Jakubėnas Kazys

Kazys Jakubėnas (1908–1950) – poetas, vertėjas, rezistentas. 1928 m. baigė Biržų gimnaziją. Besimokydamas organizavo socialistinio jaunimo organizacijos „Žiežirba“ kuopeles, nuo 1925 m. bendradarbiavo „Kultūros“ žurnale. Iki 1937 m. priklausė aušrininkų organizacijai. Nuo 1928 m. Lietuvos universitete studijavo teisę. 1929 m. gegužės mėn. suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti už atentatą prieš ministrą pirmininką A. Voldemarą, kuriame nedalyvavo. 1931 m. paleistas, bet 1933–1935 m. vėl praleido kalėjime. 1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1937 m. vėl įkalintas. 1941 m. dirbo baldų dirbtuvėje, vokiečių okupacijos pradžioje buvo suimtas nacių. 1942–1943 m. dirbo Alytaus tuberkuliozės sanatorijoje, vėliau slapstėsi, padėjo gelbėti žydus. 1946 m. dėl tariamos antisovietinės agitacijos pašalintas iš LTSR rašytojų sąjungos, suimtas už dalyvavimą pogrindžio veikloje, kalintas Vilniaus kalėjime, nuteistas 5 metams kalėti, išvežtas į Karagandos lagerį. 1947 m. byla nutraukta, bet K. Jakubėno kūryba buvo ignoruojama, nespausdinama. Paslaptingomis aplinkybėmis poetas žuvo speiguotą 1950-ųjų sausio naktį, manoma, kad jis buvo nužudytas sovietinio saugumo darbuotojų. Knygoje „Tarybų Lietuvos rašytojai" šalia Kazio Jakubėno biografinių duomenų pridėtas sakinys: „Tragiškai žuvo 1950 m. sausio mėn. 8 d. Vilniuje". Pagrindiniai K. Jakubėno lyrikos motyvai – gimtojo krašto ir jo „vargo brolių“ dalia, protestas prieš socialinę neteisybę. Laisvės kova išryškėjo jau pirmajame rinkinyje „Mieganti žemė“ (1929). Ypač brandžiai tie motyvai išreikšti antrajame – „Tegyvuoja gyvas gyvenimas“ (1931), kuris išėjo autoriui sėdint kalėjime. Kiti du rinkiniai – „Ūžia melsvas šilas“ (1936) ir „Dvidešimt metelių“ (1938) – buvo cenzūros konfiskuoti. Jakubėno poezija kupina spontaniško intymumo ir istorinių pervartų nuojautos. Nepritapdamas nė prie vieno režimo, laisviau reiškėsi vaikų poezijoje. Išleido knygeles „Riešutėliai“ (1936), „Čyru vyru“ (1936), „Du gaideliai giesmininkai“ (1938), „Šimtas vyturėlių“ (1941) ir kitas. Yra išvertęs P. Buck, V. Hugo, G. Sand, P. Barto, S. Maršako, A. Tolstojaus kūrinių. Liaudies dainų dvasia ir poetika laisvai įprasminama brandžiausiame poezijos cikle „Dalgių brolių dainos“, kalėjimo romansuose ir satyrinėse parodijose. Įvairesnės išraiškos stoka, nudailintos dainiškos intonacijos ir gausūs deminutyvai (dalgeliai, broleliai, vargeliai) daro K. Jakubėno lyriką kiek monotoniška.