J a r o s ł a w a s M i k o ł a j e w s k i s gimė 1960 m. Varšuvoje. Vienas įdomiausių savo kartos lenkų poetų. Išleido šešis poezijos rinkinius. Jo eilėraščiai versti į italų, vokiečių, hebrajų ir graikų kalbas. Verčia italų poeziją, sudarė italų poezijos antologiją lenkų kalba. Dirba žurnalistu dienraštyje „Gazeta Wyborcza“.
Iš lenkų k. vertė Vytautas Dekšnys
Dukroms pasveikinti po audros
šįsyk dar pasisekė pasauliui
debesies kumštis jau kitur graso žmonių bandai
o atrodė, kad bus visai ne taip
medžiai sumišę metė vainikus
lietvamzdžiai šoko pagal viesulo muziką
tamsa iš baimės persivilko žaibu
paukščiai neskraidė nes nebuvo kur
net iš gandralizdžio aukščio
horizontas atrodė lyg gumytė
prisisiurbus prie stiklainio kaklelio
suvažinėtos varlės ir pridžiūvę driežai
pūpsojo ant gyvos kelio srovės
nežinau kodėl Dievas sąžinės gilumoje
nutarė, jog ne laiku ėmėsi viską baigti
ar taip jį nustebino ropliai ir varliagyviai
skubiu prisikėlimo iš balos aktu
gal prisiminė Nojų išvydęs karnines valtis
o gal didžiųjų maudynių planą išjuokė
jūsų rožiniai kostiumėliai su raišteliais
pagaliau nesvarbu kas mus išgelbėjo
pakaks kad kažkur įtrūko vienas langas
sukaukė blykstelėjo suskambo nutilo
tą naktį niekas galutinai nesušlapo
ir niekas iki galo neprisisapnavo
dangus apsitraukė gysla dabar
pulsuoja lyg po kaklaskare didvyrio širdis
Kai Ania gavo nuo brolio dovanų itališką ferarietiškos odos piniginę
Kiek rūpesčių
dėl tokio didelio džiaugsmo
net gėda sakyti
čia – vien tik man
Net gėda sakyti
iš tokios šiltos odos
juk galėjo
mažesnį daiktą man dovanoti
nešiočiau kas dieną
bet juk nepridera
išdalyčiau vargšams
bet tai juk nuo brolio
tokia apčiuopiama
lyg pirmykštė nuodėmė
tokia šilta ir minkšta
net sunku atgailauti
turbūt iš rankinės
padėsiu į spintą
niekaip kitaip nemoku
sutaikyti jos su savim
Baltosios naktys
Visur žiema
net lūpos pabalę
mirtis atsitraukė
į šešėlio atstumą
nepažįstu nė vieno
kas nuolat sirgtų
taika
nes gimsta vien tik mergaitės
jei skamba varpai
tai tik per didžiąsias šventes
jei sugirgžda senos grindys
tai tik dukroms besėlinant
sninga tyliai
vėjas pučia be garso
mėgstu tas akimirkas
kai pamažu mus apveja tvarstis
kai pro jo retą marlę
vis sunkiau matyti
mėlyni toliai
galbūt iš mano atbukusios šypsenos
kas nors išskaitys sau laimingą
rožinės ateities prognozę.
Grasinimai
Kokios juokingos
žaidimų aikštelėse motinos
kai grasina vaikams
eime
arba tave paliksiu
mamytė eina namo
o tu čia liksi nakvoti
atia atia
kokie apgailėtini
prekybos centruose vaikai
kai grasina motinoms
jei nenupirksi numirsiu
ir tik tada
verksi
kaip vaikas
dėl jų nebaugu
bijau tyliųjų
Štai jie tai
oi jie tai
apskritai
net pirštu nepagrūmoję
Paprasta ir sudėtinga
Magdai
Tai už mus ruduo sudeda
šlamančius delnus
lukštai net plyšta nuo maldų pertekliaus
vienas lapas – viena sveikamarija
vienas kaštonas – vienas miserere
kaštonas už Zosę
o už Marytę lapas
dabar lapas už Zosę
o už Marytę kaštonas
negreit sveikamarijų griautukai subyrės
knygų korsetuose
banguoti karoliukai po lova
žiemą taip juos ir atrasi
juk sunku pasikliauti
šerkšno rožiniu
turbūt dar sunkiau
karpio sidabriniais
Bet kai pavasaris mestels savo ažūrais
saulučių už tave
dobilų už mane
kai vasara nugriaudės
kriauklyčių litanija
tuomet be perstojo
jų sūrias intencijas
barstysim iš kišenių
lukštensim iš krepšių
Sutinku su viskuo
ko savo celėse
mums meldžia mano sesuo gamta
tikrąjį paslėptą gyvenimą adoruodama
saulės ostijoje