Enrika Striogaitė (g. 1967) – poetė. Klaipėdoje ir Kaune studijavo lituanistiką, literatūrologiją. Rašyti ėmė antrame kurse, debiutavo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūrybos almanache „Ligoninės priimamasis“ (2002). Poezija spausdinta poezijos almanache „Kauno jaunieji“ (2004). Išleido du poezijos rinkinius: „Lyja“ (2004) ir „Vienišėja“ (2005). Šiuo metu gyvena Kaune, rašo straipsnius į kultūros savaitraščius, bendradarbiauja su interneto dienraščiu bernardinai.lt; yra įvairių almanachų sudarytoja. E. Striogaitės tekstai – labai saviti, „atpažįstami“. Jiems būdingas šiurkštokas skambesys, nesilaikoma klasikinio eiliavimo, ritmikos principų; neretai rašoma verlibru, nors dažniausiai pasitaikanti forma – aštuoneilis dviposmis. „Kaip pastebėjo K. Navakas, tai poezija, kuri „moka nervinti“. Nes ji leidžia skaitytojui žvilgtelėti į pasaulį tarp pasaulių. Stiprioji autorės vieta – kai kažkas iš tiesų iki galo neparašyta ir nepasakyta, nors tokio teksto forma yra išbaigta“ (Ramutė Dragenytė).