aha

 

Dar dariau burbulus iš savo žvengimo aido,
Žvygčiojau kaip šerno kastravimas, kai akies kampe radau senį
Išskutau jį žirklėmis iš paveikslo, vėl įsidėjau jas
Į batą. Žvairas gaidy, švogždė jis pro savo fontanus.

 

 

 

teisingumas už

 

Nudėvėto pasenusio, dilginto
Skersvėjo, įsipjovusio lango kraštais kadruotais,
Kubas, gulintis tarp menčių sezoniškai
Aprūdijusios strazdanės, su strazdo tomeliu pilve,
Mikrofoniniu balso rekordu tarplūpy - kai ryškiau
Įkvėpsiu prie pat, čiulbtels man
Parklupus.

 

 

 

negali būti

 

Parko aikštelė prie kinoteatro, parko
Aikštelė prie kinoteatro
Aikštingo, parking
Kiliminis paršelis, kiliminis pirštelis,
Kiliminis varžtelis, kilimandžaras

Kiliminis paršelis prie savo subaru
Parko dugne antaninių prikrėsta,
Bloga sidro pradžia
Bloga sidro pradžia
Pusė darbo
Ir aš pjaunu kilmingą paršelį, batus darysiuos
Iš jo skūrelės, būgną iš užpakalio mankštelės,
Iš parfumuotos makštelės, o rozetė?
O rozetė?
Rožinė rozetė Z.
joj krausiu savo telefą.
Joj savo pirštų dratus krausiu,
Kudlotus ėėėė mp3 grotuvus.
Mesopotamijoj, inkų pirčių rūsiuose, atkasė
Negirdėtus St Germain įrašus.

 

 

 

už moliūgines eiles

 

Surūgęs rūkas ant pjedestalo, srutos, srutos.
Krūptelėjusių krūtų pudingas man ant žandų, žandenų,
Žandensvydpiktžolių. Smūgio sruoga voliojasi nutįsus
Nuo sauldėmėtinos sienos iki drungno veido
Šešėlgysločių, kiek akies nutiškę ant vazono paunksnės.
Tie gerai nuobliuoti dantys, nukreipti į rytus,
Statantys budos šyvos kumelės rūmus iš seilių
Brangakmeniškų purslelių, taigi aš dar pabaksnoju
Piršto pistoletu sau į smilkinį: gana, andrew, mamuto
Sūnau, išimsiu kasetę iš tavo fosforizuojančio kąsnio
Nišoje, užges stadionų lietuva. Rusiška laikrodžio ruletė ant kito riešo,
Mums laikas. Brolio kraujas burnoj.

 

 

 

Ir korių atstumai paskui

 

I.

Taigi, aš užmiršau vatą.
Iš kurios buvo suklijuota mano panorama,
Gal socialinės pašalpos kiparisai ir svetini išrengtų seselių šezlongai
Skalbinių balkone, prikritusiame rudlapių ir šviežių įklotų.
Adrijos mūša ausies tolimiausiam užšakny

II.

Bokštų kuorai, dangoraižių pagurkliai su žibuoklėmis
Dantyse, degalinių stulpai, bažnyčių universitetų karūnos
Urbanissimo peizaže be šakniasvogūninių galvų po žeme,
Kur statomos mašinos ir raustųsi kirminai vienuoliai, jų
Smegenų įdare, požeminiuose dantų perdengimuose,
Visi tie vilniaus geto kinų sienos dantytizmai
Styro kaip pilnakvapės guminės pirštinės, pasirengusios kimštos
Guminės, silikono pritrauktos, apipistų gaidžių skauterės

III.

Noriu, kad nebūtų nei popieriaus, nei šilko, vaflių, nei Antalija tušinukų,
Akių plunksnų,
Tik marmuras, granito salos, sienos ir dangus,
Ir popieriniai nagai. Taip ir yra.
Aš graibau jam už širdies, bet ženklų negaliu palikti.

IV.

Įstriži laiptų vafliai, sukalti iš švelniai nukeltų knygų
Kortų, žvairai išsiuvinėtų rankraščių, laiptai net vieno lapo
Storumo, vienos eilutės platumo, kai jais kylu kaip
Girgždantis pagirių liftas, mėsos kriokliai teka žemyn, aimanų,
Kvyksmų, kvailų nuolankių paliepimų mėsa - tarpaukšty
Tamsi neoninė moteris su serialo čiurkšle akiniuose, - ir užuodžiu
Nevisdramą.

V.

Kiaurai kavą nužvelgiu
Skylėtą bokšto bananą.
Būdelės magnatas perspėja
Nematomu gestu už grotų,
Mano pratimas glitus
Monitoriaus kaklą paglosto,
Tilto grandinių latakais
Atvarva saulėtekio vėmas.
Langas - dėžė su dugne
Įklijuota atvirute, atvirumas,
Drėgmė, begarsiai skrydžiai
Stogų. Garuoja švininės
Kanalizacijų nišos -
Kaliniai rūko, požeminiuose
Aukštuose, smingančiuose be
Galo, gulsčios knygos trupina
Antspaudus pirštų, knygos
Langų, sukamosios durų
Ir ventiliatorių knygos.
Mokiniai lašančioj tamsoj
Spausdina maldingus
Atsispaudimus, dienas įriša
Po 7, paskui 30 ir 31,
Kad velykoms išleistų
Margintame dantikrapščiais-stiliais
Internete.

 

 

 

dienos gemalas

 

Ir kompaktas, nuslystantis stikliniu
Stalo paviršiumi it plunksna,
Varno guminis sparnas oru

Vandens sklidinas dėklas, plokštelė,
Kupina skysto garsų volframo,
Supasi ant baseino dugno,
Dušo kabinos grindų, kad ja nusipraustum
Šluostytumeisi ir apsirengtum

Pjauna asfalto upės paviršių,
Ant jos kiauros gelmės
Čiužena, prasklendžiant pro raudonas
Sankryžų monetas

Kai mėlynas rytas įsijungia ofise,
Kavos, nakčia prilašėjusios delnan, gurkšniai,
Ventiliatorius sustos,
Besisukant sienoms, langams,
Sėdinčioms baltmarškinių figūroms
Su smegenų varške įdarytais kompiuteriais

Sulaukiau aušros,
Kylančios gerkle, rašydamas
Pirštu ant lango, savo šlaunies,
Linoleumo ligi prieškambario ir
Net stovėjimo aikštelės

Monolito kunigas sumaišo šviesą su tamsa,
Joje - kempinę su pasterizuota šeimininkės krūtim,
Užsisklendusia prie penkiolika metų, ugnimi
Apvynioja aklą gyslą, iššokusią
Iš draudžiamos zonos,
Aliarmo sprogimas mėgintuvėlyje ištinka
Prieš šešias

Iš šaligatvio išnyra praeiviai
Su reikalais,
Rūke išsiskleidę pastatai čia pat
Priberia sparnuotos išminties pavasario šlavėjoms,
Sudygsta rajono medžiai ir pagaliau
Čežančios automobilių skardinės
Su konservais

Užsimerkiu -
Dangaus trintis su smėliu,
Odos su oda,
Judėjimas vietoj

 

2005 m.