Komiksų kultūra      Vasario 9 d., 17:30 val. Laisvasis universitetas (LUNI) Panevėžyje kviečia į užsiėmimą: „Komiksų kultūra, ištakos ir šiuolaikinė industrija“. Lektorė – dailininkė ir poetė Vilma Pajuodienė-Fiokla. Susitikime bus kalbama apie komikso žanro atsiradimą, paplitimą, regioninius skirtumus ir šiuolaikinę jo gamybos industriją. Po paskaitos bus pristatoma eksperimentinė, pirmoji Lietuvoje komiksais iliustruota poezijos knyga „Superleninas ir Amanitas Muscarias“. LUNI užsiėmimai vyks Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14, Panevėžys). Įėjimas laisvas.Susipažinkite su V. Pajuodienės-Fioklos pranešimo anonsu:

 

      Komiksas – tai tarytum sulėtintas kinas, vaizdais ir tekstiniais pranešimais audrinantis fantaziją kūrinys, dar vadinamas devintuoju menu. Sugretinti ir nuosekliai vienas paskui kitą einantys vaizdai (angl. juxtaposed sequential picturial art) pasakoja istoriją, kuri skaitytoją paskatina įjungti ne tik vaizduotę, bet ir intuiciją. Siužeto vingiai, užuominos ir net loginės klaidos – viskas skirta įaudrinti skaitytoją.

 

Komikso užuomazgų galime rasti jau pačioje žmonijos kultūros istorijos pradžioje. Egipto faraonų gyvenimus, antikinių mitų istorijas pasakojančius ir vaizduojančius: bareljefus, freskas, medžio raižinius, mozaikas, pano galime vadinti tolimais komikso protėviais. 

 

Komiksas atskira knygele, t. y. toks, koks mums žinomas dabar, suklestėjo XX amžiaus pradžioje, tarpukariu. Iki tol IX–XX a. bulvarinėje spaudoje būdavo publikuojami vadinamieji „comics strips“ – kelių „kadrų“ karikatūros, pašiepiančios to meto visuomenės ydas ar vaizduojančios linksmus įvykius bei gandus. 1896 metais išleitas R.F. Outkaito pieštas laikraštinis comics strips‘as „Geltonas vaikas“ pelnytai laikomas komikso žanro pradininku.

 

Vėliau, 1930 metais, JAV pasirodo knygelė „Funnies on Parade“, tai „comics strip“ ir įvairių kryžiažodžių, reklaminių kuponų leidinys. Nors jis buvo vos 8 puslapių, tačiau taip pat laikytinas reikšmingu šiuolaikinio komikso raidos elementu. Modernaus JAV komikso „aukso amžiumi“ galima vadinti 1938-uosius, kai pasirodė milžiniško populiarumo sulaukęs legendinis Supermenas (leidykla „DC Comics“). Vėliau, 1941 m., Marvel išleidus „Kapitoną Ameriką“, prasidėjo komikso klestėjimo era. Nuo 1970 m. įsitvirtina pastovus komiksų formatas – 17×26 cm. Apie 1960 m. JAV atsiranda komiksų kontrkultūra, kuri nepaiso „Komiksų kodekso“ – 1954 metais savanoriškai priimtų savicenzūros įsipareigojimų. JAV atsiranda komiksai, vaizduojantys brutalų, mistišką ir realistišką pasaulio vaizdą...

 

Komiksų bumas Europoje prasidėjo maždaug 1934-aisiais, kai leidykla „Casterman“ pradėjo leisti simpatiškojo Tenteno nuotykių knygeles (autorius – dailininkas Georgesas Prosperas Remi-HERGE). Komiksai „Faraono cigarai“, „Mėlynasis lotosas“ – nemirtinga europietiško komikso klasika.

 

Kalbant apie komiksus, neįmanoma nepaminėti japoniškosios manga kultūros, kuri taip pat įsitvirtina XX amžiaus pradžioje. Manga – tai japoniški komiksai, piešti specifine maniera ir tik juoda bei balta spalva. Manga pasižymi ilgomis istorijomis ir specifiniu piešimo stiliumi, kurį išplėtojo Osamu Tezuka Manga. Vienas didžiausių mangos rinkinių yra „Shounen Jump“, leidžiamas kas savaitę. Šio rinkinio populiariausios visų laikų mangos yra ir lietuviams žinomi Dragon Ball, Naruto, Pokemon.

 

Lietuvoje komiksų kultūra sunkiai įsitvirtina, beje, panašiai kaip ir Rusijoje. Ir nors dabar Rusijoje sparčiai plinta (ypač manga) gerbėjų ratas, tačiau to dar negalima vadinti industrija. Lietuvoje taip pat populiarėja manga, tačiau tokie, milžiniško populiarumo pasaulyje sulaukę Marvel komiksai, kaip „Žmogus voras“ ar „X-Menai“, Lietuvoje nebuvo labai populiarūs, todėl 2008 vakarietiškų komiksų leidyba Lietuvoje visiškai apmirė.

 

Lietuvišką požiūri į komiksus trumpai nusako ir šis anekdotas:

– Ko bijo Žmogus voras?

– Žmogaus šlepetės...

 

www.luni.lt

2009 02 04