BUDĖJIMAS NR.1
Neduok Pone
tokią dalią
kasdien
elfų skrydžiai
sutrumpėję šešėliai
ir smūgiai
smūgiai per kepenis
taip ir vaikštai
kaip elektronas
aplink branduolį
kaip mirtis
aplink Romainius
neduok Pone
dar įtikins
kad mėnulyje gyvena lietuviai
gliaudantys saulėgrąžas
ir rašantys poeziją
neduok
dar sušuks iš paskos
nieposlat li nam gonca za ir tt. ir pan.
zaprosto
kaip kad draugas
kudlotasis pinčeris sako
ten kur nėra kultūrinės laisvės
telieka meilės ir laimės troškimas
štai ir spręsk
vietoj rojaus sos
kolektyvinę sos problemą
lygink kalvų linijas
ritink akmenį
vietoj į parduotuvę išleisto Sizifo
kol ateis eilė
prie marmuriniu filosofų antkapių
pakėlus kojytę
vietoj draugo suloti
cogito
ergo
sum
neduok Pone
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
1988. KALĖDOS
Žurnalai
laikraščiai
tribūnos
sotūs
viskuo patenkinti
begemotai
atsipeikėk
tu ne gyvulių gynimo draugijos narys
tu sapno bičiulis
įsigijus negyvenama salą
su tuzinu palmių
gera užmerkti akis
nematyti suplyšusio švarko
girtutėlės karmon
iškultų planetos langų
Jėzau
rojaus sodo drugeli
kaip gera užmerkti akis
neapsimokėjus už
bananinį likerį
negrę ir staltiesę
išsimaudyti jūroje
pasakyti good bye nusileidžiančiai saulei
kaip gera žinot
kad išaštrintą iešmų
į neklaužados vidurius
susmeigus vampyrė lemtis
nesušuks
kelkis
čiupki granatą ar greipfrutą
Jėzau
kaip gera miegot
kol prašvis
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
LYG SUMUŠTAS ŠUO
Nuo meilės krūtinės
dvelkiančios pienu
iki raišos neapykantos urvo
pirmyn atgal
atgal pirmyn
risnoju
tuštuma ir ramybė
lig skausmo
aplink
vitrinos
lėlės begėdės
nepridengtus pasturgalius
rodo
nieko nejaudina
jų žalios
įstiklintos akys
prakeiktas sielos striptizas
suplėkusių sapnų kapitalas
gal imsi
nešies mane
lyg iš valstybės pavogtą daiktą
namop
kovas už lango
lesa miego miltelius
nuo pamėklės peties
neprašau ramybės
aš vienas
nostalgiškai vienas
ankstyvą pavasarį
pasiilgęs lietingo rudens
pirmyn atgal
atgal pirmyn
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
ABEJINGUMAS
Kokia nauda
jei ant nosies akiniai
o kišenės kiauros
toliau nei žodžio
kam lemta tukti
tuks
kaip bazės šuo
šeriamas bananais
kam lemta keliauti
keliaus
iš rankų į rankas
solidus kaip pinigas
kam lemta svajoti
svajos
kaip liemenėlis
ant užsienietės krūtinės
kam lemta mylėti
mylės
kaip manekenas jurgis
pustuštę vitriną
kam lemta laukti
lauks
kaip butelys degtines atpigimo
toliau nei žodžio
kokia nauda
jei ant nosies akiniai
o kišenės kiauros
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
AIDAS
Pusiau ruduo
pusiau žiema
stengiesi nekelti triukšmo
už lango
gieda ir gieda
vargšė Magdė
apie nucibintą meile
kokiais vaiduokliais
buvo gąsdinamas aidas
kokios spalvos baimė
skubina žingsnius
kiekvienas vakaras katorga
klajonė kapitono
su vinimi kaktoj po
pasmerktųjų laivą
kiekvienas rytas prisikėlimas
keleivio
krūtine atsimušančio
į metalo paukštį
ar galima
tikėtis daugiau
tik tiek
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
PIEŠINYS
Davė kvėptelt
ir vėl smūgiai į paširdžius
ko norėt
idiotų valstybė
štai kaip šauniai kerta devynakė tūzų
o – pa
švino kareivėliai
žygiuoja į vakarus
jiems pergalė
tau netektis
o – pa
svajok su manimi Gavrošai
mėlynė
lygybė
arba
lygybė
mėlynė
kraipo galvą tankas
visai kaip šūdvabalis
prasti popieriai
generalisimas kvėpuoja nugaron
gilūs žemės klodai
skaidrus šaltinio vanduo
vyturiai
jūsų kelias ne šiaurėn per rytus
o – pa
pagrūmoja lazda raudonųjų karalius
ir smogia
prisidengti nori
apgauti čirvų damą
po lova
nugrūdusią čirvų valetą
šliurpsi nosimis valkatos
siūlo dėmių išėmėjų
šalin
skintos gėlės nekeičiamos
atgal nesodinamos
o – pa
netektis
lūpdažiu
ant mylimosios krūties
piešia balandį
spenys jo burna
davė kvėptelt
ir vėl smūgiai į paširdžius
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
PABUDIMAS
Nelieski kaukės
palikęs ašarų pakalnę
ant kablio palubėj
švytuoja meilės rekrutas
viliojančiai akis primerkusios
aukštuomenės madonos
kelnaites vis
žemyn
žemyn
sugirgžda lova
ieško laimės žiedo tranas
pelėsiais atsiduoda
turgum
nelieski kaukės
bunda apgautieji
į darbą vėl
troleibusais
autobusais
pakol mirtis užspaus akis
tuštybės mugė
kišenvagių kooperatyvas siaučia
dienos drama kamuoliuku
susiriečia
ant poilsiaujančio suoliuko
kur atlygis
nelieski kaukės
triskart pragydus gaidžiui
trenkia sienon galvą netektis
tu marionetė
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
SUSTAUK IŠ LAIMĖS
Dar vienas randas širdyje
Gnome
meilės kūdiki
šalin
spalvotų televizorių eksportą
tą heavy metal
Vilniaus geležinkelio stoty
neabejoki ateitim
sustauk iš laimės
nekūrentame bare
įsigaliojus sausam įstatymui
sustauk
dar vienas randas širdyje
į laiko gelmę
grimztant proto irklui
kodėl
mažytis
pakrikštytas Ana iš Zalcburgo
atsisėdi greta
kas aš tau
lenta
vinis
plaktukas
pasviręs
lyg Pizos bokštas
ant kojų
vos ne vos laikaus
gnome
meilės kūdiki
Ana
nejau
dar vienas randas širdyje
ir šilta
pasiutusiai šilta
nors renkis
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
BUDĖJIMAS NR.2
Ar teko
matyli akinius
užėmusius stalą
okupantą
užgrobusį salą
ir giros stiklines
pasitaiko baisiau
negelbsti net
liūto kepenų paštetas
gruobuoniški nagai
ažūrinės kelnaitės made in Poland
ar teko
matyti akinius
užėmusius stalą
okupantą
užgrobusį salą
ir giros stiklines
prieš naktį
mažametis
prakirsta lūpa
gumbu kaktoje
stoviu
savame kieme
stebiu baltinius
jie kopos
pridengusios ne vieną
už ir prieš
kaštonų žvakės
į viršų
viršų
kankina
lūpinės armonikėlės
ir smuiko ilgesys
ar teko
matyti akinius
užėmusius stalą
okupantą
užgrobusį salą
ir giros stiklines
minutę
sekundė sekundei
dovanojo
oro balionėlį
šaunu
pakibęs
tarp žemės ir dangaus
poliruoto antkapio paviršiuje
sutinku patį save
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
BUDĖJIMAS NR. 3
Saldus
saldus vakaras
parduodami baldai
paveikslai
įvairūs niekučiai
niekas nieko nebijo
mielas
papūstžandis angeliukas
užklotas paltuku užmigo
saldus
saldus vakaras
pasirišęs po kaklu servetėlę
prisimenu dulkėtus
vyno butelius rūsyje
gal pastebės
priims į savo tarpą
pažadu
nepamiršiu jūsų
savo testamente
tik be nuobodžių klausimų
bankrutuojančiam hareme
saldus
saldus vakaras
parduodami baldai
paveikslai
įvairūs niekučiai
ilgai žiūriu į medžius
tarnaitę šokdina
asmens sargybinis
mielai pakviesčiau pavakarieniauti
negirdi šunsnukiai
įniršęs lietus
skėstelėjo rankomis
niekas nieko nebijo
prie ligonio kūno prisiliečiau
nemėgstu kalbų apie karą
1990 metų ruduo
Janušaitis, Edmundas. Okupacija: Eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.