Jurgis Kunčinas (1947–2002) – poetas, eseistas, vertėjas, vienas ryškiausių atkurtos Lietuvos nepriklausomybės prozininkų, pirmasis tapęs vakarietiško tipo rašytoju profesionalu. Vilniaus universitete studijavo vokiečių filologiją. Pirmoji publikacija pasirodė 1968 m. Nuo 1977 m. J. Kunčinas išleido šešias poezijos knygas, septynias apsakymų, novelių vaikams ir eseistikos knygas bei šešis romanus. Yra parašęs satyrų, esė, radijo pjesių, kino scenarijų. Iš vokiečių k. išvertė W. Borcherto, H. Böllio, G. Grasso, R. Musilio, H. Fallados, H. Brocho, E. Canetti, I. Bachmann kūrinių. 1993 m. J. Kunčinui paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą – romaną „Tūla“. Rašytojas apdovanotas ir kitomis premijomis: „Nemuno“ žurnalo premija už poeziją (1972) ir prozą (1994), Alytaus miesto kultūros premija (1996), literatūrine Vilniaus miesto premija (1996). Alytuje veikia J. Kunčino vardu pavadinta biblioteka. J. Kunčinas – sovietmečio bohemos metraštininkas, poetizavęs vidinę individo autonomiją kaip alternatyvą visuomeninio gyvenimo absurdui. Rašė ironiškai, kartais ciniškai, bet drauge jautriai ir įtikinančiai. Pasakojo apie „nevykėlių kartos“ žmones, nemokančius ir nenorinčius prisitaikyti prie gyvenamojo laiko. Rašytojo veikėjai renkasi laisvę, protestuodami prieš melagingas vertybes, bet laisvė tampa ir savęs paties naikinimo keliu. Rašytojas tikriausia žodžio prasme romantikas maksimalistas, modernizmo reliktas postmodernėjančioje vertybių nuvertinimo erdvėje, savo herojų gyvenimus ir likimus grindęs ir tikrinęs savo paties gyvenimu ir likimu. Buvo pilietis, beviltiškoje situacijoje pasiduodantis bejėgiškam bohemos įniršiui, o laisvės ir demokratijos vilčių įkvėpusioje Lietuvoje tapęs įžvalgiu, ironišku analitiku, neteisybės ar kvailybės triumfo akimirką neprarandančiu blaivaus optimizmo ir tikėjimo“ (Antanas A. Jonynas).