kelionės pradžia
maža mergaitė neplautais plaukais
parašė sienoje baltoj nereikia
man nieko nei erdvės nei laiko
ir iškeliavo kvepiančiais laukais
dainuodama dainelę klaikią - - -
Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.
greitis 4
pasislėpęs už medžio
tave įdomiai stebi
drastiškų poelgių
arklys
nieko nesupratusi tu
išnyksti už horizonto linijos
o arklys išplečia akis
lyg būtų pajutęs
kad jam vėl davė
gerti sudvisusį
vandenį
Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.
eilėraštis apie medį-kalną ir
praskrendančių paukščių švilpesį
begaliniais pokalbiais alinome vienas
kitą
išsiskirdavom taip nieko ir
nepasakę
nors kažkas nusėsdavo mūsų
sielose
nežinau ligi šiol kas gi tai nežinau
tai - kaip paukštis po mėnesio
trukusio skrydžio
ta erdvė kurioj mes netilpdavom
naktys
kur nepaklysdavom radę žibinto
šešėlį
tie rudens kibirai išgerti ir takai tie
nutiesti mums išvaikščioti
viskas
kas ketvirtą penktadienį blankiai
sapnuojas
aš buvau pabaiga mūsų dvokiančio
kiemo kalėjimo
su kanapių žiedais ir sulopytais
senmergių rūbais
mes atradom mėnulį
betgi reikia atrast
mėnesieną
tai svarbiau nei per naktį šnekėt
apie meilę
kas vienodai mums rodės yra visiškai
nevienodi
supratau tai stebėdamas alkano
vanago skrydį
aš kertu seną medį ir mano širdis
atjaunėja
kaip ilgai tau keliau link manęs kad
sušiltum
patikėk tai nėra koks betikslis
šnekėjimas vyro –
tu seniai jau esi iššifravus kalbėjimo
kaukes
aš kaip aktorius grįžęs po ilgo
spektaklio
iš tikrųjų galvoju ar būt su tavim
ar išeiti
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
tik sekundės jėga mus sulaiko
nuo kvailo sprendimo
mes iš lėto sugrįžtam į savo
naktis iškvėpuotas
ir klijuojam pasaulį kaip seną
ir linksmą žaidimą
o iš sekcijos stebi mus pjuvenom
kimštas apuokas - - -
Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.
***
tu nugriūsi mieloji mieloji
mieloji tu mano nugriūsi
aš padėsiu mieloji padėsiu
aš tau atsikelti
ir nueisime mudu nueisime
mudu į rūsį
ten šnekėsim mieloji kad
niekas dėl šito nekaltas
o po to mes išeisim išeisime
mes iš to rūsio
ir žingsniuosim žingsniuosim
tamsoka Vydūno alėja
ir tylėsim abudu labai
energingai tylėsim
nes jau tūkstantį metų
nebuvome šitaip tylėję
ir prarasim mes kalbą
mes savąją kalbą prarasim
kad nereiktų kalbėti daugiau
apie nieką kalbėti
ir nugriūsim šį kartą šį kartą
abudu nugriūsim
nes žmogus juk nugriūna –
negali žmogus išsilieti
Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.
šoviniai. postimpresija
dulkėtais keliais kaip kaubojai
mes lekiam į priekį
per šitą pasiutusį greitį negirdim
kaip angelas rėkia
nematome nieko mes lekiam į priekį
kaip šimtas nautilių
sustojam be įspūdžių
nieko nežinom
ir tylim – – –
Gutauskas, Gintaras. Žaidimai Dievo laukuoses: eilėraščiai. - Kaunas: Nemunas, 1996.