***
Nebeištvėrėme – kapavietę išniekinom trise
įsiręžėm ir trūktelėjom kryžių
dangus iš lėto subraškėjo – sunkiai
nuritom kapo akmenį ir laukėm
ar jis nepasirodys angoje

belaukdami triskart pamiršom
dulkėtą vieškelį anapus Minijos
atvipusią krantinės lūpą
mėšluotus laumžirgių sparnus – šešėlį
daubon nutūpusios tamsios mergaitės

bet jis nepasirodė – inkšdami
seilėdamiesi nužengėm į tamsą
du tūkstantmečiai – dvi kolonos brėško
apgautas kūnas – taip – apgautas kūnas
drobulėse dūlėjo sau ramiai

nelaimėliai vargetos – tėvas prasigėrė!
kur apraudotos sėklos paslaptis!
kur apgiedotasis sūnus!
pašlovintoji motinos skaistybė!
kur pažadėta karalystė – pragaras sraunus!

po kojom šaižiai cyptelėjo žiurkė
tokia skaisti barzdota ilgaplaukė
be galo liūdno ir spuoguoto veido
nuraudo kukliai tarsi prisidirbus būtų
ir kriuktelėjo pratisai įtaigiai

ir vienas mūsų dūrė – tebūnie tai jis
o kitas jam atitarė – iš tikro
už ūsų rišome prie kryžiaus letenas – šlaunis
segtukais pervėrėm ir kapo akmenį užritom
nebeištvėrėme – susuko vidurius – taip laukėm ryto

ir gūdžiai suūkė už upės vyturys
paskelbdamas šėtoniškas velykas

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




Talita Kumi

Užverki užtvenk
savo dubenį sraunų

(kad nieks neprabustų)

įsčias užrakink
kaip įstengi tvirčiau

(kad dejonė nesklistų)

užpūski krūtis
viena judesio gniūžte

(kad kelio nerastų)

rankas ir šlaunis įstabiąsias
tepk ir tepk degutu degutu

(kad pažintų)

ausų spenelius apkapoki
aliejumi verdančiu veidą nuprausk

(kad užuostų)

apsirenki ir kelkis
kartoju tau
kelkis – mergaite

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***
Jau po vidurdienio
gluosnių skiauterės šunparky byra

jau po vidurdienio
melodingai tą patį vis tyli trys liūdintys vyrai

jau po vidurdienio
parko ūksmėj ant suoliuko

jau po vidurdienio
miauksi gleivėtas kačiukas

jau po vidurdienio
Visagalis negali sutverti

nori – tai verk
o nenori – tai ir neverki

jau po vidurdienio
Sutvėrėjas negali atpirkti

nusiprausk nusiskusk
atsidusk atsigulk ir numirki

jau po vidurdienio
Atpirkėjas negali atleisti

ir pabąla krumpliai
ir kumščiai pritvinksta įkaista

jau po vidurdienio
kraujo laikrodis kužda jog metas

išsikasti iškirsti
išryti išgraužti sau kapą

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***
Mažas pasenęs berniukas
juodais koncertiniais rūbeliais
baltais marškinaičiais
su iškrakmolytu žabo
mėlynu aksominiu bosu
gieda „Ave Marija“
blyškiaveidėms nimfoms
prie upės miškelyje

jam atitaria
trys bedančiai luošiai
trys nukleiptų batų poros
trys kelnių segtukai
trys kumščiai
su kylančiais nykščiais
trys bambos
trys sagos

gal upė per daug trumpa
gal miškas per siauras
gal nimfos pernelyg baugios
„Ave Marija“

ir brenda ir brenda
į upę luošiai ir nesutelpa
plyšta upės krantai nelytėtieji
ir batais ir kelnių segtukais
ir kumščiais su svylančiais nykščiais
ir bambomis ir sagomis
braška nimfos
ir miškas putoja

palaidokim upę ir mišką
užsiūkim išskuskime

tesudūla juoduose koncertiniuose
rūbeliuose – batai
iškrakmolytame
žabo – kelnių segtukai
baltuose
marškinaičiuose – bambos ir sagos
ir kumščiai su svyrančiais nykščiais
mėlyname aksominiame bose
užrakinkime nimfas„Ave Marija“

nutyla bedantis luošys
mažas pasenęs berniukas
prie upės miškelyje klūpantis
ir meldžiantis smegduobę
užsivert užsitrenkti

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***
Pradžios nėra tik pabaiga ir žiotys
ledyno lakštai graužiami atodrėkio
tarsi lavonai iš po sniego kelias žodžiai
pilni šiurkščios tamsos šnarėjimo nebepaguodžiamo

neslapukauk – ar dar toli – apaštale puvėsių
tu romiai viešpatauji savo karalijoj
šiukšlynų prieblandoje tyliai bruzda dviese
ir Juozapas dar sykį užgula atvėsusią Mariją

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***
Turėk ir kitų dievų
ne tik mane vieną
konsekruotas kuily...
ekshumuotas klapčiuk...
juk liko tik gedėjimas
mirtis ir baimė
     šis trejetas
bet didžiausia jame yra
     baimė
kuri niekada nesibaigia

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***
Palaiminti išromytieji
jie suverps generacijos tūžmastį

palaiminti klastingieji vargdieniai
jie ataus išopėjusius vidurius

palaiminti kurie alksta ir trokšta didybės
jie užlopys sudilusį gomurį

palaiminti žvairaširdžiai
jie suvarstys negyjančias pragulas

į žaizdojančią paryčio tylą
atrakintą apleistą garsyną
dviašmenių regėjimų sutemas
           užkasti užgesinti
ledo plunksnomis – sniego pieštukais
šaukias trečiąkart nepragystančio gaidžio

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***
Reikia vėl išmokt
grįžti iš naujo
į temstančią salę
žiūrovai vėluoja
su tuščiomis programėlėmis
ir uždanga nebepakyla

į paskutinįjį veiksmą
reikia grįžti du
tūkstančius metų atgal
į pasenusį kurmių
pasaulį kur nebūtų
metaforų tik mirtis
tiktai geismas

kaip toli per toli jau
nubusti užmūrytam
pilies bokšto požemy
su šalmu su šarvais
ir su žirgu su ietimi
ir švariomis akimis
varva kiaušinių tryniai
per bemiegę krūtinę

ryžtis reikia sugrįžt

saulėlydis sutemos jūra
kaip toli per toli jau
nusviro į šiapus
į paskutinįjį veiksmą
į temstančią salę
žiūrovai vėluoja
štai trečias skambutis

viskas seniai neįmanoma

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




Prae scriptum

Stovėjau vienišas ir nebylus
atvertęs erdvei kurtų savo veidą
atgręžęs dangui seno kūdikio akis
atlošęs bangai nuodėmingą sunešiotą kūną

sustoję laikrodžiai plonom kojytėm šimtmečio stabus
apglėbę skimbčiojo kol palengva įkaito
manasis balsas – prasižiojau – mėšlo debesis
išvirtęs iš krantų išstūmė bergždžią jūrą

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***
Mažos bažnytėlės kantoriau
nužudyk mano kairę ir dešinę
besparnį mėlyną brolytį
visa amžinybė dūduojantį
tarp vėstančių delčios dantiraščių

nužudyki kalėdinę rakštį
susenusio kūdikio lūpose dilgsinčią
sidabro letenas ant rašomojo falo
nebepagirdomas balsyno valtis
virš gomurio dambų sumigusias

mažos bažnytėlės kantoriau
nužudyki oranžinę mano negalią mirti
temstančių žingsnių tėvynę
kruvinus sėklos lašelius vis dar taip pat
tebeskimbsinčius po duslėjančiais raugerškių šešėliais

nebenoriu tūkstančiais vardų kartotis
nebenoriu tūkstančiais veidų priminti

 

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.




***

       E.N.

„Sudie sudie ir nepamiršk manęs“
taip tėvo išnara pasižaboja sūnų
sudie sudie – šitam nėštumui
nėr pabaigos didžiąsias skerdynes

iš ledo-pelenų-anglies-vandens nupins
tylusis kombinatorius vaizduotės sambrėšky ūksmingam
būt ar išbūti – šviesą nukerpa ugnis
ir iš tamsos į tamsą šalčio stigmom sninga

Gedgaudas, Valdas. Vakaras be žiburio: Eilėraščiai – Vilnius: Vaga, 1998.