O. Pajedaitės nuotr.


       Buvo tiltas

       Bėgu žemyn prie upės. Čia tiltas, leidžiantis mums ir žiemą, ir vasarą, o ypač pavasarį, kai Aitra siautėte siautėja, atsidurti anapus upės, atsidurti basam ir apsiavusiam, pėsčiam ir važiuotam. Ne, čia nebuvo kokio nors kelio ar viešo kelelio tiltas – jis buvo tiesiog mūsų, nes mes gyvenome abipus upės: tiek pat žemės buvo vienoje ir tiek pat kitoje Aitros pusėje. Tiltas neleido pajusti, kad mūsų žemė yra kaip nors perskirta, o ir upė, atsidūrusi viduryje mūsų žemės, tapo įdomi ir visiškai sava. Ji visur buvo prieinama, visur išbraidyta, nors kiekvieną pavasarį Aitra kuriame nors krante ar dugne šį tą pakeisdavo. Ypač pavasariais ji ardydavosi prie tilto – čia didelį duburį buvo išmušusi. Mušė ir gilino tą duburį kasmet ir plovė vieną krantą. Patiltės išplauti negalėjo – tėvas ten buvo galybę akmenų privertęs... Tie akmenys – vienoje pusėje, kur krantas buvo nuolaidus ir tilto dalis, gerai sumūryta tilto dalis, buvo, aišku, tik sausumoje. Šiaip jau tiltas buvo kasdienybė, ir tiek, bet kai reikėjo per jį pradėti vaikščioti praradus regėjimą, ta kasdienybė smarkiai apsunko.
       Ir dabar prie tilto sustoju. Niekada nėra taip, kad vienu sykiu galėčiau eiti ir pereiti tiltą. Privalu pirma susivokti, kurioje vietoje esi: visai ties viduriu ar labiau į kurią nors pusę. Nesmagu nulėkti keletą metrų žemyn į upę, o vienoje pusėje gali dar ir ant akmenų pataikyti. Kai mačiau, tokio pavojaus nebuvo, rodos, ir jokio pavojaus nebuvo. Žengiu kelis žingsnius. Širdis daužosi, nors ir žinau, jog pereisiu. Ties viduriu atsitupiu ir pasičiupinėju, kur kraštas. Tada einu toliau. Mūsų tiltas jokių turėklų neturi ir niekad neturėjo – nereikalingas daiktas. Ir iš tiesų niekas niekada nuo to tilto nenukrito, nenusprūdo – nei žmogus, nei gyvulys, nei vaikas, nors prie jo užaugome net šeši.
       Man, kad jausčiausi laisvai, vienintelė kliūtis buvo tiltas. Reikėjo išmokti jį pereiti. Pirmą sykį jį perėjau rėplomis. O rėplomis saugu – rankomis užčiuopi grėdą ir žinai, kur rėplioti. Ranka gali ir pakraštį pasitikrinti – visaip saugu, bet nepatogu, neįprasta ir kažkodėl gėdinga. Pagaliau ėmiau eiti stačias – išdrįsau. Be to, ties viduriu apsigraibyti ne tokia jau didelė gėda.
       Perėjęs tiltą, patraukiau į Leono Kuzminskio gyvenimą. Kuzminskio ten jau nebebuvo. Jis tuoj po karo su visa šeimyna į Klaipėdos kraštą išsikėlė. Dabar jų garbarnėje, pastate, kur Leono sūnus Steponas kailius dirbo, buvo apsigyvenusi mano senelės sesuo. Kodėl ji apsigyveno ne troboje, nežinau. Iš teisybės, man ir nerūpėjo. Ta senelės sesuo buvo man tikras išganymas. Ji kiek galėdama manim rūpinosi: prašė prie darbų, tempė į svietą.
       Dabar aš pjausčiau ir skaldžiau tetai malkas. Iš kažkur ji buvo jų gavusi. Paprašė, kad sutvarkyčiau, ir darbavausi. Gal kokią savaitę užtrukau, bet tą dieną baigiau. Susirankiojau įnagius – pjūklą ir kirvį iš namų buvau atsinešęs – ir jau ruošiausi eiti namo. Iš trobos išėjo teta – mat darbavausi po pat langais – ir įteikė už darbą milo gabalą. Jokio užmokesčio nesitikėjau, darbavausi, kad paprašė. Buvau nustebęs ir labai pradžiugęs. Iš pradžių neišmaniau, ką aš su ta medžiaga darysiu, ką siūsiu. Ir pafantazavau kaip reikiant. Kol fantazavau, įvykiai klostėsi ir ritosi tolyn, ir mane traukė. Buvau parašęs ir išsiuntęs į Kauno aklųjų mokyklą pareiškimą ir laukiau nesulaukdamas atsakymo. Ir ruošiausi išvykti tarytum žinodamas, kad atsakymas bus teigiamas. Važiuoti į Kauną – kaip, iš kur pinigai? Važiuoti – su kuo? Viskas klostėsi palankiai. Vieną dieną susiruošėme su seserimi į Rietavą, į turgų. Nešiau parduoti milą. Medžiaga graži buvo. Kaip milas – plona. Nežinau, koks drabužis iš jos būtų išėjęs, – gal paltas, gal koks nors trumpesnis drabužis. Įsitikinti nebuvo kada, nes reikėjo pinigų važiuoti į Kauną. Mudviem su Terese pasisekė, net po turgų maklinėti ilgai neteko. Bematant pirkėjas atsirado. Pasiūlė tris šimtus rublių – už tiek ir pardavėme. Kažkoks stebuklas, kaip dabar manau. Mes to milo vertės nežinojome – turbūt ir už kokį šimtą būtume pardavę. Laikas buvo skurdus, ir suprasti negalėjai, kas tiek tada pinigų turėjo ir mums dribtelėjo. Neturėjęs nė kapeikos kišenėje, dabar buvau baisiai turtingas.
       Ir kitas reikalas taip pat stūmėsi pirmyn – mat žinojau, kad Žilinskų vaikai gyvena Kaune. Pradėjau pas Žilinskus lankytis. Tie Žilinskai buvo be galo geri žmonės. Jie gyveno puškelyje tarp mūsų ir Tverų. Palydovo man nereikėjo – kelias buvo žinomas, juk tiek pro šalį eita, aišku, kai dar mačiau, dabar reikalas varė – ir sėkmingai. Žilinskai visaip stengėsi man padėti: parašė sūnui į Kauną, o kad belaukdamas nenuobodžiaučiau, padovanojo kažkurio vaiko turėtą velkę čia, upėje, žvejoti. Nepasinaudojau tuo turtu – reikėjo mokėti, sugebėti, mat aš buvau pripratęs žvejoti rankomis ir krepšiu. Pavasariais žuvų būdavo gana daug, rudenį sumažėdavo – išgaudydavo, nors tų žvejų buvo ne kažin kiek. Mano laimikis buvo raudės ir vėgėlės. Retkarčiais ir ešerys pasitaikydavo. Ak, ta žvejyba! Įdomus užsiėmimas buvo, ir patiko. Vis dėlto tą vasarą labiau rūpėjo Kaunas.
       Vieną dieną, kai apsilankiau, Žilinskienė pasakė, jog sūnus Zenonas, jis buvo siuvėjas ir kažkur siuvėjavo, greit sugrįšiąs ir važiuosiąs į Kauną brolio ir sesers aplankyti. Nežinau, ar tas Zenonas iš tikrųjų norėjo į Kauną važiuoti, ar tėvų su manimi buvo siunčiamas.
       Aš visada maniau, kad dėl savęs viską pasidarau pats. Iš dalies taip, organizavau, dariau pats, bet labai daug gelbėjo ir kiti žmonės. Gelbėjo nepabrėždami, bet labai užjausdami. Visi žinojo, kad tėvų nebeturiu ir gyvenu pas pamotę, kur dar trys seserys, ir visos trys – mokyklinukės. Vyresnis brolis paliko namus ir tuoj po karo iškeliavo į Klaipėdą ir ten įsikūrė. Įsidarbino uoste, nes iš ten neėmė j kariuomenę. Jaunesnis taip pat iškeliavo į Klaipėdą ir įstojo mokytis į profesinę technikos mokyklą, kur gavo ir būstą, ir valgį. Bebuvau likęs netikėlis aš, nedaug teturėjęs galimybių kur išskristi. O likti, sėdėti pamotei ant sprando, drauge skursti ir savo buvimu skurdą didinti negalėjau. Buvau į didelę bėdą patekęs. Pamotė, aišku, nieko nesakė, nepriekaištavo, bet ir nieko nedarė, kad padėtų, gal ir negalėjo. Aš tada tokių dalykų nesvarsčiau. Buvo kažkoks bendras supratimas – tu ūsuotas, aš ūsuotas, gyvenkim kuris sau. Tarytum ir žiauru, bet žemaičiams, šiek tiek kitaip dalikatunius suprantantiems, pats tas – dalykas, atitinkantis realybę. Niekas dėl to neaikčiojo, neguodė, ramiai stengėsi padėti, todėl ir manau, kad Žilinskai sūnų ir pasiuntė į Kauną su manim. Ir 1948 metų rugsėjo 6 dieną mudu su Zenonu Žilinsku išvykome į Kauną. Išėjau iš namų su tais trimis šimtais rublių kišenėje. Kur ten kišenėje – kojinėje, ir užteko man jų trejiems metams, kol prasigyvenau naujų. Privalėjo užtekti, nes išvažiavau visai kaip ir broliai, išvažiavau gyventi, prasigyventi, svarbiausia ir pirmiausia – mokytis. Buvau tąsyk apsiavęs kažkokiais medžiaginiais brolio paliktais batais, nes savo neturėjau. Namie vaikščiojau su klumpėmis arba basas, kai orai leido. Nešiausi medinį brolio iš lentučių sukaltą lagaminą, kurio būtų ir nereikėję, jei pamotė nebūtų įdėjusi sūrio, lašinių ir duonos puskepalio. Išvažiavau iš tikrųjų į nežinią, nes atsakymo iš Kauno nebuvau gavęs, jokios žinutės, atvažiuok ar ne, priimtas būsiu dabar ar kada nors, nes nėra vietos, ar dar kas nors. Rizika? Bet kur dingsi – namie gyvenimas pasibaigė. Baisiausia, kad ant kulnų lipo kolūkis, į kurį pamotė visai neseniai buvo pasirašiusi. Nė nežinojau, ar pasakyti sudie, ar ne, ne tą paprastą, kai kur nors išeini, o sudie suvisam. Vis dėlto šitas pastarasis sudie labiausiai ir tiko, bet kas tada galėjo žinoti.
       Aš ir dabar džiaugiuosi savo ano meto savarankiškumu ir ryžtu. Kad dabar taip būtų! Tik tiltas kelia liūdesį ir kažkokį nerimą, nors koks čia nerimas gali būti. Aš, žinoma, to jausmo pavadinti nemoku, todėl žengiu per tiltą. Aš jį tebeturiu. Pasičiumpu kokį nors medgalį, pagalį, panašų į lazdą, ar kokį virbą, su kuriuo galėčiau pamosuoti, tilto kraštą paliesti, ir einu sau drąsiai. Tą įnagį pasilieku kitoje tilto pusėje, kad grįždamas vėl galėčiau pasinaudoti. Kodėl aš anuomet taip nedariau? Sumanumo trūko? Ne, nemanau. Iš tikrųjų aš tada tebuvau regintis žmogus ir neturėjau nė mažiausios kruopelės bejėgiškumo, todėl ir tokio nekalto daikto kaip lazda į rankas neėmiau. Sudie, mano tilte, štai aš ir dabar dar sykį tave perėjau. Turbūt daugiau nebereikės.


       Kiauras arklys

       Sėdėjau ant slenksčio tarpduryje į lauką, kelius ant prieangio akmens susistatęs. Saulė jau buvo į pavakarį atėjusi. Ne, daug toliau pakeliavusi, nes taikėsi už tvarto užlįsti. O plintantis tvarto šešėlis iš dešinės slinko prie manęs ir jau prie pat durų staktos buvo, nors didžioji kiemo dalis dar saulėje tebespindėjo.
       Man patiko šis dienos metas. Patiko vieta ant slenksčio pasėdėti, gražiu, maloniu metu pasidžiaugti. Mane čia žavėjo ne saulės šviesos ir šešėlių stumdymasis, o juntama dar kaitinanti šiluma ir pamažu atslenkanti vėsa, kuri tarytum į drobulę viską galų gale susupa.
       Ne, tąsyk kažkas buvo ne taip, kažkas trikdė. Niekaip negalėjau maloniems dalykams nusiteikti. Rodos, viskas buvo taip pat. Ne, arklys! Prie gluosnio stovėjo didelis raudas arklys. Jo niekad čia nebūdavo! Pusė arklio jau buvo pavėsyje, o kita – dar saulėje.
       Kaip čia yra – ar saulė mane visai apžilpino, ar išdegęs kiemas išdaigas krečia? Mūsų sodyba buvo įkurta ant aukštokos smėlio kalvos, ir vos tik savaitė kita karštų dienų pasipildavo – viskas kieme kaip per didžiausius karščius išdegdavo. Jau saulės išdegintas kiemas buvo ir dabar. Kad ir kaip ten buvę, aš niekaip negalėjau suprasti, iš kur tas kiauras arklys. Kodėl kiauras? Iš kur tokios kvailos mintys? Juk arklys tik raudas ir didelis! Jis piktas ir grėsmingas. Nežinojau, kaip pro jį ir praeiti reikėtų. Vietos nėra. Nebent pro kitą gluosnio pusę?
       Tas gluosnis buvo senas, didelis ir kieme ne vietoje išaugęs. Už jo į šoną buvo dar vienas toks pat gluosnis, toliau – klevas ir dar kažkoks medis, plačialapis ir baisiai greit augantis. Pro tuos medžius maniau arklį apeiti bus galint. Žvilgtelėjau ten. Matyt, jau tokia diena buvo – įdomybių netrūko. Iš tos gluosnio pusės, kur maniau praeiti galint būsią, į medį pečiu atsirėmęs stovėjo Juozas Karlikauskas, toks dar blankus, tarytum nuo šešėlio nespėjęs atsiskirti. Tas svarbu nebuvo. Aš tikrai pamačiau Juozą. Ant kairės rankos jis buvo sulankuotą virvę užsimovęs – lyg kokias vadeles.
       – Sveikas, Juozai! Kaip tu čia atsidūrei? Žiūrėk, koks arklys iš kitos pusės ir jau snukį pro gluosnį į tavo pusę kiša!..
       Juozas pasigręžė, nusimovė sulankuotą virvę nuo rankos ir drožė arkliui per sprandą. Arklys smarkiai kilstelėjo galvą aukštyn, lyg smūgio per akis ar per snukį norėdamas išvengti, bet prieš nepuolė, nesikėsino dantim grybštelti. O Juozas pradėjęs plakė arklį per prusnas, per šoną. Arklys traukėsi už gluosnio, traukėsi ir ten kažkur išnyko. Negalėjau suprasti, kur tas arklys dingo. Kas atsitiko? Pagaliau suvokiau, jog čia Žalų kumelė. Vadinasi, dabar į savo žemes nurisnojo.
       Be reikalo aš pasakiau, kad čia Žalų kumelė buvo. Ji ne vien Žalų, Onutės ir Vytauto, bet ir kitų kaimynų – Gobių, Reginos ir Napaleono. Jie susidėję kumelę pirko ir nemažą pinigą suplojo. Pinigas kaip pinigas – susidėjai ir nusipirkai, bet kaip paskui arkliu dalytis? Arklį reikia šerti ir prižiūrėti – kam ir kiek? Arklys reikalingas ūkyje pasidarbuoti – vėl: kam ir kiek? Sukau galvą negalėdamas suprasti, kaip čia nesusipykti. Žalai ir Gobiai nesipyko. Matyt, žmonės, kokie nori, tokie ir gali būti. Kumelė turbūt pas Žalus buvo. Dažniausiai ji ten būna. Matyt, į Žalų valdas ir nuėjo. Paeiti ir pasižiūrėti, kur ji ten, tingėjau. Be to, svečias buvo – Juozas Karlikauskas. Dėl tokio menkniekio jo prarasti nenorėjau. Dabar Juozas, arklį pavaręs, ant sausos gluosnio šakos sulankuotą virvę pakabino ir nugara į rauplėtą ir kerpėtą medžio kamieną atsirėmęs stovėjo. Rodės, kažko laukė. Gal mano žodžio reikėjo.
       Iš naujo pradėti šneką buvo sunku. Nes jokios dingsties – nei čia, nei kur nors. Dar baisu, kad kokiu žodeliu neįžeistum – juk čia pats sau galą pasidaręs žmogus, visai nesvarbu, jog geras pažįstamas, bemaž prietelius. Man tas galo pasidarymas nė po kam – kas kaip nori, tegu taip ir elgiasi, nors kažin ar čia to noro bent kiek yra. Vieną dieną kažkas išeina, apleidžia tą vadinamąjį žmogų ir apleisdamas išsineša prasmę gyventi, tą mažytį, nematomą, neapsakomą varikliuką. Tada nei noro, nei nenoro nebelieka. Žmogaus kūnui, tam pelų maišui, nieko nebelieka, todėl ir pasikabina, nusigramzdina ar kitaip susinaikina. Jau keleri metai, kai Juozas šito pelų maišo nebeturi, o aš jį tebevalkioju. Ir prasmės gyventi grūdas tebėra, ir dar kažkas, leidžiantis su tokiais kaip Juozas – šiek tiek su kitokiais – susitikti. Todėl šį tą galvoje sumetu ir sakau:
       – Nepradink, Juozai, jei jau atsiradai! Iš kur paskui aš tave beprisišauksiu? Ateik, sėsk čia ant akmens, pavėsyje, jei saulės nenori. Aš turiu gero naminio vyno, tikra madera. Einu – atnešiu. Tampei tą pelų maišą, todėl žinai, kokių keistų dalykų prisireikia jį turint, kad susišnekėtum.
       Atsistojau ir nuėjau į vidų vyno atsinešti. Nežinojau, ar Juozas girdėjo mane, ar suprato, bet kitaip elgtis nesugalvojau. Iš tikrųjų išėjo taip – kaip moku, taip šoku.
       Vyno aš turėjau daug. Tas daug – visai lietuviškas, nes dvidešimties litrų butelis – jau ežeras. Marias vyno galėjau pasidaryti todėl, kad dvejus metus pagret obuolių derlius nemažas buvo. Žalai obuolius, kai jų yra, gyvuliams šeria, o mūsų tas vienas gyvulys, šuo, obuoliais nesidomėjo. Vežėme obuolius į Molėtų sulčių spaudyklą ir pylėme sultis į kokius tik pakliuvo indus – vis žiemai, vis žiemai. Tekėjo jos ir į vyno butelius. Pagaliau ir indų pritrūko, o sulčių vis buvo. Tada prisiminiau Kaziuko mugėje pirktą ąžuolinę statinę. Pirkau ją agurkams raugti. Kopūstams ąžuolinė netinka, agurkams – pats tas. Pripylėm ir šitą pilną. Gal šeši ar septyni kibirai tilpo. Sugalvojau kaip ir užtaisiau – ir taip išbuvo iki pavasario. Tada gal gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje atidariau. Radau puikiausią vyną, o dar kad ir ąžuolinėje statinėje buvo rūgęs, pavadinau jį madera.
       Pasisėmiau du pilnus puodelius – iš tokios statinės kitaip ir nebuvo įmanoma – ir išėjau į lauką. Prie gluosnio Juozo nebebuvo. Mat kaip! Nesulaikiau! Nepavyko! Bet ne! Ant sausos gluosnio šakos karojo Juozo atsineštoji ir ten pakabintoji virvė, o pats Juozas sėdėjo čia pat – ant akmens prie pamato. Tas akmuo buvo pavėsyje iš dešinės, nė nežinau, kam ten padėtas. Atsisėdau vėl ant slenksčio, arčiau Juozo, vis dar saulėje, ir padėjau vieną puodelį ant prieangio akmens krašto. Man nerūpėjo, kaip Juozas pasiims, kaip gers, ar gers. Jis buvo svečias, ir pavaišinti man derėjo, nors nežinojau, ar jam tai berūpi. Elgiausi pagal tokių pelų maišų kaip aš tvarką. Stuktelėjau puoduko dugnu į padėtojo kraštą ir pasakiau:
       – Būk sveikas!..
       Toks pasveikinimas ir pačiam nelabajam tinka.
       Išgėriau savąjį puodelį iki dugno, truputį palaukiau, kol vynas apie bambą apsisuks, tuo metu apsvarsčiau visokias galimybes ir pradėjau:
       – Ar tu atsimeni, Juozai, kai pas mane bulvių buvai atėjęs? Tai dar bendrabutyje įvyko. Aš tada gerokai įkaušęs viduryje kambario ant pilvo gulėjau, ne todėl, kad nepaeičiau ar kur kitur atsigulti nepajėgčiau – tiesiog girtumu mėgavausi. Kai tu bulvių paprašei, aš atsistojau ant keturių ir pasakiau: „Dabar apsuk mane ir aš tau surasiu bulvių“. Tu nuėjai į virtuvėlę ir ten po kriaukle pats bulvių susiradai. Nežinau, kodėl tu tada nepanorėjai manęs apsukti, bet, progai pasitaikius, iš to nuotykio visada pasijuokdavai.
       Vos spėjau priminti Juozui tą atsitikimą, kai per tvarto stogą galingu šuoliu peršoko raudasis arklys. Jis pasilaigydamas ėmė lakstyti po kiemą, taikydamasis kam nors dantimis grybštelt ar kanopa trinktelt. Kiemas didelis, vietos daug, tačiau arklys kelintąsyk lėkė pro šalį vos nekliudydamas kanopomis prieangio akmens.
       – Aš, Juozai, šito arklio nesutramdysiu. Mano balsas tokiems dalykams netinka – per švelnus. Švelnumas gal čia ir niekuo dėtas, tačiau balse nėra valdingumo, tramdymo dvasios. Aš sykį tuo kaip reikiant įsitikinau. Turėjau tada tokį neklaužadą šunį. Kol galėdavom geruoju susikalbėti, vienas kitam nekliuvom. Bet kai prisireikdavo griežtumo ar drausmės, nieko neišeidavo. Šuo manęs tarytum negirdėdavo. Jo interesai ar sumanymai buvo svarbesni negu mano paliepimai ar įsakymai. Taip atsitiktų ir dabar. Kažin ar aš savo valią šitam arkliui galėčiau primesti. Tu čia man galėtum padėti. Tik pirma susitarkim, kaip susikalbėsim. Čia didelės bėdos nėra. Tu žinai mano minčių klodus? Gerai! Ten stumtelsi pirmyn reikalingą mintį, ir aš žinosiu, ką tu nori pasakyti. Minties nerasi – bus tyla. Susitarėm, ar ne?
       Juozas linktelėjo galvą. Kažin kodėl? Turbūt koks nors žodelis „gerai“ ar „taip“ nėra mintis. Nieko, dėl to susikalbėsim.
       – Kam tau šitą arklį tramdyti? Pasėdėk, palauk! Turi dar puodelį vyno, išgerk. Aš negersiu... Arklys nekviestas atsirado, nevaromas ir išsikraustys. Kantrybės...
       – Aš noriu tą arklį pasigauti, sutramdyti! Noriu jį pasižaboti. Man reikia sužinoti, kas jis toks! Gal dar ir pajodinėčiau. Nors ne – iš manęs menkas jojikas. Tik sykį joti tebandžiau, bet ir tą patį – arklys per galvą žemėn numetė. Turiu tvartą. Nusivešiu jį ten. Kai pamatysiu, kam tinkamas, tam ir panaudosiu. Arklys yra arklys, tegu jis ir baisaus pasiutimo pilnas.
       – Atsargiai su ugnimi paprūdžiais. Ne viską, ką panorėjęs, gali apturėti. Ypač pavojinga ten, kur paslaptis.
       – Paslaptis labiausiai mane ir vilioja. Nujaučiu, kad kaip tik jos čia ir esama. Nenoriu progos praleisti. Paskui nagus graušiu, galvą bergždžiai suksiu negalėdamas atspėti, kas čia iš tikrųjų buvo. Kam tie perspėjimai ar atkalbinėjimai!
       – Tad ko pageidauji? Juk aš belaisvis. Kaip galėsiu, taip pasitarnausiu.
       – Belaisvis! Čia dabar kas?
       – Tu žinai, kaip yra. Visada žmonės, ko geidžia, tą ir turi, ko tikisi, ko laukia, to ir sulaukia. Senovės graikams reikėjo visokiausių dievų, didvyrių, pabaisų, jie ir turėjo jų. Viduramžiais reikėjo žmonėms velnių, raganų, vaiduoklių ir visokių klaidžiojančių dvasių – jų ir turėjo per akis. Dabar prisireikė ufonautų – ir tų yra. Manęs keliolikai žmonių reikėjo, todėl ir esu. Dabar esu čia.
       Baisiai nustebau tokį samprotavimą išgirdęs. Mintys, aišku, mano, bet galvosena – kieno? Tas pat ir su samprotavimais apie arklį. Klausti neverta – vis vien nieko nesužinočiau. Jei tokių minčių man nekyla, tai nieko ir neišgirsiu. Čia jau taip!
       – Aš tavęs, Juozai, nekamuosiu. Paskolink man savo balsą – pakalbėk per mane savo balsu. Minčių susirasi. Visa kita jau mano reikalas.
       Atsistojau ir ryžtingai nužingsniavau prie gluosnio. Ten nusikabinau nuo sakos Juozo pakabintąją virvę. Be abejonės, padariau kvailystę. Reikėjo kamanas pasiimti. Jos prieangyje kabojo, senojo šeimininko paliktos. Nė nežinojau, ar jos kam tikusios, – nė sykio jų kaip reikiant neapžiūrėjau. Kabojo jos sau, ir man buvo gražu. Aš nuo šakos nusikabinau virvę. Nusikabinau ir ėmiau dairytis, kur arklys. Kiemas buvo tuščias, arklys kaip niekur nieko stovėjo prie gluosnio iš kitos pusės. Aš stovėjau Juozo vietoje, kai jis šita pačia virve mušdamas arklį pavarė. Galėjau ir aš taip pasielgti, bet mane nei iš šio, nei iš to pagavo baimė. Iš kur ta baimė, ko išsigandau – suprasti negalėjau. Niekur nieko baisaus nebuvo. Net arklys, iškėlęs galvą, ramiai lūpomis čiupinėjo gluosnio lapus, tarytum norėdamas ir nesiryždamas jų paragauti.
       Besižvalgant, besistengiant suvokti, kas atsitiko, iš atminties išplaukė vienas sapnas. Aš jį dažnai prisimindavau ir, tarytum Karlo Gustavo Jungo palieptas, visaip tą sapną varčiau, sukinėjau stengdamasis suprasti, ką jis sako. Bet sapnas nepasidavė, prasmės neatskleidė. Kaip buvo sapnas, sapnas ir liko.
       Tame sapne aš buvau namie. Sėdėjau svetainėje ant sofos. Priešais mažajame kambaryje kažkas buvo, kažkas svetima, nejauku, gąsdinamo. Staiga tas kažkas žmogystos pavidalu išbėgo per svetainę į balkoną. Aš įsigeidžiu tą žmogystą nutverti. Iš kažkur atsiranda žinojimas, jog tai mirtis ir draudimas neiti. Aš nieko nepaisau – atsistoju ir einu. Baisiai bijau ir vis tiek einu. Atsidarau balkoną ir čiumpu. Nežinau, kas atsitiko. Liko kažkokia spraga, nors sapnas ir tęsėsi. Klūpojau sėdom svetainėje ant kilimo. Čia pat gulėjo jauna graži mergina. Aš ją nurenginėjau, bet ir nurenginėti nebuvo ko. Ji tebuvo viena suknele. Glosčiau jos šlaunis, pilvą ir intymiausią vietą. Mergina man sakė: „Nebijok, aš niekuo nesergu“. Čia iš užpakalio stipriai už pečių, gal dar už apykaklės, mane kažkas sučiupo ir didele jėga atbulą nutraukė.
       Sapnas išniro visas vienu sykiu, vieną akimirką, bet svarstyti, kodėl jis čia, nebuvo kada. Pamačiau iš daržo pakalnėje į kiemą bekopiančią Liudą su krepšiu agurkų ir pomidorų. Ji gluosnio nuo įkalnės nematė. Nieko nelaukdamas surikau:
       – Liuda! Neik čia! Eik per anas duris – čia arklys!..
       Liuda nustebo, išsigando ir sustojo kaip įkasta, aš tuo metu griuvau į žolę už gluosnio, susiėmiau veidą abiem rankom ir ėmiau melstis. Melstis reikėjo, nes buvau išjudinęs dideles galybes, kurių suvaldyti nemokėjau ir negalėjau. Vienas žingsnis ne ten – ir baigta. Rodės, tuoj tuoj gyvenimo prasmę prarasiu, tą gležną želmenėlį. Praradimo pasekmė savo įnagius turėjo čia pat – buvo ir Juozo Karlikausko virvė, ir sausa gluosnio šaka. Čia pat už gluosnio stovėjo raudas arklys, kuris grybštelėjęs šoną galėjo išrauti gyvybės želmenį su visu grūdu. Tada daug greičiau amen viskam, nors kelmas žino, kas geriau, o kas blogiau.
       Švelniai glosčiau veidą. Maldos niekur neskraidinau. Meldžiausi sau, nors ne visai. Aš meldžiausi kitam „aš“, kuris buvo galingesnis už mane, buvo manyje, šalia ir dar kažin kur. Šito „aš“ rankose buvo mano gyvenimo prasmė, žmogiškumo idėja ir jos progresas. Kartais atrodydavo, kad tas antrasis „aš“ yra mane smarkiai apsėdęs, bet pykti negalėjau, o juo labiau – maištauti. Žinojau, kad jis yra ne tik mano, bet ir mano gyvybės antroji pusė. Ten buvo paslaptis, ir aš, tas paprastasis aš, kartais prie jos prisiliesdavau. Nuo to prisilietimo paslaptis tik dar didesnė pasidarydavo. Bemaž visada turėjau skubiai gelbėtis, kaip ir dabar.
       Prašiau per daug netempti manęs į savo pusę, nes aš esu nepasiruošęs. Be to, su šituo balastu, kuris aš ir esu, niekur nenupulsi. Tyliai meldžiau sakydamas:
       – Žinau, kad su saule negyvensiu, kad mirti turėsiu, todėl nespausk prie žemės, kol kojos nešioja, neapkrauk vargais ir bėdomis, neleisk jų skausmingai justi. Ne savo noru atėjau į pasaulį, ne savo noru gyvenu, ne savo užduotį gyvendamas vykdau, leisk nors truputį pasidžiaugti gyvenimu, truputį pasimėgauti, kad gyvenu. Aš daug nenoriu! Noriu sutarti su žmonėmis, su tokiomis pat vargo bitėmis, noriu per tave su jais susisiekti, noriu padėti ir sau, ir kitiems. Tu man pagelbėsi. Tu man daug jau pagelbėjai, Ačiū už šią dieną, ačiū, kad padėjai, kad sulaikei! Labai, labai ačiū.
       Dabar vieną ranką pakišau po galva, antrą padėjau ant kaktos ir akimirkai sulaikiau mintis, visas mintis, kad ir kur jos eitų. Tada giliai įkvėpiau ir atsistojau. Nei arklio, nei Juozo Karlikausko nebebuvo. Paglosčiau gluosnį ir nuėjau namo. Liuda sukosi virtuvėje, bet dar kaip reikiant neatsipeikėjusi.
       – Kur buvai? Ar girdėjai? Aš į namus ėjau ir išgirdau Juozą Karlikauską šaukiant. Kas čia atsitiko, koks arklys?
       Supratau, jog Juozo Karlikausko balsas liko man. Bėda nedidelė, tik turėsiu būti atsargus. Nieko neįvyko, nieko neatsitiko, aš toks, koks buvęs. Žiūriu pro virtuvės langą ir sakau:
       – Žiūrėk, Ona su Vytautu ateina. Svečių turėsime.
       – Mesk iš galvos! Kažkokie niekai. Turbūt perkaitai.

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1