5. Samanė
Moterų choras: | Žuvys pelėdų akim į sapną atlėkę, skraidė, kaleno dantim ir siurbėles pliekė Plakės bizūnų žaibai ir griaudė kamanės! Sveikas esi, net labai! Tad įkalk samanės! Įkalk samanės… |
|||
Dailidė: | Noriu bildėti kaip velnias ir siausti, vėlei klausytis, ką dūzgia į ausį vėtra, pavirtus į bitę – |
|||
Choras: | Vėtra, pavirtus į bitę! |
|||
Dailidė: | Šiąnakt stebuklas mane palytėjo, ligą išvijo ir įpūtė vėjo – |
|||
Choras: | Sveikinam linksmą dailidę! |
|||
Priedainis Dailidė: |
Sapną mačiau pilnatin pasinėręs, plaukiojo luotuose romūs ten žvėrys, žuvys dudeno sparnais tartum paukščiai, tūpė į žiedus, vėl kilo į aukštį – Ir štai netikėtai virtau aš drugiu… |
|||
Choras: | Pilkim į gerkles samanę rugių! |
|||
Dailidė: | Įrankiai linksmo manęs išsiilgo, prakaito šilto, darbymečio ilgo laukia pašiurpusi dildė – |
|||
Choras: | Laukia pašiurpusi dildė! |
|||
Dailidė: | Gal kur gyvena ir sapno dailidė, verčiantis ulbančiu rojum vištidę? – Sapnas gal protą išdildė? |
|||
Choras: | Sapnas tau protą išdildė! |
|||
Priedainis: | Sapną mačiau pilnatin pasinėręs... |
|||
Choras: | Pilkim į gerkles samanę rugių! |
|||
Dailidė: | Buvo susukęs mane į kokoną paliegis siūlais be galo tvirtais, – vaistą bet kokį numesčiau į šoną – sapnas man tapo tikriausiais vaistais. Rankos sutraukė jas veržusius siūlus – jūsų dailidė pavirto drugiu, gėda juk būtų išgert nepasiūlius – Tad pilkim į gerkles samanę rugių! |
|||
Priedainis: Dailidė: |
Sapną mačiau pilnatin pasinėręs... |
|||
Choras: | Pilkim į gerkles samanę rugių! |
6. Sraigė
Choras: | Lipšni štai upės dovana – nebeatstumsi... Šilta jinai – keistai šilta ant pilvo gunkso. Bet šliužas tas patinka jai – – ojėj! – kaip keista. Ir jam ganytis, – ajajaj!- ant odos leista. |
|||
Priedainis: | Prie odos glaudžias vakarai, o sraigės šiltos, net klastingiausi padarai, šviesa apgirtę, kai pilnatis pakloja patalus, pamiršta įniršį ir pasalas... Dailia ranka, ranka švelnia ji sraigę glosto. Ir glamonėja ją – o net! – sudėjus bluostą. Bet kas tai, mąsto ji pernakt įtempus sielą. Gal sraigę siuntė iš ten pat, kaip tėvui šėlą? |
|||
Priedainis: | Gaivingi plaučiai tų naktų ir švelnūs gūsiai, kai braidžioja garniai kartu su sielom mūsų, jau pilnatis išliejo vandenis – tad plauksime į pievas valtimis tad plauksime į pievas valtimis |
7. Moteris medyje
Šamai: | Humdzyla humdzylėla Humdzyla humdzylėla |
|||
Moteris medyje: | Lyg medvarlė įsitaisiau šiam medy |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | nukniaukusi garbaus dailidės luotą |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | kažin koks kipšas į šią vietą vedė – |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | sapnus regiu iš čia, o jiems neduota |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | Sapnai lyg snaudžiančios didingos laivės |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | nugrimzdusios ramiai į upės dugną |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | ir kai tik pasitaiko naktys blaivios |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | galiu regėti juos lyg žiedus lūgnių |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Priedainis: Moteris medyje: |
Jie rėkauja – Žuvų piemuo – pabaisa! Jie kaukia vis – jis šamas ir žmogėdra! Tik neklausyk, ką keltininkas paisto, nes neatskirsi bebro nuo žuvėdros |
|||
Šamai: | Humdzyla humdzylėla Humdzyla humdzylėla |
|||
Moteris medyje: | Žuvų piemuo seniai tarytum sraigė |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | į savo kiautą užsidaręs tūno |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | bet nardo po sapnus ir šmėklas vaiko |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | kurios gyvena jūsų sielos kūne |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | Todėl dailidės dukra, paklausyki, – |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | dvi dovanas Žuvų piemuo iš sykio |
|||
Šamai: | Humdzyla… |
|||
Moteris medyje: | tau įteikė glosnia aistra apsvaigęs: |
|||
Šamai: | Hum hum |
|||
Moteris medyje: | sveikatą tėvui |
|||
Šamai: | Hum hum |
|||
Moteris medyje: | ir tą šiltą sraigę... |
8. Priartėjimai
Dailidės dukra: | Ne rankom, o šilta srove mane apvijo sapnas, akių drėgme jaučiu tave lyg srautą mielą kvapnų Šitom naktim čia taip šviesu, kai baltos žuvys klūpo, jos spindi pilnaties gaisu ir gieda aukso lūpom |
|||
Priedainis: | Kai pilnatis pakloja patalus, pamirškim įniršį ir pasalas |
|||
Žuvų piemuo: | Sraige tą sykį prie tavęs prisiliečiau lyg pirštais, ji lydi po sapnų gatves, kur netikrumas miršta Ant upės dugno tiek sapnų, pulsuojančių lyg kraujas, nuo šiol tik pas tave skubu,- tau čiulba veržlios sraujos |
|||
Priedainis: | Kai pilnatis išlieja vandenis, išplaukime į pievas valtimis |
|||
Dailidės dukra: | Giesmių žuvis sapnuos ganai, paslėpęs savo veidą, išvyst norėčiau, ar žinai, tave lyg slaptą aidą |
|||
Žuvų piemuo: | Po meldus lyg baublys braidau, nerasdamas sau vietos, o akys drėgnos dar daugiau, nes tavimi užlietos |
|||
Priedainis: Žuvų piemuo ir dailidės dukra: |
||||
Kai pilnatis sūpuojas melduose, klausykimės, kaip žuvys meldžiasi |
9. Šulinys
Žvejai (vyrų choras): | Pagavom pagavom pabaisą pagavom, gauruotą nuo žemės ligi dangaus |
|||
Keltininkas: | Pagavot pagavot siaubūną pagavot, dabar tik belieka kaip reikiant nubaust |
|||
Žvejai: | Pagavom, Hei pagavom! |
|||
Žvejai: | Surasim surasim baisūnui šiam kapą, užtenka jam niekinti mūsų vaikus |
|||
Keltininkas: | Na štai ir įkliuvo merginų žudikas, dabar jisai nuosprendžiui mūsų paklus Įkliuvo |
|||
Žvejai: Keltininkas: Žvejai: Keltininkas: |
Hei! Įkliuvo Hei! Įkliuvo |
|||
Priedainis: |
||||
Keltininkas: | Į šulinį meskim, išdžiūvusį šulinį – meskim svieskim trenkim greičiau Tegu čia išdžiūna ir kaulai sudūla, – turėsim ramybę visi pagaliau |
|||
Žvejai: | Į šulinį meskim, išdžiūvusį šulinį – meskim svieskim trenkim greičiau Tegu čia išdžiūna ir kaulai sudūla, – turėsim ramybę visi pagaliau Meskim svieskim trenkim greičiau |
|||
Gerkim kvailiokim ir garsiai kvatokim |
||||
Keltininkas (kažkur antrame plane): |
ūšim lig ryto neškit samanės daugiau |
|||
Choras: | Humda dzyla hoja humda humzylėla |