Juozas Glinskis (1933) – dramaturgas, prozininkas. 1962 m. baigė lituanistiką tuometiniame Vilniaus Pedagoginiame institute, mokytojavo nepilnamečių nusikaltėlių kolonijos mokykloje, dirbo Lietuvos aido redakcijoje. Debiutavo apsakymų rinkiniu Verdenės (1967). Vėliau daugiausia reiškėsi kaip dramaturgas. J. Glinskio pjesėse dominuoja nelaisvės motyvai, gvildeno menininko, iškilios asmenybės konfliktą su visuomene, gniuždančia socialine aplinka. Vienoje žymiausioje jo pjesių Grasos namai (1971) personažai – kunigas poetas, archyvaras, vyskupas – kali nuo pasaulio izoliuotose celėse, „gyvendami“ iš pasąmonės sugrįžtančiais „nuodėmingos praeities“ groteskiškais vaizdais. Kultūros ministro Liongino Šepečio nurodymu kai kurios scenos išimtos, finalas pakeistas. Antiutopija Pasivaikščiojimas mėnesienoje vaizduoja ištaigingame beprotnamyje karštantį TSKP elitą. Pjesė, parašyta dar iki Grasos namų, buvo slapta išgabenta į Vakarus ir J. Jurašo 1978 m. pastatyta Niujorke, New City teatre. Kitos žymesnės pjesės: Po Svarstyklių ženklu (1976), Cikuta – Sokratui (1981), Kingas (1980), Baltos lelijos (1988). 2008 m. autorius išleido pjesių knygą Amoralitetas. J. Glinskio kūriniai, anot V.Kubiliaus, „įteisino lietuvių dramaturgijoje natūralistinio šiurkštumo stilistiką, reikalingą žiaurumo teatrui, ir grotesko poetikos sankcionuotą nevilties intonaciją, pasaulio blogio ir netvarkos demoniško pirmapradiškumo nuostatą“. J. Glinskio pjesių pastatyta Latvijoje, Rusijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV. 2015 m. išleido romaną Dorandobongas.