Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais: eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2003.

       Rafinuoto žaidėjo trečioji poezijos knyga. Pauzės tarp šio autoriaus knygų gana didelės, tačiau tam tikra dalis poezijos yra tarsi vynas - kuo labiau išlaikytas, tuo geresnis. Tai pasakytina ir apie K. Navako „Žaidimą gražiais paviršiais“.

       Pavadinimas provokuojantis, ir iš dalies ne veltui. Šio poeto tekstai visada pasižymėjo lengvumu, žaisme, turėjo nedidelę ironijos dozę. Naujoje knygoje visa tai yra. O poezijos eleganciją išlaikyti padeda grakštūs rimuoti tekstai.

       Knyga sudaryta iš dviejų dalių: vienoje verlibru rašyti eilėraščiai, kitoje - rimuoti, tačiau ypatingo prasminio skirtumo nėra. Na, nebent antrojoje dalyje mažiau tiesmukumo, jie elegiškesni.

       Pažymėtina ir ypatinga, padedanti tekstus jungti į darnią visumą sintaksės ypatybė. Pagrindinis poeto vartojamas ženklas - dvitaškis, tarsi tęstinumo ir jungties ženklas, dažnai net pradedantis eilutę.

       Pasak V. Sventicko, šie tekstai - tarsi „džiazui būdingos improvizacijos dabarties motyvais“. Iš teksto į tekstą keliauja kultūros, miesto gyvenimo motyvai. Tačiau dramblio kaulo bokšte neužsidaroma, išlaikoma natūrali , stiprus ryšys su dabartimi, šiandiena, aplinka.

       Viena geresnių šių metų poezijos knygų, suteiksianti malonumą skaitytojui.

       Literatūra ir menas
       2003 06 12