„Sigito Birgelio eilėraščių rinkinys „Septynios dienos, septyni metai“ – naujas žingsnis jo kūrybinėje biografijoje. Poetinės brandos ženklas – minties ir jausmo sutelkimas nedideliame teksto plote: eilutėje, frazėje, posme ar tiesiog dviejuose šalia esančiuose gramatiškai nesujungtuose žodžiuose. Todėl Sigito Birgelio eilėraščiai smarkiai trumpėja, nes tai liudija, jog poetas sugeba daug ką pasakyti labai taupiomis priemonėmis. Nesišvaisto plačiais mostais, nesisvaido tuščiais garsiai barškančiais žodžiais. Pagaliau ryškėja, pasakyčiau, birgeliška miniatiūrinė eilėraščio forma, savo reikšmių intensyvumu primenanti Rytų poeziją. Todėl šiuos tekstus reikia labai atidžiai skaityti, nes šioms miniatiūroms dažnai būdingi užtekstiniai žodžių ryšiai, negramatinės jų jungtys. Eilėraščiuose tarsi nesilaikoma skyrybos taisyklių, žodžių dariniai dažnai neatitinka mokyklinės gramatikos reikalavimų. O tai todėl, kad poetas bando prasiskverbti už įprastos kalbos ribų, jos kasdieninių reikšmių. Gramatinį kalbos jungimą čia dažnai pakeičia poetinis. O tai jam neblogai pavyksta.“ (Marcelijus Martinaitis)
***
už semitinių žvakių
žvakidžių, šventraščių, egzogenezių
išdidžių, pompastiškų pasaulių
karališkai išprievartautų moterų
blusos lenda į lovą
gyvenimiškos, neesančios
mirtis apjuokina žmogų
paskutinio laiko akimirksniu
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
su pirma sutikta valkata
norėjau keistis amžinybe
šakoto gyvenimo blyksnis
numestas į vargdienio delną
ieškojau kito gyvenimo
kitų sąšlavynų, pamazgų, kartėlių
ėjimo į dangų, kitų žemės lopkų
pridengiančių tavo nuogumą
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
iš krūčių, skaičių, kalendorių
ugnies nuolaužų, negyvų knygų
vaikiškų bėgimų į gyvenimą
lygiagrečių kreivių linksniuotėje
nėra gretimos tylos
gretimo laiko
savų, svetimų
veltui atidarytų gyvenimų
nėra vakarui laiko
atsisėsti, suvirškinti dieną
žodžiams užrašyti likimą
išspausdinti gyvenimą
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
nekaltų nuolaužų lūpose
medžio labirintuose
išmesto laiko sąšlavyne
nepriimami gyvybės buteliai
kartus, perkoštas gyvenimas
ištuštėjo laiko inkstai
smegenys pasislėpė
už nepagrįstų užuojautų
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
kiek reikia medienos
popieriaus lapais suvirškintų amžinybių
kiek ryto aušrų, nakties nemigų
pinigų, kad nereikėtų skaityti knygų
kišenėje kužda vakaro tyla
gatvės šurmulys pasiveja pabėgusius vienatvėn
nėra nakties prieplaukų
svajonių išmestų nuolaužų
ateina gimdyti paskutinių patepimų
klausti apsimetusių poetų:
. kiek reikia išgerti alaus butelių
kad parašytum eilėraštį
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
jau perpildytos svajonės
išleisti traukiniai
pinigai, datos, kalendoriai
rūdija baltijoj
pamerktos silkės
griaučiais atgræžtos į krantą
ant stalo kupino žmonių
viskio
užtvindinčio viską
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
ar užteks ryžto išeiti iš gyvenimo
verkia susišlapinusi naktis
linguoja nesuprastas gluosnis
prie žemės išėjimo dienų
iš interneto
išeina sekmadienio rytas
nakties nualintas
nesigailėk gyvenime gyvenimo
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
Kas ir kas?
susideda iš dvidešimt keturių
kūdikio nerimų
dvidešimt keturių ieškojimų
dvidešimt keturių susitikimų
su savimi
dvidešimt keturi širdies dūžiai
dvidešimt keturios statinės,
geriančios gyvenimą
dvidešimt keturi nuopuoliai
kekšės širdyje
viengungių vienatvės darykloje
dvidešimt keturi
negrąžinami negrįžimai
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
išrikiuotos dienos praeiviai
eina į svečius amžinybėn
kažkas dalina kelialapius
į senatvæ
jei nesuspėsi
žemėje tave palaikys negyvu
ir išmes
į šiukšlyną
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
pakyla rytas
kaip liftas
keliantis į dangų
šeštame gyvenime
viešbutyje
pro pirštus
bėga
pinigai
nuogas
išrikiuotas įsimylėjusių
nekrenta nuo kelio
autobusas
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
neprisirišk
prie visageidžiančio nieko
pasaulyje, kuris
tavæs negirdės
iš vienuolyno
pabėgusi vienatvė
gyvenimo mūruose
bijo susapnuoti gyvenimą
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
jei kas sužinotų
kiek šį rytą
parašyta eilėraščių
nustotų skaityti knygas
dar pusė stiklinės laiko
amžinybės tėšmuo bijo
užspringti žodžiu, juoko šurmuliu
tylėjimu, nuliu
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
žemėje, kur nėra
tuščių laiko dovanų
karvės mūkimų
karčių, perištų gyvenimų
laukiam matmenų
kubinių bandymų
chorų vėluojančių į žodį
žioplių išsigandusių moterystės
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
kambarys laukia audros
kaitra veja moteris į gatvæ
apdegusias krūtis pridengia debesys
lietus nuplauna žvilgsnius
tuoj prie ežero išvažiuos tyla
liks ištrauktas iš vaizdajuostės
klyksmas ir greitai, lėtai
bėgantys gyvenimo kardai
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
ryte, prišiukšlintas kritulių
užnuodytas automobilių variklių
šizofreninis dienos ritulys
atrieda kaip eilinis egzaminas
be vakarykščių tvarščių
laiko sugadintų ieškojimų
ištraukatų iš nesuskaičiuojamų
neapsivedusių valandų
atslenka uniformuotas krabas
durpynų parvežtas ruduo
autobuse suglamžytas guli
negražus lietuvos rytas
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
rytas dešimta valanda
dar pakaks laiko
dieną prispausti
prie gerklės
užsinuodinti
nepriklausomybės neapykanta
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
praeivių mišios
transliuojamos kiekvieną sekmadienį
nužengusiems į dangų autobusų stotyse
iš ubagės maldaknygės
moteris katedros aikštėje
prašo malonės
bet praeiviai žiūri į ją
kaip į paskutinæ girtuoklæ
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
nekantriai pakvimpa tėvo kumelė
laukai pritvinkæ arimų
svyruoja pabučiavimų šakos
nušienautų pievų naujo laiko tąsa
mano širdį ištrink, užrakink
pakeisk miesto šurmulio bokštais
tėvo rankų šilumą nuo plūgo nušluostyk
ateik iš tylėjimo, kai nieks neateina
tarp laukiamų, nelauktų
galimų, negalimų pabučiavimų
klaidų, girtuoklių svyravimų
negyvo lauko šukuosenų
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
už pabirusių rožančių
pražilæs senmergių laikas
prarastos akimirkos
metais nemylėtos rankos
už gyvenimo laiko
duona skanesnė už mėnesieną
laukuose lenkiasi rugiena
klauso kaip plaka širdis
baugina koktūs ketureiliai
ant žodžių baisių, iškalbėtų
ant pasenusių nemylėtų
moterų, užnerta amžinybės kilpa
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
pasaulis, kurio nėra
dienos, kurios neateina
šventės, nesulaukiamos
prisilietimai grąžinti atgal
auštančio gyvenimo retrospekcijos
čiulbėjimo rytas, nešnekėjimo rytas
savas, svetimas
žioplas meilės pakartojimas
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
ištryškæs iš klaidų
suartėjimų, orgazmų, mėnesinių
gyvybės pabučiavimų
artėja
neištikimų moterų seilėmis
mirties lūpomis pateptas gyvenimas
reikėjo rėkti, apsirengti nuogai
dar kažkur susirenka
ir išsiskiria pabučiavimai
paskutinį kartą
atviras nakties bliovimas
sulaiko tylą
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.
***
ateina iš gimdos
gimsta iš amžinybės
gatvės šurmulio
iš mėnesienos
dingsta iš meilės
vakaros tylos
vaikų klyksmo
rašymo eilėraščių
Sigitas Birgelis. Septynios dienos, septyneri metai. – Punsko „Aušros” leidykla, 1998.