2006 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija – Ramūnui Klimui

       Trijų Karalių šventė, sausio 6-oji, jau penkiolika metų itin reikšminga šalies literatūros žmonėms. Tą dieną kasmet įteikiama Lietuvos rašytojų sąjungos premija. Tradicijos tvirtai laikomasi, net jeigu susieiti prireikia savaitgalį. Ir šių metų pirmą šeštadienį Rašytojų klubo salė buvo pilnutėlė.
       Vertinimo komisija esti kaskart vis kita. Penki „teisėjai“ sprendžia savarankiškai, atsakingai, be patarimų iš šalies. Nebuvo atvejų, kad jų sprendimas būtų užprotestuotas. Negirdėti ir pavydo balsų. Patyliukais kalbama, kad šis įvertinimas neretai pranašauja Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
       Taigi – Vilnius, Rašytojų klubas, sausio 6-oji. Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas išvardija penkiolika ankstesniųjų laureatų. Keleto jų – Jurgio Kunčino, Juditos Vaičiūnaitės, Nijolės Miliauskaitės – jau nėra tarp gyvųjų. O šiemet pirmąkart Rašytojų sąjungos premija paskirta autoriui po mirties. Vertinimo komisijos pirmininkas Petras Bražėnas skelbia, kad šešioliktuoju laureatu tapo prieš ketverius metus miręs rašytojas Ramūnas Klimas. Premija skiriama už romaną „Maskvos laikas“. Diplomas įteikiamas rašytojo našlei ir dukroms.
       „Rinktis buvo iš ko“, – sakė P. Bražėnas. Jis priminė, kad R. Klimas savo paskutinės knygos užbaigti nesuspėjo. Spaudai ją parengė jo kolega Vytautas Martinkus, kuris, kalbėtojo nuomone, dorai, sąžiningai atliko darbą. Kadaise Juozas Aputis kelerius metus rengė paskutinį Broniaus Radzevičiaus kūrinį.
       V. Martinkus plačiau kalbėjo apie romano „Maskvos laikas“ privalumus, įžvelgė jame gydomosios ugnies metaforų. Tokiai knygai parašyti buvo reikalinga perspektyva, žodžiu, „Maskvos laikui“ buvo būtinas Lietuvos laikas. R. Klimas vertinęs savo triūsą, bet apie savo kūrybą kalbėjęs ironiškai.
       „Dirbome petys petin“, – taip buvusį bendradarbį apibūdino Danielius Mušinskas (R. Klimas keliolika metų buvo „Metų“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas). Ramūnas atėjo ne iš filologų (baigė inžinerijos mokslus). Buvo atidus, pakantus kitų kūrybai. Pasiūlė žurnalui rubriką „Rašytojas ir jo lektūra“. Pats mėgo gerą, intelektualią literatūrą. Ypač vertino „sunkias“ ir, sakytum, nuobodžias knygas. Rašydamas paskutinį romaną, kėlė sau labai didelius uždavinius.
       Kolegų išvadas patvirtino ištrauka iš „Maskvos laiko“ (perskaitė Alvydas Šlepikas, rašytojas ir aktorius).
       Susirinkusieji išgirdo daug muzikos. Skambino fortepijoninis duetas Sonata ir Rokas Zubovai, griežė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų kvartetas. Vieną kūrinį pristatė autorius – kompozitorius Vytautas Barkauskas.
       Tradicijai kiek nusižengta: šįkart į Rašytojų klubo salę neatėjo Trijų Karalių drabužiais pasidabinę aktoriai. Jie labai pagyvindavo renginį. Šiemet jų nesulaukta. O gaila.