai (Stasys Stacevičius. NE ĖRIUKAI NAKTY, 2008)
Aleksandra Fomina. Negyva proza (Tomas Staniulis. Diena, kurią verkiau visą, 2008)
Rimvydas Stankevičius. Knyga „Laužiu antspaudą“ yra bandymas išsiveržti į anapusybę (2008)
Gintaras Bleizgys. Pamąstymai apie antspaudo laužymą ir gėrio karą prieš gėrį (Rimvydas Stankevičius. Laužiu antspaudą, 2008)
Vaiva Žiauberienė. Kaip į poetinį užantį užklysta Dievas (Rimvydas Stankevičius. Laužiu antspaudą, 2008)
Vitas Areška. Apokalipsės repeticija poezijoje (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Tomas Andriukonis. Ėjimas tiltu (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Ramutė Dragenytė. Patogi poezija (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Tomas Staniulis. Neišmatuojamas tylos skambėjimas (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Rašantis absoliučioje tyloje (Rimvydo Stankevičiaus kryžminė apklausa, 2003)
Legionas. Lai gulbės lieka žiemoti (replika R. Stankevičiui, perskaičius jo eilėraščių knygą „Randas“) (2002)
Alvydas Šlepikas. Eilėraščiai tuščiai galvai (Rimvydas Stankevičius. Randas, 2002)
Jonas Strielkūnas: „Gyvendavome literatūra“ (interviu, 2009)
Jonas Strielkūnas. Ketureilio kalėjime – nuo pat vaikystės (interviu, 2009)
Jonas Strielkūnas. Ranka prie stalo prirakinta (interviu, 2009)
Gabrielė Labanauskaitė. Kam skambina varpai? (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Valentinas Sventickas. Dvylikta (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Justinas Žilinskas. Tamsos varpai, šviesos varpai (Jonas Strielkūnas. Tamsos varpai, šviesos varpai, 1998)
Š (Šemerys, Šerelytė, Šileika...)

R. Šerelytė: „Prie stalo palinkęs rašytojas – visai neromantiškas padaras“ (interviu, 2010)
Jurgos Ivanauskaitės premija – R. Šerelytei
Juozas Stonys. Šeinius. Intymaus psichologizmo poetika (1979)
Bronys Raila. Šeinius gyvenimo verpetuose (apie Igną Šeinių, 1959)
Pranas Naujokaitis. Igno Šeiniaus pomirtinė knyga (Ignas Šeinius. Vyskupas ir velnias, 1959)
Andrius Sietynas. Ignas Šeinius (1889–1959)
Irvis Šeinius. Ignas Šeinius – diplomatas (2000)
Nijolė Raižytė. Paroda „Ignas Šeinius – lietuvių ir švedų rašytojas“ (2009)
Kęstutis A. Trimakas. Rašytoja Renata Šerelytė – šimtamečio „Draugo“ viešnia (2009)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Ignas Šeinius (1996)
Aistė Kisarauskaitė. Ričardo Šileikos pašto istorijos (2009)
Kęstutis A. Trimakas. Renatos Šerelytės romanas „Mėlynbarzdžio vaikai“ (2009)
Rašytojos Renatos Šerelytės kūrybos įvadas (2009)
Viktorija Jonkutė. Pasaulis pagal R. Šerelytę, arba Dar kartą apie Mėlynbarzdžio vaikus (Renata Šerelytė. „Mėlynbarzdžio vaikai“, 2009)
Audrius Musteikis. Žalia R. Šavelio tyla Šilėnuose (interviu, 2009)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (1)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (2)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (3)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (4)
Rasa Čergelienė. Skambantis skeletas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola, 2008)
Ramutė Dragenytė. Žodžio švytėjimas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola, 2008)
Poezija – daugiau nei tik kalba. Poetę Lidiją Šimkutę kalbina Robertas Danys (2008)
Poezija, magija ir likimas. Poetę Lidiją Šimkutę kalbina Jolanta Sereikaitė (2006)
Imelda Vedrickaitė. Lidijos Šimkutės sėkmė Australijoje (2004)
Lidija Šimkutė. Man reikia vėjo, erdvės (interviu, 1992)
Ona Mikailaitė. Antroji Lidijos Šimkutės poezijos knyga (Lidija Šimkutė. Prisiminimų inkarai, 1982)
Isolda Poželaitė-Davis. Antrasis ilgesys (Lidija Šimkutė. Antrasis ilgesys, 1978)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Vladas Šlaitas (1971)
Aleksas Dabulskis. Nei iš šonkaulio, nei iš kelmo (Violeta Šoblinskaitė. Obuoliai iš meilužių sodo, 2004)
Kazys Požėra. Obuoliai iš Marijos Magdalietės rankų (Violeta Šoblinskaitė. Obuoliai iš meilužių sodo, 2004)
Liudas Gustainis. Sąmonės būvis kaip reiškinys (Violeta Šoblinskaitė. Vilkų marti, 2003)
Renata Šerelytė. Pradų trauka ir atostūmis (Violeta Šoblinskaitė. Vilkų marti, 2003)
Ramutė Vaitiekūnaitė. Nuo Veliuonos piliakalnio - į literatūros arimus (Violeta Šoblinskaitė. Vilkų marti, 2003)
Aleksandra Fomina. Yra apie ką pamąstyti, ypač – vyrams (Violeta Šoblinkaitė-Aleksa. Skyrybų kambariai, 2008)
Renata Šerelytė. Sovietmečio Mesalinos istorija (Violeta Šoblinkaitė-Aleksa. Skyrybų kambariai, 2008)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Skyrybos: literatūrinės, istorinės, egzistencinės... (Violeta Šoblinkaitė-Aleksa. Skyrybų kambariai, 2008)
Jonas Vabuolas. Vaiko žvilgsnis pro Dievo langą (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
„Prototipai su šakėmis manęs nesivaiko“. Alvydą Šlepiką šnekina Liudvikas Jakimavičius (2006)
Goda Lučiūnienė. Vaikystės negatyvai (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Liudas Gustainis. Tai sukūrys gegužinis (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Aušra Prieskienienė. Piktdžiugiškas angelo žvilgsnis į žemę (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Marius Burokas. Juk turėtų būti kažkas daugiau (Alvydas Šlepikas. Tylos artėjantis, 2003)
Mirmeka Alba. Mėgstantiems gerą teksto kokybę (Tomas Šinkariukas. Hambetas, 2001)
Gintaras Patackas, Darius Pocevičius. Tomos Šinkariuko „Šokis“ ant egzistencinės ribos su mačete rankoje (Tomas Šinkariukas. Šokis, 2008)
Viktorija Vosyliūtė. Trečias brolis ir poetas R.Šileika: „Pasaulyje blaivus protas – retenybė” (2008)
Laura Auksutytė. Kibertekstas ir Ričardo Šileikos sms’ai (2005)
Karolis Baublys. Ką bendra turi „samanė“, poezija ir moterys? (Ričardo Šileikos vardo provincija Nr. 345, 2003)
Marius Burokas. Viena neįprasčiausių (Ričardo Šileikos vardo provincija Nr. 345, 2003)
Darius Pocevičius. Ričardo Šileikos apkaltos kalba (Ričardo Šileikos vardo provincija Nr. 345, 2003)
Petras Panavas. Kartą vasarą tarp keturių vėjų (apie Salį Šemerį, 2009)
Renata Šerelytė. Laiko portretas su kulka širdyje (interviu, 2009)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Kas už durų? (Renata Šerelytė. Mėlynbardžio vaikai, 2008)
Kanados lietuvis rašytojas A.Šileika: „Lietuva man – lyg fantazija“ (interviu, 2009)
Renata Šerelytė: „Romane „Mėlynbarzdžio vaikai“ yra sukaupta daug skausmingų asmeniškų dalykų“ (video, 2008)
Renata Šerelytė nebėga nuo autobiografiškumo (interviu, 2008)
Dainius Gintalas. „Ašarą kūdą nubraukęs“ (Ričardas Šileika. Metraščiai, 1998)
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (1)
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (2)
Viktorija Daujotytė. „Einu į potekstę. Tyliu“ (apie Vladą Šimkų, 2006)
Išėjo su kompasu. In memoriam Vladui Šimkui (2004)
Sigitas Geda. Kryme. In memoriam Vladas Šimkus (1936-2004)
In memoriam Vladas Šimkus (1936.X.15 – 2004.IX.6)
Vladas Šimkus. Jaunųjų poetų poezija – gryna nuobodybė (1998)
Rasa Čergelienė. Skambantis skeletas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola / Thought and Rock, 2008)
Vladas Šimkus. Pakarti negalima pasigailėti (1973)
Dainius Gintalas. Didelis ir drąsus (Darius Šimonis. Rykštė, 2001)
Liudas Giraitis. Darius Šimonis ir jo „Rykštė“. Lietuviškas natūralizmas: tarp Niujorko, Fudzijamos ir „kralikų“ (Darius Šimonis. Rykštė, 2001)
Linas Kranauskas. Knygos ore apie Dariaus Šimonio „Rykštę“ (2003)
Darius P. Imk ir skaityk. (D. Šimonio knygos „Rykštė” skaitymo instrukcija) (2001)
Judita Vaičiūnaitė. Goštauto rūta, deimantų žodžiai (Darius Šimonis. Spiečius, 1997)
Darius Cikanavičius. Triadinis šokis (Tomas Šinkariukas. Šokis, 2008)
Darius Pocevičius. Kur brėžiama literatūrinių paribių linija? (Tomas Šinkariukas. Šokis, 2008)
Renata Šerelytė. Šokėjas ant užsilenkusio spindulio (Tomas Šinkariukas. ŠOKIS, 2008)
Mykolas Karčiauskas. Iki šerdies sprogęs medis (apie Paulių Širvį, 2009)
Rima Palubinskienė. Ironiškoji Antano Škėmos kritikos plunksna (2009)
Alfas Pakėnas. Poezijos princui atminti (Vladas Šlaitas, 2005)
Alfas Pakėnas. Prisiminimų ir svajonių poetas (Vladas Šlaitas, 2005)
Indrė Žekevičiūtė. Neišgirstas poezijos princas (Vladas Šlaitas, 1997)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Vladas Šlaitas (1996)
Augustinas Raginis. Paprasto poetinio žodžio išpažinėjas (Vladas Šlaitas. Pro vyšnių sodą, 1973)
Karolis Baublys. Atgimstančių vertybių pasaulis (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Su tylos artėjančiu. Poetą Alvydą Šlepiką šnekina Liudvikas Jakimavičius (2003)
Vaiva Narušienė. „Nesakykit, kad buvau nesusitaikęs su pasauliu ir savimi“. L. Švedo eilėraštis „curriculum vitae“ (2003)
Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija (Leonas Švedas) (1996)
Augustinas Raginis. Leono Švedo poezija (Leonas Švedas. Sugrįžimai į Sodomą ir Gomorą, 1963)
T (Tamošaitis, Tarulis, Taškauskas...)

Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Ieva Toleikytė. „Garstyčių namas“, 2009)
Regimantas Tamošaitis apie knygas (interviu, 2009)
Vanda Zaborskaitė. Jurgis Tornau – dar kartą (2009)
Algimantas Lyva. Ištikimas jaunatviškam maištui (Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas, 2008)
Tomo Taškausko „Audrapaukščio monologas“: poezija lyg vėjo pėdsakas ant vandens (2008)
Ramunė Brundzaitė. Stipriai lietingas poetinis krikštas (Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas, 2008)
Regimantas Tamošaitis: „Apie vitaminus – beveik rimtai“ (2008)
Regimantas Tamošaitis: „Pasaulis yra didesnis už mus“ (2008)
Jūratė Baranova. Nedisciplinuotas rašymas ir jo malonumai (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
Aleksandra Fomina. Ne vien dvasia žmogus gyvas (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
Audinga Peluritytė. Šalutinis poveikis (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
A. Gražumas. Petro Tarulio „Žirgeliai padebesiais“ (1948)
Daiva Ausėnaitė. Artūras Tereškinas – marginalų ekspertas arba mokslininkas, sugriovęs normalumo sąvoką (2008)
Apie internetą, seksą, Seimą ir viešąją sferą: interviu su Artūru Tereškinu (2007)
Ramutis Karmalavičius. Po žemėm aidai (Artūras Tereškinas. Grindinio žuvys. 1991)
U (Urnevičiūtė...)
Rima Pociūtė. Leona: liūtės dalis neherojiškoje visuomenėje (Dalia Urnevičiūtė. „Leona“, 2009)
V (Vaičiūnaitė, Valenta, Valionis...)

Poetui Tomui Venclovai – 2009 metų Tolerancijos žmogaus titulas
Jurga Žąsinaitė. Paryžietiška publicistika, arba „Gyvieji“ kultūrų tiltai (Rimantas Vanagas. Laiškai iš Paryžiaus, 2008)
Antanas Seibutis. Rimanto Vanago kūryboje – biržietiški motyvai (2009)
Karolis Baublys. Paskutinė Algimanto Mackaus knygų leidimo fondo knyga (Aldona Veščiūnaitė. Edvinas Gražiaveidis keliauja į Marsą, 2006)
Marija Stankus-Saulaitė. Veščiūnaitės vaizdai (Aldona Veščiūnaitė. Aidinčios upės, 1985)
Marius Burokas. Per kultūros „stiklą“ (Artūras Valionis. Skrendant nelieka pėdsakų, 2003)
Darius Pocevičius. Užsikodavęs (Artūras Valionis. Skrendant nelieka pėdsakų, 2003)
Tomas Venclova. Man laisvė ir tiesa – svarbiau už tautą (interviu, 2009)
Rimantas Glinskis. Jubiliejiniai Antano Venclovos vertinimai (2006)
Valdemaras Kukulas. Algirdo Verbos katarsiai (2001)
Algirdas Verba. Nei šis, nei tas apie katarsį (1999)
Tadas Vidmantas apie…(2009)
Alvydas Valenta. Poetinė branda – knygų spintoje (interviu, 2006)
Marius Burokas. Dialogas tarp pasaulių (Alvydas Valenta. Noriu būti gyvenimo dalininkas, 2003)
Alvydas Valenta. „Žinau, kad priplauksime žemę…“ (interviu, 1999)
Ramutė Dragenytė. Pirmas kartas (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „...Panai šukuodavo mano kaltūnus...“ (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Karolis Baublys. „Vampyrai lakavo man kojų nagus“ (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Linas Kranauskas. Poezijos pilotė (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Alisa televizijos šalyje – Indrė Valantinaitė (interviu, 2008)
Liūtas Mockūnas. Paskutinieji iš Lietuvos. Tomas Venclova (1997)
Aldona Veščiūnaitė. Tik aidas žodžiuose dainos (interviu, 1992)
25 Tomo Venclovos atsakymai į tiek pat Lauryno Katkaus klausimų (1999)
Tomo Venclovos interviu laiške Aušrai Stanaitytei (1995)
Neviltis yra vilties forma. Su poetu Tomu Venclova kalbasi Bronisławas Majus (1990)
Rimvydas Šilbajoris. Pastabos apie Tomo Venclovos kūrybą (1992)
Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija. Tomas Venclova (1996)
Pranas Visvydas. Sąmoningų nesąmonių galerijoje (Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose, 1969)
Marius Burokas. Knyga, atkeliavusi iš užjūrio (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)
Inga Urbonavičiūtė. Stogo ir kupranugario lenktynės (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Apie daiktų paviršium čiuožiantį laiką (Aldona Veščiūnaitė. Žodžiai kaip salos, 1976)
Tomas Venclova. Poeto tikslas – palikti pėdsaką (interviu, 2009)
Varnas. Architektūros motyvai J. Vaičiūnaitės lyrikoje (2007)
Gintarė Bernotienė. Pirmasis Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ tomas (2005)
Ramutė Dragenytė. Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ pristatymas (2005)
Virginija Vita. Gyvenimo kasdienybės magija. Juditos Vaičiūnaitės atminimui (2005)
Danutė Ona Žilienė. Skaitant Juditos Vaičiūnaitės „Vaikystės veidrodyje“ (1996)
Judita Vaičiūnaitė. Stengiuosi savo dvasia išlikti laisva (interviu, 1989)
Dainius Gintalas. Rantas (Artūras Valionis. Skrendant nelieka pėdsakų, 2003)
Mindaugas Valiukas: atėjęs – pamatęs – (ne?)nugalėjęs (interviu, 2008)
Aušra Martišiūtė. Flirtas su absurdu (Mindaugas Valiukas. Kreatyvo mirtis, 2006)
Sondra Simanaitienė. Kas pučia per Mindaugo Valiuko haiku langelį (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Tomas Staniulis. Slaptasis lietuviško haiku meistras (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Interviu: Mindaugas Valiukas keramiką keičia į vinis (2004)
Sondra Simanaitienė. Žiaurūs ir nekalti M. Valiuko žaidimai (Mindaugas Valiukas. Vogta vinis, 2003)
Tomas Venclova ginčijasi su politika ir lemtimi (interviu, 2007)
Tomas Venclova apie namus, tikėjimą, mirtį ir poezijos gimimą (interviu, 2006)
Marie Clare. Tomo Venclovos brangakmenių skrynelė (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Dainius Juozėnas. Vilniaus vardynas (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Vytautas Toleikis. Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Agnostikas su tikėjimo potencialu. Poetas Tomas Venclova atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus (2005)
Gal šiek tiek ir jotvingis. 2005 m. Jotvingių premijos laureatą Tomą Venclovą kalbina Liudvikas Jakimavičius (2005)
Edvardas Čiuldė. Nauji įspūdžiai senųjų kontekste (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Nida Gaidauskienė. Išlikti (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Tautvydas Nemčinskas. Tomo Venclovos „Sankirtos“ kodai: „Akimirkų suma prilygsta sielai...“ (2005)
Vytautas Ambrazas. Tomas Venclova italų kalba (Tomas Venclova. Cinquantuno poesie e una lettera, 2003)
Algirdas Landsbergis. Tomą Venclovą pasitinkant (1977)
Gasparas Aleksa. Ilgai ilgai važiuoti Žemaičių plentu (Apie Algirdą Verbą, 2006)
Valdemaras Kukulas. Keletas detalių Algirdo Verbos portretui (2006)
Jonas Mačiukevičius. Keista būti čia (Apie Algirdą Verbą, 2006)
Renata Šerelytė. Lenino galva, mini sijonai ir maišto dvasia (Laima Vincė. Lenino galva ant padėklo, 2008)
Z (Zelčiūtė...)

Aurelija Stankutė. Klaidinantys Dovilės judesiai (Dovilė Zelčiūtė. „Klaidinantys judesiai“, 2009)
Neringa Mikalauskienė. Kaip „pleištas šviesos, giliai įsirėžęs sienon“ (Jonas Zdanys. TARPDURY, 2008)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Dūmų sutverta kalba (Jonas Zdanys. Dūmų stulpai, 2002)
M. G. Slavėnienė. Naujoji dvikalbė poezijos antologija (Jonas Zdanys. Selected Lithuanian Post-War Poetry, 1978)
Violeta Šoblinskaitė. Aleksa. Dvylika „Apaštalų“ ir Marija (Dovilė Zelčiūtė. Mirties kilpa lietuvių fotografijoje, 2007)
Darius Pocevičius. Ditirambai paparacui (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)
Valdemaras Kukulas. Kaip jaustis A. Aleksandravičiui? (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)
Lina Čekauskaitė. Stotys: atlikta (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)
Paulina Žemgulytė. Knyga kaip tetarališkas mostas (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)
Karolis Baublys. Aistrų ir ilgesio šilkas (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Marius Burokas. Paprastai, bet skoningai (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Liudas Gustainis. Paribiai 12:12 (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Neringa Mikalauskienė. D. Zelčiūtės poezijos teatras: gyvenimas spektaklyje ar gyvenimo spektaklis? (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Uogų yra, tik kartais nėra kam jas skinti. Šių metų Salomėjos Nėries premijos laureatę poetę Dovilę Zelčiūtę kalbina Donaldas Kajokas (2004)
Karolis Baublys. Laimei ar ne? Pravažiuoti savo stotelę (Dovilė Zelčiūtė. Lapkričio pratimėliai, 2003)
Marius Burokas. Kasdienybės pakylėjimas (Dovilė Zelčiūtė. Lapkričio pratimėliai, 2003)
Ž (Žagrakalytė, Žėkas, Žlabys-Žengė...)

Edvardas. Gyvenimas ir pilkas, ir skaisčia liepsna tviskantis (Albinas Žukauskas. Poringės, 1978)
Sigitas Birgelis. Bubeliai – lietuvių poeto Albino Žukausko tėviškė (video, 2009)
Alma Lapinskienė. Kelio pradžia – tarpukario Vilniuje. 95-osios Albino Žukausko gimimo metinės (2007)
Jauna poetė Agnė Žagrakalytė rašydama žaidžia ir šoka (interviu, 2008)
Gintaras Bleizgys. Romanas (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Erika Drungytė. Alisos rūmas virš bedugnės (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Darius Pocevičius. Poetiniai lietuviškos lolitos žaidimėliai emigracijoje (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Aurelija Stankutė. Nušauti negalima t e/i kėti (Agnė Žagrakalytė. VISA TIESA APIE ALISĄ MELER, 2008)
Živilė Petkevičiūtė. Knygos kodas – žaidimo logika (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Agnė Žagrakalytė. „Noriu spalvoto gyvenimo“ (interviu, 2007)
Agnė Žagrakalytė. Apie orą, buitį ir mirtį (2004)
Marius Burokas. Sumaniai suplaktas kokteilis (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Gediminas Kajėnas. Laumiškumo ženklai (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Gabrielė Labanauskaitė. Moteriškosios reprezentacijos A. Žagrakalytės poezijoje (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Renata Šerelytė. Mįslingi sapnų akmenys (Jurga Žąsinaitė. Akmeniniai Avondalio namai, 2008)
Verstinės literatūros kritika

M. Pavičiaus romanas „Chazarų žodynas“
Genovaitė Dručkutė. Du vieno autoriaus romanai lietuviškai (Romain Gary. „Gyvenimas dar prieš akis“, 2008; „Moters šviesa“, 2009)
Kiekvienas žodis – iš užburto rato (Herta Müller, 2009)
Martin Meyer. Gyvenimo kalba, pasaulio tyla: 50-osioms Alberto Camus mirties metinėms (2010)
Rimantas Šalna. Juliuszas Słowackis ir Lietuva (2009)
Rašytojas U. Eco: „Mėgstame sąrašus, nes bijome mirti“ (interviu, 2009)
Košmaramžiai Kurto Vonneguto romane „Titano sirenos“
Lina Spurgevičiūtė. Žmogus mieste. Miestas žmoguje (Italo Calvino. Nematomi miestai, 2006)
Vilis Normanas. Korporacija – pavojinga psichopatė (Joel Bakan. Korporacija, 2009)
Gintaras Šiuparys. Latvių rašytoja mato niūrią ateitį (interviu su Inga Abele, 2009)
J. Slovackis – poetas A. Mickevičiaus šešėlyje (2009)
Jadvyga Bajarūnienė. Goethe – klajūnas ar keleivis? (2009)
Darius Pocevičius. Ar dera intelektas pasakoje? (Marguerite Yourcenar. „Rytietiškos novelės“, 2008)
Darius Pocevičius. Kodėl jokia valdžia niekada nelegalizuos narkotikų (Aldous Huxley. „Suvokimo durys“. „Rojus ir pragaras“, 2008)
Maorių mitai ir legendos (2009)
Britų rašytojas savo detektyvams veikėją pasiskolino iš F.Dostojevskio (interviu su Rogeriu N. Morrisu, 2009)
Nida Matiukaitė. Vokietijos kultūros dienos Th. Manno namelyje (2009)
Kristina nuo Jūros. Netikėtumą demaskuojanti knyga (Julio Cortazar. „Kronopų ir garsenybių istorijos“, 2008)
Gabrielė Gailiūtė. Gelbėk mus nuo pikto (Bret Easton Ellis. „Amerikos psichopatas“, 2009)
Naujas F. Beigbeder romanas – cenzūruotas
Giedrė Kazlauskaitė. Rein Raud „Hektoras ir Bernardas“ (2006)
Donatas Paulauskas. Narkašas (William S. Burroughs. „Narkašas“, 2009)
Astrida Petraitytė. Savaitė su (ne)tikėliu Thomu (Mannu)
Šarūnas Girdėnas. „Disaster capitalism“ ateina: kas dabar bus? (Naomi Klein. Šoko doktrina. 2009)
Mindaugas Peleckis. Plikas laikas (Jean Paul Sartre. „Šleikštulys“, 2009)
Mindaugas Peleckis. Nuogas: Vertėjos vargai, arba tarp Vidinio Liurbio ir Vidinio Mulkio (William S. Burroughs. Nuogas kąsnis, 2009)
Bryony Gordon. Pripažinkim, Hario Poterio burtai išsikvėpė prieš daugelį metų (2009)
Švedijos detektyvų karalienei Karin Alvtegen svarbiausia – ramybė (2009)
Alfonsas Andriuškevičius. Pro Li Po / Hintono poezijos prizmę (2009)
Rita Ivinskytė. Apmąstau pasaulį. Szymborskos (2009)
Karolis Klimka. N. Klein. „Šoko doktrina“ (2009)
Knutas Skujeniekas: „Mes dabar maitinam utėles...“ (interviu, 2009)
Kęstutis A. Trimakas. Kraštutinis feminizmas Dan Brown romane
Renata Šerelytė. Gaivališkas patrakėlio gyvenimas (James Patrick Donleavy. Patrakėlis, 2008)
Renata Šerelytė. Liežuvio galia (Zbigniew Mentzel. Visos pasaulio kalbos, 2008)
Monika Kutkaitytė. Sunkmetis latvių poetę išlaisvino (interviu su Inga Gaile, 2009)
Renata Šerelytė. Kai atsiveria sklendės (Aldous Huxley. Suvokimo durys. Dangus ir pragaras, 2008)
Margarita Varlašina. Lietuviškos Dostojevskio šaknys (Aimée Dostojevskaja. Dostojevskis dukters akismis, 2007)
Renata Šerelytė. Mentaliteto ratilai (Jurij Andruchovyč. Dvylika ratilų, 2008)
Laura Laurušaitė. Švelnaus žiedo heliocentriška jėga (Zenta Mauriņa. TREMTIES TRAGIZMAS, 2007)
Vytautas Baškys. Kalevalos epo kraštovaizdis
Jurga Žąsinaitė. Baltiškosios mitologijos literatūrinės projekcijos (Laima Muktupāvela. Kilpa, 2006)
Aleksandra Fomina. Du būdai reaguoti į žavių blondinių nuotykius (Terry Southern, Mason Hoffenberg. Pupytė Kendi, 2009)
Donatas Petrošius. Mes be Fluxus nenurimsim (Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931–1978) portretas, 2009)
Vladas Braziūnas. Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą (Penki langai į sodą, 2009)
Renata Šerelytė. Seksas ir ufonautai išpardavimo metu (Kurt Vonnegut. SVEIKI ATVYKĘ Į BEŽDŽIONYNĄ, 2009)
Sjónas, islandas iš antikvariato (interviu, 2009)
Aušra Kaziliūnaitė. Mitologinis zoologijos sodas (Jorge Luis Borges. PRAMANYTŲ BŪTYBIŲ KNYGA, 2008)
Agnė Žagrakalytė. Ak, Eluard’as (Paul Eluard. PASAULIS – VIENATVĖ, 2008)
Tomas Staniulis. Visas pasaulis nelyginant beždžionynas (Kurt Vonnegut. SVEIKI ATVYKĘ Į BEŽDŽIONYNĄ, 2009)
Valdas Petrauskas. Romanas „Divisadero“ – iš tolo įžiūrėti tuos, kurių netenkama (Michael Ondaatje. DIVISADERO, 2009)
Gediminas Jankauskas. Poetų karalius Jeanas Cocteau
Ramūnas Čičelis. Kreipiniai į Bandinį (John Fante. Paklausk dulkių, 2008)
Kristina Kučinskaitė. Šviesos paieškos: Suvokimo durys (Aldous Huxley. Suvokimo durys. Rojus ir pragaras, 2008)
Darius Pocevičius. „Fante buvo dievas“. Ar didysis Bukas buvo teisus? (John Fante. Paklausk dulkių, 2008)
Kristina Kučinskaitė. Henris Činaskis. Tfu... Charles Bukowski (Charles Bukowski. Faktotumas, 2008)
Tomas Staniulis. Pažabojęs plieninį žirgą (Ralph Sony Barger, Keith Zimmermann, Kent Zimmerman. Pragaro angelas, 2008)
Kristina Kučinskaitė. Bukowskio eilėraščiai nėra literatūrinis kūrinys (Charles Bukowski. Pragaras skirtas vienišiems, 2007)
Tomas Staniulis. Ieškau prieglaudos pas žmonių Viešpatį: „Saugok mane...“ (Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas, 2008)
Tomas Staniulis. Iškrypę, bet seksualiai patrauklūs tekstai (Pedro Almodóvar. Pati Difuza ir kiti tekstai, 2006)