Auginas Balys
Balys Auginas (tikr. Balys Augustinavičius, 1917–2001) – poetas, radijo darbuotojas, visuomenės veikėjas. Gimė Taline, 1922 metais, šeimai sugrįžus į Lietuvą, apsigyveno Šiauliuose. Vaikystėje mokėsi groti smuiku. 1936 metais baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Po gimnazijos sekė Karo mokykla, o 1937–1940 metais Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Nuo 1940-ųjų iki 1944 metų vasaros dirbo diktoriumi Kauno radiofone. Pasitraukęs su šeima iš Lietuvos, dirbo Ravensburge įsteigtoje lietuvių gimnazijoje: dėstė lietuvių, lotynų kalbas, visuotinę ir Lietuvos istoriją. 1947 m. buvo priimtas į Lietuvių rašytojų tremtinių draugiją. 1949 m. drauge su S. Santvaro šeima, H.Radausku ir kitais žymiais žmonėmis, pasiekė JAV ir apsigyveno Klyvlende. Amerikoje iki pat pensijos dirbo fabrike. Rašyti Balys pradėjo devintaisiais gyvenimo metais. Nuo 1933 metų jo eilėraščiai, novelės, feljetonai, satyros buvo spausdinami jaunimo ir suaugusių žurnaluose. 1940 metais išėjo pirmasis B. Augustinavičiaus eilėraščių rinkinys „Pamažu vis degu“. Emigracijoje jo kūrinių pasirodė „Lietuvių dienose“,„Dirvoje“, „Drauge“, „Aiduose“. 1956 m. išėjo eilėraščių rinkinys „Paparčio vėduoklė“ (su dedikacija „Mano žingsnių palydovei Valerijai“), 1979 m. – „Giesmės žydėjimo metas“ (skirtas „Tėvynės garsų“ radijo trisdešimties metų sukakčiai), 1992 m. – „Metaforų smuikas“ (skirtas neseniai mirusiai žmonai Valerijai), 1995 m. – „Kalėdų paukštė“ ir jau Lietuvoje 2000 m. – „Namų pašvaistė“ (išleido „Varpo“ leidykla). „B.Augino lyrika alsuoja prieraišumu gimtajai žemei, tuo Vienintelio krašto begaliniu ilgesiu, autoriaus subtiliu muzikalumu ir, aišku, visa tai persmelkta Meilės“ (Marija Macijauskienė).