Elžbieta Latėnaitė APSICHĖ       Elžbieta Latėnaitė. APSICHĖ: romanas. V.: Tyto alba, 2009.

 

Šiais laikais kone kiekviena save gerbianti leidykla jaučia pareigą ir, matyt, poreikį išvilkti į knygų mugių šviesą kokį nors jauną talentą. Misija kilni ir prasminga, tik tų talentų gal šimtą kartų mažiau nei veikiančių leidyklų.

 

Kurie vaikšto į teatrą, vienbalsiai paliudys, kad „Tyto albos“ „Naujų vardų“ serijoje startuojanti Elžbieta Latėnaitė yra talentinga aktorė. Kurie perskaitys (ar mėgins perskaityti) jos romaną „Apsichė“, lažinuosi, – susiginčys, ar ji tuo pačiu yra ir talentinga rašytoja. Pats, tiesą sakant, dar neapsisprendžiau, kurią pusę palaikyti.

 

„Apsichės“ skaitymą apibūdinčiau kaip klaidžiojimą po džiungles. Pirmuose 20 puslapių – jokių siužeto užuomazgų, tik tanki alogiškų žodžių junginių tankmė, kuriuose urzgia pjudomi žodžiai. Sakiniai ilgi kaip lianos, mintys juose neaišku kaip ir su kuo jungiasi, pinasi. Vis dėlto perskaitęs tą pačią pastraipą du tris kartus pradedi įtarinėti, kad visą šią teksto raizgalynę sujungia kažkokia radikaliai kitoniška ne šio pasaulio logika. Maždaug kas 30 sekundžių apima panika ir norisi mesti knygą į kampą, bet tarsi tyčia, vis išlenda kokia nors prinokusi mintis (pavyzdžiui, „žmonėms, kurie visi yra tokie vienodi, kad išties nebeaišku, kur vieno pabaiga, o kito pradžia“ – taip ir lieki „neišžengiamume“, „akmenybėje“, „neprotiškume“ „viršgrožyje“ ir tarp visokių kitokių autorės paspęstų žodybinių spąstelių keliauji iki galo – pro įsikalbėtas aistras netikriems vyrams, pro naivumo prisigėrusius barus, pro meluojančią turgaus prekiautoją.

 

O kas laukia gale? Kuo giliau į džiungles, tuo daugiau poezijos. „Apsichės“ (išvertus – „bedvasės“?) – dvidešimtmetės meniškų polinkių merginos mintijimai ir fragmentiško pasaulio stebėjimai vis dažniau įgauna poetinę formą. Galiausiai viskas baigiasi himnu neišbaigtumui. Arba – visokiškumui.

 

Perskaičiau, pagūžčiojau, pasidžiaugiau, kad išnešiau sveiką kailį. Neabejoju, kad ne vienas smalsuolis prapuls toje „Apsichėje“. Tuo moterys ir stiprios bei pavojingos.

 
Kauno diena
2009-03-09