Mantas Gimžauskas. Ričardo Šileikos nuotrauka        Įrašas iš rinkinio „Nevykėlių balsai II“, kurį 2003 m. sumanė bičiulių kompanija „nevykeliai.lt“ (A. Jakučiūnas, M. Burokas, V. Dekšnys, M. Gimžauskas, R.Audiejaitis-Tanaka), tačiau neišleido. 2003 gruodžio 13 d. Vilniaus mokytojų namuose įrašė Virgis Gasiliūnas.

 

        Mantas Gimžauskas skaito tekstą „Attas, Pokahonta!“:

 

 

 

       ATTAS, POKAHONTA!

 

šiandien mažosios Pokahontos gimtadienis

vigvamas papuoštas vanago plunksnomis

židiny spragsi saldieji POPkornai

tuoj svečiai susirinks ir bus šventė

 

Pokahonta matuojasi ilčių karolius

šalia žaidžia jos katinas Skankis

aplink šlaunį glaustos kojotas Pejotas

tuoj svečiai susirinks ir bus šventė

ak ir kokią gi dovaną atneš tėvelis Jeronimo?

kokį pokštą iškrės dėdė Sėdintis Jautis?

ir ką gi mes žaisim su Tupacu Amaru – mano klasioku?

tuoj svečiai susirinks ir bus šventė

bet nesiskubina jie Pokahontos pasveikint

jau popietė bet dar tuščias vigvamas

ir aušta moliniame puode POPkornai

 

ir staiga pasirodo kažkas horizonte

ogi tai – kapitonas Smithas Gražuolis! tai kapitonas Smithas Stilingasis!

plaukai jo auksiniai o dantys – kolgeitas

bučiuoja jis Pokahontą kvepiančiom lūpom

ir dovanoja jai plastmasinį lanką

Pokahonta ir klausia – ką man veikti su juo?

– tai brangi dovana – kapitonas Smithas atsako –

gali sumedžioti juo savo kojotą Pejotą

o pradžiai žaidimo aš nudėsiu tavo katiną Skankį

 

katinas Skankis parodė kulnus ir

kapitonas Smithas jį nusivijo per džiungles

o Pokahonta nusijuokus linksmai

puolė medžioti kojotą Pejotą

braunas bruzgynais plastmasinį lanką įtempusi

azartą medžioklės pajutusi Pokahonta

staiga išgirsta krebždėjimą

nusitaiko ton pusėn ir šauna

ir surinka bruzgynuos pažįstamas balsas

ne kojotas tai ir ne Pejotas

o brolis jos Vinetu

ramiai snūdūriavęs hamake

 

strėlė jam pataikė į vietą

kurios Pokahonta nebuvo dar mačiusi

ir sušuko jai brolis

paskutinius gyvybės syvus išliedamas:

 

ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!

 

Pokahonta pravirko – žaidimas jai visai nepatiko

ir patraukė pas kapitoną Smithą Šmaikštuolį

pasiguosti dėl lanko ir brolio

į jo deimantinį dangoraižį

o deimantiniam dangoraižy – auksinis koridorius

auksiniam koridoriuj – aksominis kambarys

o aksominiame kambary Pokahonta pamatė

savo tėvelio Jeronimo skalpą

dėdės Sėdinčio Jaučio iškamšą dar ten surado

ir sukapotą į gabalus savo klasioką Amaru

ir kapitoną Smithą iš katino Skankio širdies

gaminantį kvepiančius lūpdažius barbėms

ir tarė jai pro dantis kapitonas – net jeigu mane ir nušausi

aš turiu tūkstančius klonų pasauly

tad pamiršk visa kas buvo

ir tapki verčiau mano žmona

Pokahontai suvirpėjo širdis

bet staiga tėvelio skalpas prabilo

dėdės iškamša pritarė jam

ir sukapotas klasioko lavonas

 

ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!

 

Pokahonta vėl įtempė lanką

į kapitoną Smithą ji šovė

strėlė suzvimbus įsmigo

į vietą vienąkart jau matytą

ir nuo tos dienos Pokahonta

keliauja su lanku per pasaulį

ir šaukia kitas Pokahontas

į kapitono Smitho klonų medžioklę

ir kiekviena Pokahonta betono kieme

buožės kiaulidėj ar ant panelio

vieną dieną įtemps savo lanką

ir ore virpės kaip burtažodis:

 

ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!

 

ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!

 

ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!

 

                                       ir strėlės jau lekia
                                   ir šį kartą sulauksime šventės!

 

 

Gimžauskas, Mantas. Šamanas™: Poetiniai ir vizualiniai tekstai – Kaunas: Kitos knygos, 2007.

 

 

Žiemos žodžiai

2012-01-04