Gintautas Dabrišius (g. 1950) – poetas, 2006 m. „Poezijos pavasario“ laureatas. Mokėsi Kauno sodininkystės technikume, dirbo Žemės ūkio akademijoje. Už poetinį debiutą – eilėraščių rinkinį „Vienplaukis prie plento“ (1982) – apdovanotas Zigmo Gėlės premija. Užsidaręs, nemėgstantis viešumos kūrėjas. „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ apie jo kūrybą tėra vienas sakinys: „G. Dabrišiaus poezijai būdinga konkreti detalė, tautosakos, šnekamosios kalbos intonacijos, dominuoja valstietiška pasaulėjauta, susipina kaimo ir miesto tematika.“ G. Dabrišius rašo taip, lyg prieš jį niekas nebūtų rašęs. Jis sugeba tarsi iš naujo, tarsi pirmą kartą pažvelgti į pasaulį – ir naiviai, ir nesentimentaliai. Šio „gamtamylio“ kūryba grąžina prie paprastų ir džiugių dalykų, jų nesupaprastindama. Jo poezija turi būti skaitoma taip, kaip rašoma – naivia ir atvira širdimi, vaikiškai patikliai ir sąžiningai, taip, kaip tapomi primityvistų paveikslai. „Gintautas Dabrišius išties gyvena savyje ir sau, ir, atrodytų, tokiam poetui jokie bendri kūrybinės psichologijos vardikliai negalioja“ (Valdemaras Kukulas).