Ryžtuosi ne visai įprastai įžvalgai.
       Icchokui Merui – septyniasdešimt, tačiau regiu jį kur kas jaunesnį. Ir tai – ne jubiliejinio pasveikinimo ar tosto retorika.
       Atidėjęs į šalį literatūrologines I. Mero kūrybos interpretacijas, klausiu savęs, kodėl šis autorius buvo man įdomus septintąjį dešimtmetį.
       Tada mados reikalu buvo tapusi psichologinė išpažintinė proza, paskui tradicinį lyriškumą nedrąsiai ėmė keisti ironija, paradoksas, sąlygiškumas. Nuo ryškiausių madų I. Meras tarytum liko nuošaly, jis buvo lyg romantikas, o jo tekstas lyg derėjo prie pirmojoje XX a. pusėje lietuvių autorių puoselėto modernaus lyrizmo, tačiau romanų kompozicija, filosofinis jų matmuo, semantinė įvaizdžių ir kitų poetinių figūrų erdvė buvo itin neįprasta.
       Tai, kad I. Mero romanai („Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“) buvo net tik parašyti, bet ir išleisti (tada juk abu aspektai buvo vienodai svarbūs), manajai jaunajai literatų kartai buvo dangaus ženklas (gal ir atsitiktinis), atskleidęs naujovišką, XX a. literatūrinėms pasaulinėms paradigmoms atstovaujantį tekstą. Pasirodžiusį ne kur kitur, o SSRS „tautų literatūroje“, anuometinėje Lietuvoje. I. Mero knygos buvo išleistos „Vagos“ leidykloje, nedraudžiamos, netgi giriamos. Lietuvių literatūroje, kuri visais laikais buvo susijusi su tam tikru istoriniu kultūriniu, jeigu ne tautai ar valstybei, tai bent autoriams reikšmingu egzistenciniu vaidmeniu, septintasis XX a. dešimtmetis nebuvo išimtis. Literatūros diskursai akivaizdžiai ėmė suktis apie individą. Ne tik vidinio monologo proza, bet visa anuometinė mūsų literatūra ieškojo atvirumo, nuoširdumo, asmenybės tapatumo. Ne itin svarbu, kad pristigusi originalumo, ji sekė Vakaruose net primirštomis literatūrinėmis formomis.
       Kelias į individą, asmenybę prozoje akivaizdžiai sutapo su autorių sielos, vidinio jų pasaulio ekspozicija. Autoriai šiek tiek lenktyniavo, kuris nuplėš daugiau socialinių kaukių nuo personažo ar pasakotojo, kuris nuvilks daugiau drabužių nuo sielos kūno.
       Nuogos sielos stygius – ši metafora gal nurodytų į visą anuometinę situaciją. Žmogaus sielos striptizui I. Merą paskatino, kaip jis prisipažįsta, holokaustą ir kitas baisybes išprovokavusi politika, technologija ir ideologija. Žodis „striptizas“ asocijavosi su uždraustu ir anaiptol ne meno pasaulio vaisiumi. Tačiau ne erotinis striptizo įvaizdis ir turėtų tapti orientyru, atskleidžiančiu septintojo dešimtmečio I. Mero tekstų ypatingumą.
       Pamėginsiu įvardyti keletą įžvalgų, kurios buvo svarbios mums, kai kuriems to dešimtmečio skaitytojams. Tarp jų būta ir jaunų, ambicingų autorių. Įžvalgų šaltinis, be abejo, buvo pasaulėjauta bei gyvenimo sąlygos, kuriose buvome atsidūrę.
       Pasaulėjauta, aišku, yra labai individualus reiškinys, kas kita – konkrečios socialinės, politinės, psichologinės sąlygos. Jos yra ne tokios individualios, gana bendros. Filosofiškai vertinant, septintojo dešimtmečio sąlygos ar aplinkybės nebuvo išskirtinės. Sakyčiau, kad iš dalies jos galėtų būti apibūdintos kaip technokratinių iliuzijų su socializmo padaigomis metas, o paprasčiau tariant, joms apibūdinti tiktų plačiai pagarsėjęs, ideologų ir išpūstas, tačiau vis dėlto realų pamatą turėjęs ginčas tarp fizikų ir lyrikų. (Anų dienų pėdsakas asmeninėje mano bibliotekoje: nedidelė plonais aptrintais viršeliais knygutė „Alyvų šakelė ir kosmosas“ su joje svarstomu vienu klausimu: ar reikalingas inžinieriui menas?)
       Šitaip – fizikais ir lyrikais – besiginčijantys buvo vadinami Sovietų Sąjungoje, tačiau tasai reiškinys nebuvo vien sovietinė realybė. Jis buvo kažkas daugiau. Technokratijos kaip technikos ir technologijų sureikšminimo, netgi kaip inžinierių maišto prieš humanitarus, valstybinės ir net pasaulinės valdžios „užgrobimo“, paėmimo į technikos specialistų rankas idėja Vakaruose pleveno nuo Maxo Weberio laikų. Taigi nuo XIX a. pabaigos, visą XX amžių. Sakyčiau, technokratinių pažiūrų vertinimą buvo galima vadinti tiek platesniu filosofiniu ginču tarp Rytų ir Vakarų, tarp struktūralistinio ir humanistinio mąstymo, tarp nemeno ir meno atstovų, tiek siauresniu „barniu“ tarp Maskvos ir Leningrado, Kauno ir Vilniaus, provincijos ir sostinės intelektualų.
       I. Meras studijavo Kaune.
       Po sovietinės invazijos 1940 m. Kaunas patyrė skaudžių nuostolių savo humanitarinių jėgų padangėje. Į Vakarus arba Sibirą iškeliavo, į Vilnių persikraustė dauguma miesto, buvusio laikinąja sostine, intelektualų, „išsikėlė“ (buvo „likviduotas“) universitetas, išsidalyta ir naikinama jo biblioteka (net septintojo dešimtmečio pabaigoje savo akimis regėjau kaip malkas krūvomis suverstas jos „nereikalingas“ knygas). Mieste palikę specializuoti institutai, be abejo, negalėjo atstoti humanitarinės universiteto dvasios. Teatrai, muziejai tebegyvavo, tačiau miestas tapo fizikų, inžinerijos kalve ir tvirtove.
       I. Meras jame studijavo inžineriją.
       Aš puikiai pažinau to meto atmosferą Kaune ir manyčiau, kad inžinerinės I. Mero studijos nedaug tesiskyrė nuo manųjų. Be abejo, septintajame dešimtmety galėjome džiaugtis šiek tiek liberalesniais politiniais vėjais, pavyzdžiui, jau ir Kaune buvo galima legaliai perskaityti A. Solženicyno „Vieną Ivano Denisovičiaus dieną“, o iš „antrų rankų“ vienai nakčiai gauti A. Mackaus ar J. Aisčio eilių tomelį, J. Gliaudos „Agoniją“. Tačiau kaip ir šeštajame dešimtmety mūsų protus tebemuštravo toji pati aukštoji matematika ar braižomoji geometrija, toji pati fizika ar chemija, medžiagų atsparumas ar trumpasis VKP(b) ir TSKP istorijos kursas. Diskusijų šitų inžinerinių studijų disciplina beveik nepripažino. Geležinė logika ir uždara struktūra, vienareikšmiai atsakymai buvo aukščiausios akademinės vertybės. Humanitarinę dvasią stingdantį technologinį ir ideologinį šaltį anuometinis Kauno politechnikos institutas švelnino vadinamąja menine saviveikla. Institute veikė įvairūs meninės kūrybos rateliai, dažniausiai – šokių, dainų, muzikos. Kai kurie jų buvo garsūs, beveik profesionalūs.
       Nežinau, ar literatų būrelis, susirenkantis kas savaitę instituto laikraščio „Už tarybinį mokslą“ redakcijos kambarėlyje, buvo vienas iš tokių – tipiškų anuometiniams laikams – saviveiklinių susivienijimų. Tikrai nebuvo plačiai žinomas, labai mažas ir priklausantis nuo vieno ar kito asmens iniciatyvos. Jis pats kratėsi tradicinio „būrelio“ pavadinimo, oficialiai pasikrikštijo „KPI literatų sambūriu“. Beje, sambūris artėjo pirmojo savo jubiliejaus link – 1964 m. jam turėjo sukakti dešimt metų, ir mes visi žinojome, kad prie organizacinių jo ištakų stovėjo, kaip vienas jo pirmininkų, I. Meras.
       Formalių I. Mero veiklos pėdsakų lyg ir nebebuvo: redakcijos stalčiuose neradome jokių rankraščių, susirinkimų protokolų, literatūros vakarų scenarijų. Darė įspūdį žinojimas, kad I. Mero čia būta, iš šito kiek mitologizuoto prisiminimo augo ir šakojosi mūsų stebima jauno autoriaus literatūrinė karjera: vos ne kas trejus metus – po naują knygą, apie kurias daugelis kalbėjo, kurios labai greitai būdavo išverčiamos į kitas kalbas. Mūsų dvasinis vadovas poetas Antanas Jasiūnas, prisižadėjęs tuometiniam instituto vadovui fizikui Kazimierui Baršauskui „padėti“ literatams, surinkęs į redakcijos kambarį vos ne dvi dešimtis pradedančiųjų, visų pirma paskelbė agitacinį straipsnį su maksimalistine antrašte: „Iš šimto – vienas tikrai“. Iš kiekvienos būsimų inžinierių šimtinės, pasak „Gundymų“ autoriaus, bent vienas galėtų ar net turėtų pasukti literatūros keliais.
       Tačiau anuomet I. Meras, ko gero, buvo vienintelis, jau pažengęs A. Jasiūno rodyta kryptimi literatūros link. Septintasis dešimtmetis buvo derlingesnis: vienaip ar kitaip, maištaudami prieš minėtą technokratiją, į literatūrą pasuko Algimantas Mikuta, Aleksas Dabulskis, Ramūnas Klimas, šių eilučių autorius, į filosofiją – Arvydas Šliogeris, į istoriją – Algimantas Liekis, į žurnalistiką – Edmundas Ganusauskas, Feliksas Grunskis.
       Taigi mūsų, anuometinių KPI literatų, akimis I. Meras buvo „literatūronautas“ – fizikų pasaulio trauką įveikęs ir pergalingai į lyrikos pasaulį įžengęs žmogus iš jiems pažįstamos aplinkos, t. y. asmuo, su kuriuo mes galėjome tapatinti save. Jis – prieš technokratiją maištaujantis žmogus, dėl to daugeliui, gal net visai sovietinei sistemai svetimas, tačiau mums puikiai suprantamas. Išmintingas, azartiškas ir guvus „lyrikų“ komandos žaidėjas. Ne iš sporto aikštelės. Jaunatviškas maksimalizmas, asmenybės tapatumo paieška ir man, ir ne vienam mano bendražygiui buvo išreikštas F. Schillerio žodžiais iš jo pasakojimo apie Valanšteiną: „Und setzet ihr nicht das Leben ein, Nie wird euch das Leben gewonen sein“ (laisvai verčiant: „Jeigu gyvenimo nepastatysite ant kortos, jūs niekada jo neišlošite“). Romane „Lygiosios trunka akimirką“ Šogeris Izaoką verčia pripažinti, jog „šachmatai – loterija, pasaulis – loterija, ir gyvenimas – loterija“. Mums buvo akivaizdu: jeigu savo gyvenime loterijoje I. Meras ir „stato“, tai ne rublį ir ne šimtinę, nemenkus pinigus, kurių jis, pasikeitus sąlygoms, gali lengvai išsižadėti. Jis „stato“ aistrą gyventi ir kurti, valią rašyti. O tokiose lažybose, prisimenant I. Kanto svarstymus apie laisvą valią, ant kortos statoma suma ar jos vertė nieko nereiškia, ji – labai didelė, šitaip lošti – ginti itin gilias, „įasmenintas“ etines vertybes.
       Iš filosofinių pozicijų tą sovietmečio situaciją vėliau esu pavadinęs negalimybės galimybe. Beveik nulinė tikimybė, bet ir ji gali būti realizuojama. Juk atrodė, kad I. Meras maištavo ne tik prieš technokratiją, bet ir prieš sovietinį totalitarizmą. (Nors dar nebuvo susikrovęs lagamino kelionei į protėvių žemę.) Iš tiesų I. Meras nepuolė su kumščiais anuometinės socialinės politinės santvarkos; jo maištas buvo intelektualus, kilęs iš dvasinio diskomforto, sakyčiau, jis statė ant kortos savo inžinerinį žinojimą ir literatūrinį mėgėjiškumą, jis lošė iš kūrybos, kuriai nėra svarbi norminė literatūros, muzikos ar technikos (kaip kūrybos) takoskyra, pasaulį jis analizavo įvairių (ne vien literatūrinių) metodų sintezės būdu.
       Minėtame redakcijos kambaryje vienas kitam iš rankų plėšėme R. Garaudy knygą „Realizmas be krantų“. Vadinti P. Picasso, F. Kafkos ir jiems artimų menininkų kūrybą realizmu buvo svaigus akibrokštas. Nežinau, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau mums atrodė, kad I. Meras yra ne tik skaitęs šią knygą, bet ir pasirašęs po R. Garaudy tekstu it manifestu. Žodžio semantinė erdvė, jo daugiareikšmiškumas ir tikslumas, jo metaforiškumas kaip nuoroda į tiesą – svarbiau už gyvenimo imitavimą, už primityviai suvoktą mimezę.
       Sakydamas, kad romanas „Lygiosios trunka akimirką“ yra struktūras valdančio proto ar jas juntančio „instinkto“ perėjimas į literatūrą su žaidimui šachmatais būdinga erdve vaizdams ir mintims, asociacijoms ir egzistencinėms įžvalgoms, aš neteigčiau, kad pradėjęs rašyti ir leisti knygas romanų „Lygiosios trunka akimirką“ ar „Ant ko laikosi pasaulis“ autorius ėmė ir emigravo, suvis persikėlė iš „fizikos“ į „lyrikos“ pasaulį, iš inžinieriaus pavirto į humanitarą. Ne, juk beveik iki savo iškeliavimo į Izraelį I. Meras duoną pelnė iš radijo inžinieriaus darbo, tačiau argi ne svarbu yra pats buvimas „tarp“? Bandymas įveikti tarp „fizikų“ ir „lyrikų“ iškastą prarają buvo efektyvus.
       Svarbiausiu literatūrinio jaunojo I. Mero portreto bruožu laikyčiau jo prozoje kaip tiksliųjų studijų pėdsaką likusį ir tuometinėje Lietuvos literatūroje visiškai naują struktūrų, matyt, vadintinų fenomenologinėmis, paiešką tekste, jų objektyvizavimą. Paprasčiau tariant, I. Mero romano struktūra valdė ir gimdė visą kūrinį, visus jo psichologinius ir socialinius, pažintinius ir transcendentinius klodus. Nors neperdėčiau anuometinio sąmoningo I. Mero ryšio su fenomenologų pozicijomis, tačiau kaip tik tuo atžvilgiu I. Mero romanai labai skyrėsi nuo to, ką aną dešimtmetį rašė ir leido daugelis lietuvių prozininkų. Kritikai, be abejo, negalėjo be išlygų priimti I. Mero romanų. Juose būta visai kitokios kūrinio struktūros nei tradicinėje lietuvių prozoje. Kitaip atrodė fabula ir siužetas, kitaip vėrėsi erdvė ir laikas, kitoks buvo sakinys, žodis, jų kontekstas ar intertekstas. Tokiame romane visiškai nebeliko smulkmenomis laikytinų dalykų. Tekstas smarkiai patrumpėjo, o jo kūriniškumas labai išsiplėtė.
       Taigi struktūrinis mąstymas, uždarą formą ardančios, gyvos, „tikslingos“ formos (aristoteliškuoju atžvilgiu) nuojauta ir buvo I. Mero prozos sėkmės lygtis. Be abejo, kūrinių struktūros ir formos nauja pajauta gimė ne iš struktūralistinių ar formalistinių literatūros ir meno teorijų, ne iš filosofinio struktūralizmo. Matematikoje ir logikoje, o ypač XX a. fizikoje, kurioje lyg poetines metaforas lygtis rašė Einsteinas ar Heizenbergas, toks struktūriškumas buvo savaime suprantamas dalykas. Į kampą įvarytam technokratijos kaliniui – taip pat. Klausti, ar toks mąstymas yra (turėtų būti) būdingas atsidūrus anapus fizikos, pavyzdžiui, literatūroje, galėjo tik asmuo, patikėjęs šio akibrokšto prasme humanistikoje.
       Visada sunku atrasti naujų literatūrinės komunikacijos būdų, tačiau I. Mero tekstai buvo tikras iššūkis ir autoriams, ir skaitytojams. Humanitarinės aplinkos žmogui buvo sunku suvokti ir „atsakyti“ į kultūrinius signalus, kuriuos šis autorius siuntė iš savęs kaip „radijo stoties“, visai nesirūpindamas, ar toksai „eterio ryšys“ patinka klausytojams, tradicinės literatūros gerbėjams. I. Mero knygos tarytum keitė pačią knygos recepciją, jos skaitymo principus: joms turėjo atsirasti ir netradicinis skaitytojas, gal net kolega radijo inžinierius ar fizikas, kuriam mąstymas „šachmatų partijos schemomis“ būtų savas. Tarkim, būsimasis inžinierius Ramūnas Klimas, kuris 1965 m. kvietė savo kolegas studentus nesišalinti nuo meno, net straipsnio antraštėje „Čaikovskis, E=mc2 ir mes...“ vartojo, ko gero, tik jiems vieniems aiškias formules – metaforas.
       Nenaujas ir paprastas eksperimentas, kurį mes, KPI literatų sambūrio dalyviai, buvome gal atsitiktinai atlikę. Rengdamiesi vienam literatūrinių muzikinių kompozicijų vakarui, romano „Ant ko laikosi pasaulis“ sakinius skaitėme pasislėpę, po vieną, ir jie visiškai „neskambėjo“, bet tie patys sakiniai puikiai suskambo klausytojų pilnoje viešoje auditorijoje. Paradoksali gausa teksto inspiruojamų dialogų skirtumų. Skaitant vieniems ir tylomis, teksto prasmės su-kasi banalių, besikartojančių įvaizdžių, simbolių, metaforų ratu. Viešai skaitant tą patį tekstą, jo struktūrinių formų universalumas, jo etinis ir estetinis maksimalizmas labai panašus į anoniminei ir labai margai auditorijai skirtą radijo ar televizijos laidą. (Ta pati asociacija: juk I. Meras studijavo radijo inžineriją.) Penkiasdešimt trys ėjimai šachmatų lentoje iki „šacho ir mato“ („Lygiosios trunka akimirką“) ar dvidešimt atsakymų į klausimus, kuriuos romano („Ant ko laikosi pasaulis“) herojei užduoda lyg autorius su pasakotoju, lyg pats skaitytojas. Teksto autoriui tarsi nerūpi, ar atsiras konkrečių jo tekstą perskaitančių skaitytojų, jam svarbu susikurti kuo platesnę tokios skaitytojų auditorijos galimybę. Tokioje virtualioje agoroje visuomet padidėja ekstraordinarių interpre-tacijų galimybė. Dažni pirmų I. Mero romanų vertimai į kitas kalbas, jų populiarumas pasaulyje – tokios modernios anoniminės agoros atvejis.
       Taigi I. Mero proza išplėtė anuometinės literatūros komunikacijos galimybes anuometinėje Lietuvoje. Pabėgęs iš technokratijos nelaisvės, I. Meras priartėjo tarytum prie lyrinės prozos. Rašau – tarytum, nes jo proza buvo avangardinė, ne itin lengvai įkandama tradicinės lietuvių literatūros skaitytojui. Susidūrę technokratijos ir humanitarikos pasauliai, besiginčijantys „fizikai“ ir „lyrikai“ demonstravo nematomas savo puses; bet literatūros tekste jų prieštaringumas buvo kitoks, – jis tapo antinomija (t. y. neliko klausimo, kuri pusė teisi, o kuri – ne), tiesiog ėmė ir „užgeso“ neįprastoje prozoje. Panašiai kaip geso ir Vakarų literatūroje, kuri tada į Lietuvą vos ne vos veržėsi pro geležinę uždangą – J. Joyce'o, Tomo Wolfe'o, J. Dos Passoso, K. Vonneguto, G. G. Márquezo, J. L. Borgeso veikalai, ir kuriuos, beje, reikėjo mokytis skaityti.
       Ką gi, mums, anuometiniams, septintojo dešimtmečio literatūros mėgėjams ir augintiniams, tai buvo ir patrauklu, ir įdomu, ir reikalinga. Trisdešimtmetis (!) Icchokas Meras parodė, kaip negalimybė tampa įmanoma.
       Nepakanka tik atsitraukti, tik atsiplėšti nuo technokratinių iliuzijų. Įveikti fizikinį ir panašų „socialinį“ determinizmą gali tik tasai, kuris tas iliuzijas sugrąžina technikos ir technologijos pasauliui, tačiau kaip humanistinę pastangą.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1