Jonušas Kazys (3)
Kazys Jonušas (g. 1954) – prozininkas, žurnalistas. Studijavo Vilniaus universitete. Išleido apsakymų rinkinį „Bitės ugnyje“ (1981). Literatūros kritikė Jūratė Sprindytė šį rinkinį pavadino „Lašas laimės ir nevilties“ („Literatūra ir menas“,1982.XII.25). Rašytojo novelės įtrauktos į almanachą „Novelės metai – 88“ (Vaga, 1989). Sąjūdžio metais ypač aktyviai reiškėsi kultūrinėje spaudoje. Vėliau pasitraukė į kūrybinį pogrindį. Šiuo metu – žurnalo „Karys“ vyriausiasis redaktorius. „Jeigu man vis dėlto bus leista išeiti, minios svetimų žmonių nekreipdamos dėmesio į mūsų valią, stumdys mus pilko miesto trotuarais, sausakimši autobusai vežios to miesto gatvėmis ir vis pro šalį, pro šalį; kartais matysiu tave jų languose arba su kuo nors iš lėto einančią stotelės link, bet niekada nespėsiu prasibrauti prie durų laiku ir išlipti; ieškosiu tavęs, bet visada matysimės tik priešingose gatvės pusėse, o ja tuo metu lėks ilgos mašinų kolonos; jeigu imsiu vytis tave, visuomet šalia atsiras koks nors atkakėlis be laikrodžio, be degtukų ar miesto plano, ir tavo telefonas nuolat kartos: „Labas, čia tokia negyvena“, ir parduotuvėse, kai eisi pro šalį, amžinai stovėsiu prie durų, ant kurių raudonai parašyta: „Išėjimo nėra“ (Kazys Jonušas, Teležmogučio viltis, 1989).
http://invaconsult.com.ua | http://veschichki.com.ua | http://invaconsult.ru | http://94.124.161.197 | http://veschichki.com.ua|http://invaconsult.ru
Kazys Jonušas (g. 1954) – prozininkas, žurnalistas. Studijavo Vilniaus universitete. Išleido apsakymų rinkinį „Bitės ugnyje“ (1981). Literatūros kritikė Jūratė Sprindytė šį rinkinį pavadino „Lašas laimės ir nevilties“ („Literatūra ir menas“,1982.XII.25). Rašytojo novelės įtrauktos į almanachą „Novelės metai – 88“ (Vaga, 1989). Sąjūdžio metais ypač aktyviai reiškėsi kultūrinėje spaudoje. Vėliau pasitraukė į kūrybinį pogrindį. Šiuo metu – žurnalo „Karys“ vyriausiasis redaktorius. „Jeigu man vis dėlto bus leista išeiti, minios svetimų žmonių nekreipdamos dėmesio į mūsų valią, stumdys mus pilko miesto trotuarais, sausakimši autobusai vežios to miesto gatvėmis ir vis pro šalį, pro šalį; kartais matysiu tave jų languose arba su kuo nors iš lėto einančią stotelės link, bet niekada nespėsiu prasibrauti prie durų laiku ir išlipti; ieškosiu tavęs, bet visada matysimės tik priešingose gatvės pusėse, o ja tuo metu lėks ilgos mašinų kolonos; jeigu imsiu vytis tave, visuomet šalia atsiras koks nors atkakėlis be laikrodžio, be degtukų ar miesto plano, ir tavo telefonas nuolat kartos: „Labas, čia tokia negyvena“, ir parduotuvėse, kai eisi pro šalį, amžinai stovėsiu prie durų, ant kurių raudonai parašyta: „Išėjimo nėra“ (Kazys Jonušas, Teležmogučio viltis, 1989).Powered by AlphaContent 4.0.18 © 2005-2012 - All rights reserved
