zelciute_drama        Dovilė Zelčiūtė Drama be taisyklių. – Kaunas: Nemunas, 2006.

 

        Vartydamas knygą iš pradžių išsigandau, kad vilniečiai su baltarusiais panaudojo prieš kauniečius bakteriologinį ginklą – užkrėtė Nerį ir Nemuną stipriomis psichotropinėmis medžiagomis, kurios ypač veikia gležnas moteris poetes. Ties Kaunu abiejų upių vandenys susimaišė, ir D.Zelčiūtė parašė šią knygutę – žanrų maišalynę. Sumišau ir aš. Kas tai? Drama ar monografija, interviu rinkinys ar scenarijaus eskizai? Kad forma čia nesvarbi, supratau tik įpusėjęs skaityti. Nes pamačiau, kad už visos fasadinės žanrinės ekvilibristikos slypi prastut prastutėlis ir nuogut nuogutėlis autorės sumanymas – užrašyti pagiriamąjį žodį bene garsiausiam dabartinės Lietuvos fotografui, geriausiam 2003 m. Europos portretistui A. Aleksandravičiui. (Vadinu jį fotografu, nes sunkiai pavadinčiau menininku. Greičiau nūdieniu rūmų dailininku su objektyvu rankose. Oficialiuoju paparacu, kuris nesislapstydamas gali spragsėti į veidus visokioms žvaigždėms bei įžymybėms.)

        A. A. kolega R. Rakauskas pripažįsta: „Fotografijos mene garsi objekto pavardė jau yra 50 procentų sėkmės“ (p.37). Manau, šiame sakinyje telpa visa fotografijos „meno“ (būtinai rašau kabutėse) esmė ir prasmė. Kvailiai ir nevykėliai įamžina surūdijusias geležėles, nulinkusias smilgeles ir paliegusius senukus. O protingi ir garsūs žino sėkmės paslaptį – daugina tokių pat protinguolių ir garsuolių atvaizdus. (Fotografijos spindesį ir skurdą išvysite ir žvilgtelėję į bet kurio spaudos kiosko vitriną.)

        Perfrazuosiu R. Rakauską: monografijos „mene“ garsi objekto pavardė jau yra 50 procentų sėkmės. (D. Zelčiūtės knygą vis dėlto pavadinsiu monografija, nors autorė šio žodžio ir kratosi.) Ką gi, turbūt teisingas teiginys. Autorė teisingame kelyje. Kaip sėkmė lydėjo A. Aleksandravičių, taip palydės ir D. Zelčiūtę. Tokiais pačiais skambiais ditirambų garsais, kaip ir šioje knygoje.

        P.S. Psichotropinis užkratas paveikė ir leidėjus – leidinyje galybė korektūros klaidų.

        P.P.S. Atkreipkit dėmesį į 3 viršelyje išspausdintą A. A.nuotrauką. Autorė glėbyje laiko šunį. Apačioje užrašas: „Dovilė Zelčiūtė (dešinėje)“.

 

        Literatūra ir menas, 2007-04-06