Švedų enciklopedija, poezijos vadovėliai apibrėžia haiku kaip trumpą japonų eilėraštį, savotišką miniatiūrą, kurią sudaro septyniolika skiemenų. Tačiau joks žinynas neaiškina, kad dabar haiku jau tapo tarptautine poezijos forma, tiesa, kilusia iš Japonijos, bet nesilaikančia minėtų tradicinių skiemenų taisyklės. Toks griežtas skiemenų skaičius, ko gero, yra atbaidęs ne vieną poetą, išvaikęs įkvėpimą beskaičiuojant tuos skiemenis.

       Patys japonai neseniai surengtoje tarptautinėje konferencijoje pripažino, kad nuo 1950-ųjų haiku paplito po pasaulį kaip daug laisvesnė poetinės raiškos forma, nesuvaržyta septyniolikos skiemenų skaičiaus, metų laikų ar tam tikrų temų. Posmelio dalijimas į tris eilutes dažniausiai išliko, nes tai svarbu, tai lyg minties pauzės, padedančios patirti trejopą išgyvenimą, būdingą haiku.

       Daugelis rašo haiku laikydamiesi japoniško skiemenų išdėstymo: 5 – 7 – 5, pvz., T. Tranströmeris. B. Setterlindas, haiku pradininkas Švedijoje, juos kūrė nepaisydamas griežto skiemenų skaičiaus. Daugelis švedų poetų pirmenybę teikia vaizdui, o ne formai. Jų manymu, griežta forma apsunkintų vaizdą, jį užgožtų papildomi žodžiai. Tačiau yra poetų, kuriems patinka ieškoti tokių žodžių, kurie tiksliai tiktų tai poetinei dėlionei.

       Haiku, šiaip ar taip, turi išlikti vizualus. Kuo mažiau žodžių, tuo didesnė pasirinkto žodžio energija. Skaitant svarbu ne tik jų prasmė, bet ir tarpusavio ryšys. Galbūt dėl to haiku dažniausiai skaitomas du kartus. Nuo to, žinoma, dingsta pirminis nuostabos įspūdis, bet atsiskleidžia kiti dalykai.

       Tarptautinį haiku paplitimą tikriausiai ir nulėmė tai, kad vaizdas čia yra konkretus, visiems ir visur suprantamas, kiekvienas jį gali įsivaizduoti, atpažinti. Abstrakcijos haiku nepriimtinos, joms stinga vizualumo, be to, jos išreiškia subjektyvų vertinimą. Haiku rašantys poetai turbūt pritartų danų poetei M. Tafdrup (prieš kelerius metus ji buvo mūsiškio Poezijos pavasario viešnia), jos nuomone, eilėraščiui ne visada tinka tokie žodžiai kaip ilgesys, netektis, skausmas, siela. Net žodžio „Dievas“ vartojimas per daug užgožtų haiku būdingą išgyvenimą.

       Tikrasis haiku japonui turi perteikti gamtoje patirtą išgyvenimą, todėl gamtos motyvai čia svarbiausi. Kai haiku atsiranda žmogus, įvairios aktualijos, kai visa tai perteikiama su humoru, japonas tokį rašymą vadina senryu. Tačiau vakariečiui beveik neįmanoma atskirti gamtos nuo žmogaus. Gamta, žmogus, koks nors žvėris ar gyvūnas – dažniausi vakariečių haiku motyvai, kuriuos kartais paryškina humoras.

       Tradiciniame haiku japonai kiekvienam metų laikui perteikti vartoja vis kitus gėlių, vabzdžių, paukščių vardus. Jie turi savotiškus haiku kalendorius, kuriuose nurodyti keli tūkstančiai metų laikams būdingų žodžių. Verčiant visų tų subtilybių neįmanoma perduoti.

       Anot japonų, haiku erdvė tokia nedidelė, kad poetui su savuoju „aš“ ir savo jausmais ten nebėra vietos. Haiku turi rodyti, o ne ką nors įrodinėti. Toj ribotoj erdvėj haiku papasakoja tai, ką daugelis aprašytų per keliolika ar keliasdešimt puslapių. Vaizdas čia turi būti toks ryškus ir aiškus, kad skaitytojas pats pajustų išgyvenimą, o ne poetas jam apie tai pasakytų.

       Metaforos haiku eilėraščiui nereikalingos, jos būtų kaip koks balastas, nukreiptų nuo siūlomo koncentruoto vaizdo. Pasak švedų poeto P. Västbergo, metafora čia būtų kaip sraigtasparnis, kuris staiga nutarė pakeisti nusileidimo vietą. Tačiau metafora švedų lyrikoje turi tokią gilią tradiciją, kad ji tiesiog neišvengiama haiku rašančių poetų eilėraščiuose.

       K. Falkmanas, Švedijos haiku draugijos pirmininkas, mano, kad haiku Europoje paplito šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai britai ėmė aktyviai versti japonų klasikinę haiku poeziją. Ja (beje, kaip ir dzen) ypač susidomėjo bytnikai. Ėmė kurtis haiku draugijos Amerikoj, Anglijoj, Kanadoj, Vokietijoj, Balkanuose, Švedijoj, Prancūzijoj. Anglijoj buvo leidžiami dvikalbiai haiku žurnalai, kurie sulaukė didelio populiarumo. Toks žurnalas Švedijoje eina iki šiol.

       Dabar Japonijoje haiku daugiausia rašo vyresnio amžiaus moterys (jos turi daugiau laiko ir patirties) ir jaunimas. Mokyklose mokiniai mokomi tiksliai išreikšti savo išgyvenimus vartojant kuo mažiau žodžių. Jaunimui patinka tokia greita, mobili, stimuliuojanti raiškos forma, haiku ten rašomos sms žinutės.

       Prieš porą metų Švedų haiku draugija išleido antologiją, kurioje sudėti net 103 poetų haiku eilėraščiai, įdomiai perteikiantys šiaurietiškus gamtos įspūdžius.