Ričardas. Būk sveikas, Juliau, pakirdęs naujai dienai. Kokie sapnai Tave dažniausiai lanko? Kokios pačios pirmos mintys pramerkus akis? Kaip pradedi savo dieną?

      Julius. Retai prisimenu sapnus, ypač jų detales. Beveik niekada nesapnuoju mirusiųjų. Iš gyvųjų kažkodėl pastaruoju metu į sapnus įsibrauna Alvydas Lukys, aišku, rėždamas kokią aistringą kalbą apie fotografiją. Kartais sapnuoju ir kokį idealų fotovaizdį, kurį, be abejonės, fotografuoju. Daug sapnų yra susiję su fotografijomis, fotografija, fotografavimu.

      Pačios pirmos mintys pramerkus akis? Žiūrint, kada jas užmerkei. Jei apie 4 valandą ryto, tai minčių beveik nebūna, – tenka griebtis numatyto tvarkaraščio ir nuolankiai jį vykdyti. Jei nesiknisu savo fotoarchyve, neskaitau ar nežiūriu kokio DVD‘inio filmo, tuomet guluosi ankstėliau, tad ir mintys jaučiasi puikiau pailsėjusios.

      Ričardas. Koks būni vakarais? Kokios Tavo vakaro tradicijos ir įpročiai? Ar susumuoji, ką nuveikęs? Ar planuoji kitą dieną?

      Julius. Klausimas suktas – vakaras vakarui nelygus. Kartais su knyga ant kelių, kartais keliais ant knygos. Sumuot nesumuoju, bet lapeliuose lieka neišbaigtų darbų sąrašai, kuriuos trenka atidėti ar su pasitenkinimu išbraukti. Pasižymiu ir kitos dienos būtiniausias užduotis.

      Ričardas. Kokius žmones Tau miela matyti ir džiaugtis? Su kokiais nenori net sveikintis ir pereini į kitą gatvės pusę? Ar artimas visada yra geidžiamas?

      Julius. Iš esmės, nemėgstu tik policininkų ir antstolių. Visi kiti daugmaž yra sutiktini ir sveikintini. Tad ir gatvės pereiti nereikia.
Pats nuo savęs neretai nuvargsti taip, kad joks artimas taip nenuilsintų. Ir tuomet, žinoma, geriausi kompanionai yra kokie nors "Kronos Quartet‘o" grojikai (kaip tik G. Trimakas paskolino vieną jų CD, kurio neturėjau), o ne artimas. Tuo niūriu atveju ir jam linkiu ramybės ir poilsio.

      Kalbėjosi Ričardas Šileika
      BLICAS
      rasytojai.lt