Nobelio premija – Orhanui Pamukui. 2006 metų Nobelio premija paskirta turkų rašytojui Orhanui Pamukui. „Ieškodamas savo gimtojo miesto (Stambulo) melancholiškos sielos, atrado naujus kultūrų susidūrimo ir bendrumo simbolius“, – rašoma Švedijos akademijos pranešime.
       54 metų O. Pamukas – žymiausias šiuolaikinis Turkijos rašytojas. Jį išgarsino romanai „Baltoji pilis“, „Mano vardas yra Raudona“, „Juodoji knyga“, „Sniegas“, „Stambulas: prisiminimai ir miestas“, kuriuose rašytojas kuria sudėtingą Turkijos tapatybę. Prieš metus rašytojas yra pareiškęs: „Daugelis rašytojų buvo marksistai, rašantys apie valstiečius, jų neturtą. Kad ir kaip būtų keista, niekas nerašė apie Stambulą. Aš nusprendžiau į šį miestą pažvelgti kaip į palimpsestą, kaip į daugiasluoksnį pyragą, sudarytą iš įvairių istorijų – bizantiškos, osmaniškos, respublikinės. Ypač – osmaniškos“.
       Dėl savo kūrinių stilistikos ir pasakojimo manieros jis vadinamas „turkiškuoju Umberto Eco“.
       O. Pamuko knygos yra išverstos į trisdešimt dvi kalbas, taip pat ir į lietuvių („Juodoji knyga“, vertė G. Miškinienė, 2005).
       Naujasis Nobelio premijos laureatas yra ne tik talentingas kūrėjas, bet ir politinis maištininkas, pasmerkęs turkų valdžios elgesį su kurdų mažuma, padaręs pareiškimą dėl armėnų genocido. „Šiose žemėse buvo nužudyta milijonas armėnų ir 30 tūkst. kurdų, tačiau niekas, išskyrus mane, nedrįsta apie tai kalbėti“, – pareiškė vieno Šveicarijos dienraščio žurnalistui 2005 m. vasarį O. Pamukas. Jį bandė nuteisti už Turkijos identiteto įžeidimą, tačiau šių metų pradžioje kaltinimai buvo panaikinti. Vis dėlto Turkijoje Nobelio premijos paskyrimas O. Pamukui įgijo politinį atspalvį.

       „Booker“ – jauniausiai moteriai rašytojai. Indų rašytoja Kiran Desai tapo jauniausia moterimi, laimėjusia „Booker“ premiją. 50 tūkst. svarų (255 tūkst. litų) apdovanojimas jai skirtas už romaną „Praradimo paveldas“. Vertinimo komisijos pirmininkė Hermione Lee teigė, kad tai nuostabus romanas apie žmogaus dvasios platumą ir išmintį, kupinas komiško švelnumo ir įtaigios politinės įžvalgos. Vertinimo komisija laureatę išrinko iš trumpojo pretendentų sąrašo išbraukus ne vieną garsų rašytoją. Dėl premijos varžėsi E. S. Aubyno „Motinos pienas“, M. J. Hyland „Nunešk mane žemyn“, K. Grenville „Paslaptingoji upė“, H. Mataro „Vyrų šalyje“.
       „Praradimo paveldas“ – antras K. Desai romanas, pasakojantis istorijas, vykstančias pokolonijinėje Indijoje ir JAV.
       Atsiimdama premiją, rašytoja aukštino savo mamą: „Knyga parašyta esant šalia motinai, jos išminties ir gerumo dėka.“ Jeigu Kiran pasisekė iš karto pasiekti „Booker“ aukštumas, tai jos motina, taip pat rašytoja, buvo tris kartus įtraukta į pagrindinių „Booker“ premijos pretendentų sąrašą, tačiau apdovanojimo nepelnė.
       Ši premija įsteigta 1969 m. ir teikiama už geriausią metų romaną Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britų Tautų sandraugos rašytojams. Laureatui garantuojama literatūrinė šlovė ir vieta perkamiausių knygų sąrašuose visame pasaulyje.

       Apdovanojimas „Kentauro“ autoriui. Johnas Updike'as tapo dvidešimtuoju premijos „Rea Award“ laureatu. Vertinimo komisija pažymėjo svarų J. Updike'o indėlį į apsakymo meną ir jo ištikimybę žanro kanonams. Jo apsakymai jau seniai tapo amerikiečių prozos klasika. J. Updike'as yra pelnęs Nacionalinę knygos premiją už romaną „Kentauras“, Pulitzerio ir kitus aukštus literatūrinius apdovanojimus. Lietuvių skaitytojas gimtąja kalba gali skaityti jo kūrinius „Tekėk už manęs“, „Kentauras“, „Poros“.
       Šią premiją 1986 m. įsteigė verslininkas Michaelis M. Rea, aistringas skaitytojas ir didelis apsakymo žanro mėgėjas. Po jo mirties (1996) premijos paskyrimas perėjo jo našlės ir „Dugannon Foundation“ žinion.

       Literatūrinei premijai – 2 mln. dolerių. Arabų šeichas Zayed ben Sultan al-Chahaijanas įsteigė didžiausią pasaulyje literatūrinę premiją „Shaikh Zayed Book Award“. Jos piniginis ekvivalentas – 2 mln. dolerių. Ji bus įteikiama kasmet už „literatūros kūrinius, vertimus, leidybą ir autoriams, kurių darbai turi reikšmę kultūriniam, literatūriniam ir socialiniam gyvenimui“. Pirmuosius laureatus sveikinsime kitąmet.

       Iš dumblo – seniausių psalmių tekstai. Vienas Airijos buldozerininkas, kasdamas tvenkinio purvą, rado daugiau kaip 1000 metų senųjų psalmių knygą. Buldozerininkas ekskavatoriaus kauše pastebėjo keistą ryšulį – pasirodo, tenai buvo dvi dešimtys pergamento lapų su psalmių tekstais, kurie galėjo būti parašyti apie 800-uosius. Archeologai šį netikėtą radinį palygino su garsiais Mirties jūros pergamento ritiniais (XX a. vidury čia buvo rasti patys seniausi bibliniai tekstai). Airijos nacionalinio muziejaus atstovai pareiškė, kad tai „visų laikų įdomiausias atradimas Europos dumble“.

       Mikei Pūkuotukui – 80. Spalio 14 d. sukako 80 metų, kai išėjo pirmoji knyga apie Mikę Pūkuotuką. Tačiau tikroji Mikės Pūkuotuko gimimo diena yra 1925 m. gruodžio 24 d., kai Mikė Pūkuotukas debiutavo Londono laikraštyje „London Evening News“.
       Mikės Pūkuotuko krikštatėvis – anglų rašytojas Alanas Alexanderis Milne'as (1882–1956). Jis parašė dvylika prozos knygų, per dvidešimt pjesių, esė, tačiau keturios A. A. Milne'o knygos vaikams susilaukė fantastiškos sėkmės.
       Knygos apie Mikę Pūkuotuką išverstos daugiau kaip į keturiasdešimt kalbų, net į lotynų. Į lietuvių kalbą Mikę Pūkuotuką meistriškai perkėlė vertėjas Virgilijus Čepaitis.
       Žurnalo „Forbes“ duomenimis, Mikė Pūkuotukas yra vienas pelningiausių išgalvotų personažų: per metus sukuriąs 5,6 mln. JAV dolerių pelno.