venancijus_alisas Į sapnų šalį turbūt toliausiai skaitytoją nuveda Venancijus Ališas, „Žemės“ antologijoj nedalyvavęs, tačiau ne vienu savo kūrybos bruožu artimas žemininkams, ypač Nykai-Niliūnui ir Henrikui Nagiui. Jau poezijoj reiškęsis prieš Antrąjį pasaulinį karą, Venancijus Ališas sukūrė du poetinius pasaulius: lietuvišką ir egzotišką. Pirmasis – lyriškas, švelnus, šiltas – yra paremtas lietuviškos gamtos detalėmis ir išreiškia poeto sielos emocinę pusę, o antrasis – paslaptingas, neįprastas, keista šviesa nušviestas – skaitytoją pastato ties atogrąžų krašto vaizdais, didingais kalnais, kaskadomis, bedugnių tyla, saulės nukepintais dykumų plotais. Šis egzotiškas pasaulis, Venancijui Ališui gerai pažįstamos Brazilijos atspindys, užburia savo neįprastu grožiu, didingumu, tropikų krašto garsais ir atmosfera, bet jis taip pat nusidažo nežemiška spalva, atveria antgamtinę perspektyvą, iš tikrųjų simbolizuoja poeto pajustą, už pasaulio ribų egzistuojančią tikrovę. Ją poetas pasiekia, tik peržengęs niliūniškąjį materijos slenkstį, tik tada, kai „ištirpsta medžiagos ledinė siena“ ir už jos išryškėja, „ima skleistis išdidžiai / kitų krantų ir kito jau pasaulio atspindžiai“.
Už „realybės krašto“ esančią šalį Venancijus Ališas supranta metafizine prasme; ji jam yra gyvybės šaltinis, šviesos versmė, išreiškiama kristalinės kalnų kaskados simboliu: „cascata cristalina“. Ją poetas suvokia ne šaltu protu, ne mistiniu minties praskaidrėjimu, bet nuojauta, kuri yra minties ir sapnų regėjimo sintezė. Viename savo eilėraščių Ališas sapną pavadina svajonių seserim, bet jį taip pat sulieja su sąmonės žvilgsniu, tuo būdu sukurdamas įdomią, lietuvių poezijoj retai sutinkamą „budėjimų sapno“ atmosferą. Į antgamtinę perspektyvą Venancijus Ališas žengia ir mintimi, ir sapne: „Praverk, somnambule, ... duris / į skaistų ežerą budėjimų sapne“, o savo kūrybą praturtina originaliais, dvispalviais vaizdais, kuriuose atpažįstame šviesos, harmonijos, budrios sąmonės, bet taip pat ir paslaptingų sapnų, „snūdimo svaiguly“ paskendusios minties motyvus.
Egzodo literatūros atšvaitai: Išeivių literatūros kritika, 1946–1987. – Vilnius: Vaga, 1989.