Frédéric Beigbeder        Su rašytoju baisu prasidėti, nes rizikuoji patekti į jo kūrinį, būti įkalintas negailestingame išspaudintų puslapių narve. Įžiebęs romanisto pyktį, gali nuoga sėdyne, tiesa, virtualiai, atsidurti visiems laikams viešojoje erdvėje. Nuo Dantės, pasiuntusio asmeninius priešus į „Pragarą“, laikų literatūra pilna kerštingos plunksnos dūrių.

 

       Tai patyrė ir Paryžiaus prokuroras Jeanas Claude‘as Marinas, „įkalintas“ 27-ame labai laukiamo ir, kalbama, itin pavykusio Frédérico Beigbeder autobiografinio „Prancūziško romano“ skyriuje. Leidykla „Grasset“ ketina naują rašytojo knygą išleisti rugpjūčio 18 dieną.

 

       J. C. Marino ir F. Beigbeder keliai susikryžiavo atmintiną naktį, kai skandalingasis naktibalda buvo sulaikytas už kokaino uostymą nuo savo juodo „Chrysler“ dangčio Paryžiaus vidury. Dvi „klaustrofobiškos“ paros kalėjime 2008-ųjų sausį rašytojui sukėlė vaikystės prisiminimus ir didžiulį pyktį. Taip prokuroras tapo literatūros personažu.

 

       Tačiau Jeanui Claude‘ui Marinui buvo „sumažinta bausmė“. Pasirodo, esama dviejų „Prancūziško romano“ versijų. Pirma birželio mėnesį anonsuota knygynams ir spaudai, o antra netrukus pasirodys knygos pavidalu. Antroji autobiografinio romano versija atsargiai „išvalyta“.

 

       Pavėluotas sąžinės balsas ar Marino grasinimai? „Kai tekstas buvo atspausdintas, man sukėlė nerimą tai, kad keturi romano puslapiai gali sukelti teisinių problemų, – aiškina „Grasset“ leidyklos direktorius Olivier Nora. – Apmaudu statyti ant vienos kortos šį nemalonų atsitikimą ir literatūrines kūrinio ambicijas.“

 

       Savo ruožtu Frédéricas Beigbeder ironizuoja dėl „sunkaus „romanisto realisto“ gyvenimo“, tačiau jis, kaip koks pavyzdingas mokinukas, buvo priverstas perrašyti, kad išvengtų galimo bylinėjimosi. Grėsmė, regis, buvo visiškai reali, nes leidykla „Grasset“ pasirūpino parodyti naują romano versiją Jeano Claude‘o Marino advokatui. Knygoje neliko, pavyzdžiui, tokio sakinio: „Žodžiai: Žanas, Klodas ir Marenas būsimoms kartoms bus aklos biopolitikos ir paternalistinių draudimų simbolis...“ Nepaisant cenzūros, esmė liko: kerštingumas.

 

       lrytas.lt

       2009-08-13