Vladas Šimkus (1936–2004) – poetas, literatūros kritikas, vertėjas. Jau būdamas moksleivis pradėjo publikuoti pirmuosius savo kūrybos bandymus. 1956–1961 m. studijavo Vilniaus universitete lituanistiką. Dirbo Klaipėdos žvejybos bazėje, „Jaunimo gretų“, „Literatūros ir meno“, „Švyturio“, „Pergalės“, „Metų“ (1991–1997) redakcijose. Pastarasis darbas padėjo V. Šimkui tapti puikiu poezijos ir poezijos vertimų redaktoriumi, aplink kurį telkėsi visi, žinantys šį specifišką jo talentą. 1960 m. išėjo pirmoji V. Šimkaus knyga „Gražiausioji sekundė“. Vėliau išleido eilėraščių rinkinius „Kranto kontūrai“ (1963), „Geležis ir sidabras“ (1968), „Bitės pabėgėlės“ (1973), rinktinę „Nusileisk, dangau, ant žemės“ (1982). Pagal T. Tilvyčio poemą „Dičius“ parašė scenarijų televizijos meniniam filmui „Dičiaus karjera“ (1980). Nuo rinkinio „Geležis ir sidabras“ V. Šimkus įtvirtino realybės estetiką, suteikdamas stiprių postūmių visai lietuvių literatūrai. Lig šiol jo kūryba suvokiama kaip reiškinys, veikęs ir tebeveikiantis poezijos raidą ne vien poetinio žodžio sugestija. Humoristinių eilėraščių rinkinys „Bitės pabėgėlės“ pasižymi avangardine nuostata griauti klišes, šaipytis, parodijuoti, apversti. Šiuo savo rinkiniu V.Šimkus nuvainikavo visus socialinius, buitinius, kultūrinius ir net estetinius mitus. Jo leksikos, intonacijos pėdsakas atpažįstamas visur, kur tik pastebima „rupi detalė“ ir universali potekstė. Net menkiausi poetikos elementai, pvz., rimas, atpažįstami kaip saviti V. Šimkaus stilistiniai ženklai. Šio poeto pasaulėjautos, pasaulėjautos dominantės tapo apibendrinančiais jo kartos ženklais, o „Bitės pabėgėlės“ – svarbiu XX a. 8-ojo dešimtmečio lietuvių literatūros poetinės savivokos ir stiliaus ieškojimų dokumentu. V. Šimkaus vieta lietuvių poezijoje unikali: nors yra išleidęs vos keturis eilėraščių rinkinius, bet jie nagrinėjami, komentuojami solidžiose monografijose, literatūros istorijose ir mokykliniuose vadovėliuose.