Antanas A Jonynas. Benedikto Januševičiaus nuotrauka        Įrašas iš rinkinio „Nevykėlių balsai II“, kurį 2003 m. sumanė bičiulių kompanija „nevykeliai.lt“ (A. Jakučiūnas, M. Burokas, V. Dekšnys, M. Gimžauskas, R.Audiejaitis-Tanaka), tačiau neišleido. Įrašė Virgis Gasiliūnas. Įrašas galėjo būti padarytas 2004-ųjų pradžioje.


       Antanas A. Jonynas skaito eilėraščių ciklą "Katino dienos Rygoje" iš rinkinio "Tiltas ir kiti eilėraščiai" (Vaga, 1987):

 

 

 

 

       K A T I N O   D I E N O S   R Y G O J E

              PRELIUDAS

       Tribūnoje kaip vazone
       išaugo gėlė gražbylė
       Sigutė našlaitė
       su puokšte baltų ramunėlių
       sėdi aukso narvely
       ir verpia pamotės plaukus

       pučia vėjas nuo Dauguvos pusės
       neša kanklių laivelį
       nuo nugrimzdusios Katedros stogo
       moja jaunosios latvių poetės

       toks nostalgiškai dvelkiantis vėjas
       nesiskutę ir nesiprausę
       apšvietėjai neša kaliausę
       siauraakę gražuolę seksbombą
       išraitytą
       su sidabro varpeliais
       įsegtais ausyse
       ir su liutne ant kelių

       ant Dauguvos tilto
       Janis taures pripildo
       ir menų pašlamėjimus
       pamėkliškus ir pašlemėkiškus
       elegantišku mosiu nutildo
       doras yra kiekvienas Janio
       sumanymas


              JANIS DAINUOJA

       Tramvajų vajus
       tramvajų vajus
       aš tave užspeisiu kampe
       ir suvalgysiu su šakutėm
       tik prieš tai nukarpysiu žirklutėm
       tavo skaisčiai raudonus nagus

       mano mažos žirklutės
       mano mažos žirklutės
       išsižergia kaip prostitutės
       šito viešbučio viešpats
       mano dulkių siurblys
       jis visas atrakina duris
       jis yra kompanijų siela
       jis nurieda tramvajų iela
       tramvajų iela
       (Užsikemša)


               SKAPIS VIDURDIENĮ

       Liūdnas pasakas verpia Sigutė
       ant kiekvieno stalelio
       garuoja duonelė
       mažose taurelėse
       baltuoja pienelis

       o mergaitės ir berniukai
       pasikeičia obuoliukais

       ant Kazelio drabužių
       atsiranda boružių

       Janis nuo stalo prie stalo
       nešioja aukso narvelį

       senas kiaulė mūsų saulė
       dėdė Tomas Konan Doilis
       suvynioja į šlafroką
       puokštę baltų ramunėlių
       išpeštų iš Sigutės narvelio
       ir nuleidžia Dauguvos vandenis
       į Kanalizacijos jūrą
       į tuščią butelį viskio
       Mister Moonlight
       Mister Moonshine

 
              KAZELIS DAINUOJA

       Mes išardysim dekoracijas
       ir iš Sigutės verpalų
       ir iš Sigutės plepėjimo
       numegsim parašiutą
       para para
       parašiutą
       nulipsime nuo Katedros
       į išdžiovintą Dauguvą
       ir plauksim į ameriką
       upėm paralelinėm
       para para
       paralielupėm
       {Murkso išsigandęs}

 
              POSTLIUDAS

       Tribūnoje kaip vazone
       vystosi ir tobulėja gėlė gražbylė


              Jonynas, Antanas A. Tiltas ir kiti eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.

 

 

       Žiemos žodžiai

       2012-01-03