aidai_zurnalasJONAS ZDANYS, ed. and transl.: Selected Lithuanian Post-War Poetry. New York, Manyland Books, Inc. 1978.

Pakutinių dvejų metų būvyje pagausėjo verstinė literatūra, o ypač sveikintinas reiškinys — kelios svarbios antologijos: pirmieji du tomai A. Straumanio redaguojamos pabaltiečių dramos antologijos "Confrontations with Tyrany" ir "The Golden Steed", kur lietuvių dramai atstovauja A. Landsbergis, Škėma, Boruta ir Saja, S. Zobarsko redaguota ir jo leidyklos išleista nauja novelių rinktinė "The Lithuanian Short Story — Fifty Years" ir galiausiai tos pačios Manyland Books leidyklos naujas leidinys, Jono Zdanio paruošta dvikalbė poezijos antologija "Selected Post-War Lithuanian Poetry", gražiai išleista ir kruopščiai redaguota knyga, kuri tuojau krinta į akį savo patraukliu formatu ir stilingu V. Žiliaus aplanku.

Kaip jau nusako pavadinimas, antologija apsiriboja pokarine poezija. Susideda iš dviejų dalių: "Emigre Poets" ir "Poets in Lithuania". Šalia mums gerai pažįstamų išeivijos poetu (Kirša, Aistis, Brazdžionis, Radauskas, Grigaitytė, Andriekus, Kėkštas, Bradūnas, Švedas, Nyka-Nyliūnas, Nagys, Šlaitas, Mačernis, Mekas, Mackus, Bogutaitė) atsistoja kitos pavardės (Putinas, Boruta, Albinas Žukauskas, Kubilinskas, Degutytė, Bložė, Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis, Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Sigitas Geda). Tokiu būdu amerikiečiams skaitytojams atsiskleidžia gana pilnas mūsų dabartinės poezijos etapas, o ir lietuviams skaitytojams susidaro galimybė arčiau susigyventi su tais poetais, kurių kūryba gal ne visiems buvo žinoma ar lengvai prieinama.

Kiekvienas autorius pristatomas atskirai trumpa biografija ir didele puslapine nuotrauka; knygos pabaigoje įdėta ilgoka bibliografija. Įžvalgus R. Šilbajorio įvadas išryškina mūsų "dviejų literatūrų" atsiradimo priežastis ir iškelia jų būdingiausius aspektus. Su mažomis išimtimis eilėraščiai į anglų kalbą išversti pirmą kartą; visi vertimai atlikti Jono Zdanio.

Jonas Zdanys, jaunosios Amerikos lietuvių generacijos atstovas, huma-nitaras-poetas ir anglų literatūros mokslų daktaras, iki šios knygos pasirodymo mūsų platesnei visuomenei buvo beveik nežinomas, nors jis pas mus ateina jau susidaręs sau gana stiprų vardą amerikiečių tarpe, kaip lietuviškos poezijos vertėjas. Draugo dienraštyje išspausdintame intervievv (1978.V.20) jis teigia, kad vertimais užsiima nuo 1971 m., toje srityje paruošęs savo pirmą diplominį darbą "The Brothers of the Scyte" („Dalgio broliai”), skirtą pokarinei Lietuvoje kuriančių jaunųjų poetų kūrybai ir padėjusį pagrindą dabartinei antologijai. Nuo to laiko Zdanys spausdina savo vertimus vis geresniuose amerikietiškuose poezijos žurnaluose ir yra paruošęs Andriekaus, Gedos ir T. Venclovos poezijos rinkinius, kuriuos planuoja išleisti atskiromis knygomis. Šalia poezijos, Zdanys šiuo metu taip pat verčia I. Mero romanus, tikėdamasis jais sudominti didžiąsias amerikiečių knygų leidyklas.

Kadangi J. Zdanio knyga yra jau antra mūsų poezijos antologija anglų kalba, tai kyla visai natūralus smalsumas jas abi palyginti.

Pirmoji antologija, pavadinta "The Green Oak", buvo išspausdinta A. Landsbergio ir Clark Mills pastangomis jau 1961 m., kaip vienas iš pirmųjų tos pačios S. Zobarsko tuomet ką tik įsteigtos Voyages Press vardu žinomos leidyklos leidinių. Sekdami J. Aisčio ir A. Vaičiulaičio redaguotos (1951 m. Lietuviškos knygos Klubo išleistos) "Lietuvių poezijos antologijos" pavyzdžiu, "The Green Oak" redaktoriai, siekdami skaitytojui suteikti suglaustą, bet kiek galima platesnį mūsų poezijos vaizdą, savo knygos pirmą trečdalį skiria liaudies dainoms. (Liaudies dainos 1964 m. tų pačių redaktorių ir tos pačios leidyklos pastangomis išėjo atskira knyga, pavadinta "The Green Linden"). Antroje poezijai skirtoje dalyje duodamas mūsų poezijos raidos skerspjūvis, pradedant ištraukomis iš Donelaičio "Metų" ir baigiant vienu A. Mackaus eilėraščiu; paskutiniai knygos puslapiai apima vertimus poetų, rašiusių kitomis kalbomis; Mickevičiaus, Baltrušaičio, Milosz.

Jau iš turinio matyti, kad Zdanio antologija pirmosios antologijos neduplikuoja, bet atvirkščiai, ją papildo ir pratęsia.

Mills ir Landsbergio antologija nedidoka (117 psl.) ir, kaip visi to laiko Voyages Press leidiniai, savo išvaizda dar kukloka; turbūt taupumo sumetimais originalai nespausdinami, nors daug jų galima surasti minėtoje Aisčio ir Vaičiulaičio antologijoje. Eilėraščiai seka vienas kitą chronologine tvarka, be redakcinių komentarų, bet svarbesni mūsų poezijos aspektai iškeliami ilgokame įvade, kuriame įpinama ir šiek tiek biografinių žinių apie vieną kitą iškilesnį poetą. Redaktoriams talkininkauja būrelis tais laikais aktyviai pasireiškusių vertėjų, tarp jų ir tokios žinomos pavardės, kaip R. Sealey, Th. Melchenuk, W. K. Matthevvs, Robert Payne ir kt. Redaktorių teigimu, tai padaryta sąmoningai, norint knygai suteikti įvairumo. Bet šis principas nėra pilnai išlaikytas, nes vertimų gausumu aiškiai dominuoja pats Clark Mills, o šalia jo Demie Jonaitis. Vertėjai daugiau ar mažiau laikosi principo perduoti originalo formą ir kai kuriais atvejais pasiekia labai patenkinamus rezultatus. Tačiau bendras knygos tonas sunkokas ir vietomis padvelkia ankstesniesiems mūsų poezijos vertimams gan būdingu akademiškumu ir žodingumu.

Lietuvių kalba nėra griežtai nusistovėjusi, taip pat nėra griežtai nustatytų ribų tarp literatūrinės ir kasdieninės kalbos. Tai atsispindi ir mūsų literatūroje ir suteikia jai dinamiškumo ir stilistinio įvairumo. Tačiau mūsų vertimuose jaučiama tendencija kalbą "suliteratūrinti" ir suteikti jai nors ir senstelėjusį "pakeltą" toną, ignoruojant idiomatiš-kus ir liaudiškus išsireiškimus ir paprastą žodį išverčiant išieškotai pretenzingu. Dar daugiau problemų iškyla, kai vertėjai, bandydami perduoti formą, redaguoja tekstą ir prideda naujų žodžių, tokiu būdu neretai apkraudami gyvastingą originalo eilutę bereikalingų sunkių žodžių balastu, sukaustydami lankstų posmelį į negyvas formules, net sudarkydami anglų kalbą. Dėl to mūsų poezija vertimuose dažnai skamba forsuotai, nenatūraliai, tad nepatraukli.

Tų priekaištų Zdaniui daryti nereikia. Jo vertimuose suskamba kitoniškas, naujas balsas. Jo žodis ryškus, gyvas, jo sakinys aiškus ir stiprus. Akademiškumas ar pretenzingumas jam svetimas. Zdanio pagrindinis dėsnis, pagal jo paties žodžius Draugo interview, yra išversti eilėraštį taip, "kad jis akambėtų kaip eilėraštis".

Kai teko pirmą kartą skaityti jo vertimus amerikietiškame žurnale, įspūdis buvo aiškiai teigiamas, ir vertimai tikrai skambėjo "kaip eilėraščiai", pagaudami dėmesį savo ekspresyvia išraiška, kondensuota forma ir moderniu tonu, kuris pilnai atitiko kitų tame žurnale išspausdintų eilėraščių dvasią. Turint prieš akis visą knygą, šis įspūdis dar sustiprėja, bet taip pat išryškėja ir kai kurie minusai, kurie išplaukia iš Zdanio vertimo metodo.

Atmesdamas forminius įsipareigojimus, Zdanys nedaug redaguoja, retai keičia, išima ar prideda žodžius, bet atvirkščiai, tekstą seka gana skrupulingai, siekdamas beveik kiekvienam žodžiui surasti atitinkamą, efektyvų ekvivalentą ir perduoti įvaizdžius ir mintį nauja, jo estetinius reikalavimus patenkinančia forma ir išraiška, kuri kartais gražiai sutampa su originalu:

Mary stayed alive
She outgrew the grave
Her earth-stained breast
is filled with bronze milk
Her white teeth shined
when you made the death bed
Her eyes burned with the fire
of the hot reflection of the hearth

(Marija paliko gyva
Ji peraugo kapą
Bronzinio pieno pilna
žemėta Marijos krūtinė
Švietė jos dantys balti
kai klojote patalą mirčiai
Degė jos akys ugnim
nuo židinio atšvaisto karšto)

 

Aidai, 1979 m. birželis