Iki okupacijos – keturi romanai

       Kaune Kazys Jankauskas gyveno kambarėlyje, kurį nuomojo drauge su Henriku Radausku. Poetas mėgo kartoti, kad literatūroje jau viskas pasakyta ir pagarsėti galima tik moderniška išraiška, stiliumi. O jei šito nepadarei iki trisdešimties metų ir nebepadarysi. „Tau artėja trisdešimt, – kartą sakė K. Jankauskui. – Ir jei nieko dabar neįvyks, tai ir liksi nežinomas.“
       Įvyko. Romanas „Jaunystė prie traukinio“ (1936) pasirodė jo autoriui einant trisdešimtuosius. „Sakalo“ išleistą knygą redagavo kurso draugas Bernardas Brazdžionis.
       Buvo daug gerų atsiliepimų, tvirtinimų, kad šiuo romanu K. Jankauskas užsirekomendavo kaip subrendęs, talentingas beletristas. Pačiam K. Jankauskui brangiausi buvo Vinco Mykolaičio-Putino žodžiai, kurie tapo ir atsakymu jį kaltinusiems didele Knuto Hamsuno įtaka: „Jankauskas nėra Hamsuno įtakoje, – jų talentai giminingi“.
       Romanas iš geležinkelininkų gyvenimo kėlė didelį susidomėjimą. Buvo net diskutuojama, ar yra realiame gyvenime tokių žmonių, kokie pavaizduoti knygoje, – gyvenančių daugiau širdies, jausmų, nuotaikos gyvenimą. Tiesa, be impresionistams būdingų personažų, čia gali užtikti ir to laiko aktualijų, jaunos valstybės piktžaizdžių: romane pavaizduoti sudėtingi darbininkų ir darbdavių santykiai, valdininkų, viršininkų nesąžiningumas. Siužeto naujumas ir medžiagos šviežumas lėmė sėkmę.
       O M. Link.[evičiaus] mintys ypač intriguojančios: „Jeigu K. Jankauskas būtų amerikietis, jau Jaunystę prie traukinio matytume ekrane – taip gyvai čia pasakojama, taip čia viskas remiasi dinamiškumu. Kaip atrodo veikėjo veidas, išorinė išvaizda, mes nematome, bet matome, kaip jis bėga be kepurės, per lauką, kaip jis verkia, kaip jis myli, kaip bučiuoja moterį, kaip geria. Koks ten buvo toks viliojantis Jono dūšią miškas, mes nežinome, bet girdime, kaip dainuoja pušų viršūnės, kaip dainuoja jų spygliai, mes žinome, kad ten yra be galo gera ir ramu. Čia tiek dinamikos, jog atrodo, kad net žemė juda, kad čia viskas sukasi, kunkuliuoja, verda“ („Ateitis“, 1936, Nr. 7–8, p. 302–303).
       Iki sovietinės okupacijos K. Jankauskas parašė ir išleido keletą romanų ir apysakų – „Vieškelyje plytų vežimai“ (1938), „Juodojo milžino žmonės“ (1939), „Žygyje“ (1940) bei apsakymų ir apysakų rinkinį „Dulkini batai“ (1938). Bene didžiausią susidomėjimą sukėlė „Vieškelyje plytų vežimai“. Praėjus šešiasdešimt septyneriems metams, šiuolaikinės novelės meistras Juozas Aputis, leisdamas knygą, ją pavadino „Vieškelyje džipai“, neslėpdamas, jog tokiam pavadinimui atsirasti turėjęs įtakos K. Jankauskas.
       Romane K. Jankauskas vaizduoja besikeliantį į vienkiemius kaimą, naujakurių gyvenimą. Nyksta kaimas šiaudiniais stogais. Vieškeliu plūstantys plytų vežimai – tarsi simbolis į mūrinę Lietuvą. Amžinas studentas, rašytojas, idealistas Stasys grįžta į gimtinę, kur gyvena jo ligota motina ir gimnazijos laikų mylimoji Karilė, besiruošianti ištekėti už inžinieriaus Plėtros. Pastarasis – jo mokslo draugas, spėjęs ne tik gauti diplomą, bet ir pasistatyti plytinę, kurioje dirba daug aplinkinių kaimų žmonių. Uždirbtus pinigus jie prageria čia pat Plėtros tėvo pastatytoj smuklėj. Senasis kaimas griūva. Kaimo vyrai įniršę kerta sodus. Tarp jų – ir Stasys, labai branginęs gimtąją trobą ir viską, kas šalia jos. Nepakeldama pasikeitimų miršta jo motina. Plėtra prikalbina Karilės tėvą nušauti Stasį. Bandymas nepavyksta. Stasys su Karile palieka kaimą, pasiryžę pradėti naują gyvenimą. Išvažiuojantys mato pilną vieškelį plytų vežimų.
       Anot Viktoro Katiliaus „stipriai savitas impresionistinis metodas leidžia autoriui išvengti tikrų charakteristikų; jo žmonės pusiau realūs, pusiau nerealūs“ („Dienovidis“, 1939, Nr. 1, p. 44–46). Bendraamžis talentingas prozininkas teigė, kad, K. Jankauskas „yra iš tų rašytojų, kurie lydimi daugelio laukiančių akių. Taip pat ir šią knygą reikia skaityti ne tik tam, kad dar kartą pajustume perlūžtančios šalies tragediją, bet ir tam, kad pažintume originalios plunksnos vingius“.
       „Čia žmonės nebėra tokie šešėliai, kaukės, kokie jie buvo ankstyvesnėse jo novelėse. Bet ir čia, kaip ir visoj Jankausko kūryboj, iš kiekvieno puslapio, iš kiekvieno pokalbio trykšta gyvas, švelnus sąmojus, kuris darniai suaugęs su per visą romaną nutįstančiu, visą gyvenimą apgaubiančiu lyrizmu“, – pažymėjo K. Ramojus („Ateitis“, 1939, Nr. 3, p. 190–191).
       „Skaitydami „Jaunystę prie traukinio“, pasigedome pabaigos. Atrodė, kad tas Jonas dar turės kada nors grįžti ir toliau tęsti savo ne visai aiškią politiką. Neapsirikta. Šitame romane Jonas ateina Stasio vardu“, – taip atrodė J. Poviloniui („Židinys“, 1938, Nr. 12, p. 766–768).
       Knyga „Dulkini batai“ sudaryta iš devynių novelių ir apysakų. Šešiuose kūriniuose karaliauja geležinkelininkai. Vėl susitinkame geležinkelio darbininkus, kurie geria vogtą spiritą, ginčijasi, o vienas jų kastuvu užmuša kitą („Užmušė“). Čia ir gobšusis ruožo valdytojas inžinierius Upėnas („Tryliktasis kelias“), miškininkas materialistas, užmiršęs savo vargstančią motiną, ir jo draugas, širdies ir sielos žmogus („Draugai“), ir kt. Knyga dėl kai kurių kūrinių ištęstumo sulaukė priekaištų, tačiau būta ir pagyrimų. Eugenijus Matuzevičius rašė: „Dulkini batai“ įdomūs, jie bus skaitomi. Mus žavės gražus, stilingas, ir nuotaikingas gamtos pavaizdavimas, gaivalinga gamtos meilė, ryškūs geležinkeliečių gyvenimo momentai, kurie mūsų literatūroje dar visai nauji“ („Studentų dienos“, 1939, Nr. 2, p. 7).
       „Juodojo milžino žmonės“ – apysaka iš brangios K. Jankauskui geležinkelininkų aplinkos. Kūrinys apie jaunus žmones, pasirinkusius mėgstamą darbą: vienas jų – garvežio mašinistas, kitas – pečkurys. Knyga nenuobodi, intriguojanti. Kažkodėl pasirašyta K. Janonio slapyvardžiu. Įdomu, kad ji pirmaisiais sovietinės okupacijos metais sulaukė gana teigiamo įvertinimo. Dar daugiau: literatūriniame pasaulyje negirdėtas kritikas Kostas Pakalnė padarė tokias išvadas, apie kurias autorius, rašydamas apysaką, nė nesapnavo: „Tik pažvelk į tas iš suodinų veidų energija, gerumu ir pasitenkinimu trykštančias akis – ir norisi juos apkabinti, išbučiuoti ir sušukti: „Štai kur tikrieji viso krašto žemės sūnūs, kokių laukia socialistinė Tėvynė!“ (kurs. mano – L. P.-K.; „Mokykla ir gyvenimas“, 1941, Nr. 2, p. 94).
       Inteligentas klajūnas, benamis, tarsi perkeliamas iš vieno kūrinio į kitą. Jis niekur neįleidžia šaknų, visąlaik apsėstas ilgesio ir neįgyvendinamų fantazijų, nesirūpinantis rytojaus diena. Toks ir romano „Žygyje“ herojus – praradęs dvarą, o dabar alkanas ir apiplyšęs, bet dėl to neišgyvenantis, kupinas nežemiškų svajonių.


       Sūnus Aleksandras: „Pagrindiniai įvykiai aprašyti“

       K. Jankausko šeimoje – du sūnūs: fizikos profesorius, habilituotas daktaras Zigmas ir architektas Aleksandras. Aleksandras Jankauskas pabandė prisiminti tai, kas liko neužfiksuota paties rašytojo, prieš tai atkreipdamas dėmesį, jog neaprašytų, didesnio dėmesio vertų dalykų iš tikrųjų likę labai nedaug. Beveik viskas atsidūrė knygoje „Ne pirmas kartas“ („Vaga“, 1988 ir 1993).
       Pasibaigus karui, po ilgų klajonių 1946 m. Jankauskai atsidūrė Kaune, apsigyveno Dzūkų gatvėje. Antrame namo aukšte buvo Ievos Simonaitytės butas, o pirmame įsikūrė K. Jankauskas su šeima. Anot Aleksandro, jiems, berniūkščiams, paslaptingiausia buvo to dviaukščio namo, kuris ir dabar tebestovi, dalis – tamsus rūsys su katiline ir keliomis žemomis patalpomis. Šiaurinis namo fasadas prisispaudęs prie gatvės, o nemažas sklypas ir didelė terasa – pietų pusėje. Gyventi čia buvę ir patogu, ir jauku. Tai nemažai priklausė ir nuo tėvo, kuris rūpinosi ne tik namų jaukumu, bet ir sodu, daržu, aukšta vijokliais apaugusia medine tvora, kurią vis reikėdavo sustiprinti.
       Neretai pamokas tekdavo ruošti prie žvakių šviesos ar žibalinės lempos, nes dažnai išjungdavo elektrą. Aleksandras prisimena, kaip kartą tėvas, prašydamas neišjungti šviesos, vaišino elektriką, bet šis net po to savo žodžio netesėjo. Ne vienas pokarinis apsakymas parašytas užsidegus žvakę.
       Turėjo K. Jankauskas ir kitų buitinių rūpesčių – atsikėlęs penktą valandą ryto užkurdavo rūsyje katilą, nes tame name buvo vietinis šildymas, o grįžęs iš tarnybos patikrindavo, ar viskas gerai. Pats privalėjo pasirūpinti ir kuru – malkomis, anglimis. Vasarą parsivežtąsias malkas pjaudavo, kapodavo, žinoma, padėdavo ir sūnūs. Prisimenant ramų K. Jankausko charakterį, nesunku patikėti Aleksandro tvirtinimu, jog tėvas su buitimi lengvai ar net linksmai susitvarkydavo. Kai prieš kažkurias šventes sprogo šildymo vamzdžiai, rašytojas nenusikeikė, bet ekspromtu surimavo: „Švenčių proga vamzdžiai sprogo“. K. Jankauskui paklusdavo šaltkalviški ir panašūs įrankiai, kaimynai jį kviesdavosi į pagalbą užsitrenkę duris ar prispyrus kitai buitinei bėdai.
       Dzūkų gatvėje įvairiomis progomis būdavo ir nedidelių švenčių. Ir pas Jankauskus, ir pas I. Simonaitytę. Įsimintiniausios – I. Simonaitytės gimtadieniai. Šituose namuose ne kartą viešėjo poetai Eugenijus Matuzevičius, Jonas Graičiūnas, vertėjas Aleksys Churginas, kartais – įspūdingas aukštas žilas ponas – rašytojas Karolis Vairas-Račkauskas, taip pat dailininkai Telesforas Kulakauskas ir Petras Rauduvė.
       Kai Aleksandras Dailės muziejuje išvysta T. Kulakausko pieštą Balio Sruogos portretą, prisimena jo atsiradimo istoriją. Grožinės literatūros leidykloje dirbęs tėvas dažnai lankydavo savo buvusį profesorių, o dabar ir kolegą, sykį į namus parsinešė jo dovanotą pypkę. O kartą, išsiruošęs į svečius, Ąžuolyne sutiko T. Kulakauską, kuriam pasiūlė eiti drauge ir nupiešti B. Sruogos portretą. Taip K. Jankauskui su profesorium belošiant šachmatais atsirado anglimi pieštas bene labiausiai pavykęs B. Sruogos portretas. K. Jankauskas mėgdavo pasakoti apie šitą atsitikimą.
       Kiekvieną rytą K. Jankauskas pradėdavo mankšta. Šitam skatino ir vaikus. Prausdavosi tik šaltu vandeniu. Buvo puikus plaukikas. Giminėje būta ir pagarsėjusių sportininkų, pavyzdžiui, šiauliškiai pusbroliai Bernardas ir Ronaldas Jankauskai, vienas – boksininkas (kariuomenėje tapo Baltijos laivyno bokso čempionu), kitas – futbolininkas, žaidęs Šiaulių „Elnio“ komandoje, vienu metu buvęs net kapitonu. Žinoma, vienam ar kitam rungtyniaujant Kaune rašytojas su abiem sūnumis sėdėdavo sporto halėje ar stadione. Tokie įpročiai nepraėjo be pėdsakų: jaunieji Jankauskai nepamiršo sporto varžybų ir kai jų tėvą išvežė į lagerį. Tiesa, tuomet jau sudėtinga buvo gauti bilietus, todėl dažniausiai Zigmas ir Aleksandras lipdavo per stadiono tvorą.
       Tėvas su sūnumis kartu ir maudydavosi, meškeriodavo, vaikščiodavo. Nusivesdavo į Karmelitų ar Vilijampolės paplūdimius, keliaudavo panemune ar plaukdavo garlaiviu Nemunu iki Lampėdžių, Kačerginės, Kulautuvos. Praleisdavo su vaikais visą dieną. Aleksandrui įsiminė vienas nelaimingas atsitikimas – tėvas kapodamas malkas stipriai įsikirto pirštą, apie mėnesį turėjo vaikščioti parišta ranka. Taip atsitiko karštą vasarą. Daug kas stebėjosi, kad K. Jankauskas maudėsi kaip ir visada – plaukiojo irdamasis viena ranka, sužeistąją laikydamas iškeltą virš vandens.
       Leidyklos darbuotojai nuolat rengdavo iškylas į gamtą – Birštoną, Pažaislį. Taip pat ir į Palangą. K. Jankauskas mėgdavo nuplaukti tolyn į jūrą, ten, kur giliau, ypač jei prie kranto būdavo didelės bangos. Aiškindavo labai paprastai: ten bangavimas ramesnis.
       Kai Kaune prasidėjo didieji vežimai, tėvas dar dirbo leidykloje. Neaplenkė jie ir kelių šeimų iš Dzūkų gatvės. O kai K. Jankauską atleido iš darbo, prie jų namo išdygo civiliai apsirengęs sargybinis. Sargybiniai keitėsi – atsirėmę į tvorą šalia vartelių stovėjo ir dieną, ir naktį. Įdomiausia, kad stebėjo priešais jų dviaukštį esančias gatveles, apsimesdami, kad jiems visiškai rašytojas nerūpi.
       Sūnūs nematė tėvo suėmimo. Kai grįžo iš mokyklos, jau buvo užkalinėjamos durys, antspauduojamas rašytojo darbo kambarys. Enkavėdistams išsinešdinus, motinos paliepti vaikai sudegino kelis lietuviškus leidinius. Netrukus Aleksandra Jankauskienė su sūnumis buvo apgyvendinta bendrame bute su kita šeima. Mat vienam iš rašytoją suėmusių saugumiečių patiko K. Jankausko butas ir nutarė į jį persikelti.
       1950 m. vasara pasitaikė labai karšta, K. Jankauskas skundėsi, kad kameroje daug kalinių ir labai tvanku. Į pasimatymus su nelaimėliais ateidavo 50–100 artimųjų. Tarp grotomis apkaltų langų stovėdavo prižiūrėtojas, kuris atidžiai klausydavosi kiekvieno žodžio. Tas kalėjimo pastatas Kaune, Kęstučio gatvėje, ir šiandien toks, koks buvo prieš pusę amžiaus, gal net ir tas pasimatymų kambarys tebėra.
       Rašytojas buvo nuteistas dvidešimt penkeriems metams už vokietmečiu išspausdintus du antitarybinius apsakymus. Pirmą kartą jie perspausdinti dvidešimtame literatūros almanacho „Varpai“ numeryje (2006). Pagrindinis akstinas parašyti „Pirmą ešeloną“ buvo sesers Janinos, gyvenusios Šiauliuose, šeimos išvežimas.
       K. Jankausko didieji išbandymai lageriuose vienaip ar kitaip užfiksuoti jo apsakymuose „Dvi galaktikos“ („Vaga“, 1990) ir romano „Ne pirmas kartas“ antroje knygoje. Apsakymus, 1952–1955 m. rašytus lageriuose pieštuku, išsaugojo žmona. Jie paskirti „paniekinimą ir nežmoniškas kančias patyrusiems broliams“. Daugiausia K. Jankauskas dirbo miško kirtimo darbus. Rašytojas sūnums pasakojo, kad kalinių gyvenimas lageriuose buvo sunkesnis negu tremtinių, nes tremtiniai turėjo daugiau laisvės.
       Nuteisus rašytoją, A. Jankauskienei vienai teko išlaikyti šeimą. Vyrui tapus politiniu kaliniu, ne taip paprasta buvo išsilaikyti ir savo pareigose – Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės vaistinės vedėjos vieta daug kam rūpėjo, pasitaikė net tokių „pretendentų“, kurie, atėję pas ligoninės direktorių, tiesiai sakė: girdėję, kad yra laisva vieta, nes vedėja politiškai nepatikima. Visa laimė, kad ligoninės direktorius buvo doras žmogus. Taip pavyko atsilaikyti.
       Kai kas iš tų, kurie tuomet turėjo valdžią, pasakydavo, kad K. Jankauskas nuteistas už „Varpuose“ išspausdintus antitarybinius apsakymus. „Ar skaitėt?“ – klausdavo A. Jankauskienė. „Ne“, – atsakydavo. „Tai kodėl kalbat, jei neskaitėt?“ – taktiškai, kaip jai buvo įprasta, paklausdavo moteris. Atrodo, niekas iš tų klausėjų niekada nebuvo tų apsakymų matęs. O gal nenorėjo šito viešai pripažinti? Bijojo, kad neapkaltintų antitarybinės lektūros skaitymu?
       Sugrįžimą iš lagerio 1955-aisiais yra užfiksavęs fotografas. Artimiesiems tas įvykis iki smulkmenų įsiminė ir be popieriuje užfiksuoto vaizdo. A. Jankausko teigimu, įspūdis, ypač pirmasis, buvo pritrenkiamas: iš traukinio išlipęs tėvas vilkėjo kalinio uniforma – išblukusiom tamsiom kelnėm, drabužiu, kurio nepavadinsi nei švarku, nei marškiniais. Ant galvos kėpsojo kepurė kietu snapeliu, rankoje laikė medinę dėžę ir lazdą. Bet svarbiausia – buvo labai geros nuotaikos.
       Tuo metu Jankauskai gyveno netoli stoties. Todėl nedidelė sutinkančiųjų kompanija į namus su rašytoju viduryje ėjo pėsčiomis.
       Iš lagerio paleido su dokumentu, kuriame parašyta „osvoboždion so sniatijem sudimosti i poraženija v pravach“, tačiau žodžio „reabilituotas“ nebuvo. Gal todėl pradėti gyvenimą iš naujo buvo ne taip paprasta. Tuo labiau, kad nebebuvo Rašytojų sąjungos narys. Kol gavo pastovų, nors ir mažai apmokamą darbą Panemunės mokyklos bibliotekoje, kurį laiką K. Jankauskas dirbo Kauno „Žemprojekto“ institute – taisė projektų aiškinamųjų raštų kalbą ir stilių. Rašytojo sūnaus teigimu, darbas bibliotekoje patikęs. Ne tik knygas mokiniams išduodavęs, bet ir šachmatais su mokytojais palošdavęs. Be to, pradėjo iš leidyklos gauti vertimų. Dirbo ir prie savo kūrinių, tačiau, ką rašė, nemėgdavo pasakoti. Nebent atsakydavo rašąs „ką nors savo“. Po ketverių metų, 1959-aisiais, daug kam netikėtai pasirodė naujų apsakymų knyga „Krito kaštonai“. Deja, „atlydys“ truko neilgai. Ir vėl – tyla, šįkart net iki 1984 metų, iki knygos „Stogas ir žvaigždėtas dangus“.
       Ilgainiui rašytojas vėl pradėjo lankyti futbolo rungtynes. Kaip ir anksčiau, negalėjo ilgai ištverti be gamtos. Aleksandras pasakojo, kad bent keletą kartų visa jų šeima vasarojusi Dzūkijoje, prie Lavyso ežero. Šių apylinkių miškai beveik nelankomi, čia gausu grybų. K. Jankauskas mėgdavo pasikalbėti su vietiniais žmonėmis apie lenkų laikus (kaimas buvo likęs lenkų valdomoje zonoje), pokario miškinius, stribus, apie dabartį. Nors Atgimimas buvo dar toli, svetingas dzūkas Jankauskams rodė ir savo miško bei žemių planą. Dalis čia patirtų įspūdžių vėliau persikėlė į knygą „Šermukšnis prie ežero“, kurią 1996 m. išleido „Varpų“ redakcija. Knygos pavadinimą padiktavo Lavyso ežero pakrantėje augantis šermukšnis.
       K. Jankauskas mėgdavo grybauti ir Kleboniškio miške, žinojo nemažai grybingų vietų. Žiemą niekada nepamiršdavo palesinti paukščių: zylėms pririšdavo lašinių gabalėlį, o priešais langus besirenkančioms varnoms atitekdavo duona. Žiūrėti į lesančius paukščius buvo rašytojo silpnybė.
       Viena išvyka į Lampėdžių vasarvietę rašytojui netikėtai priminė skaudžią praeitį. Apie tai, kas atsitiko, K. Jankauskas papasakojo čia atvykusiam jo aplankyti Aleksandrui. Pasirodo, Lampėdžių poilsio namų direktorium bedirbąs buvęs kalėjimo tardytojas. Apie tą į komercinę veiklą persimetusį enkavėdistą prasidėjus Atgimimui K. Jankauskas papasakojo jį aplankiusiems žurnalistams. Ar kas iš jų ištesėjo pažadą ir nuvažiavo pasikalbėti apie negarbingą praeitį, žinių nėra.
       Daugiausia svečių Jankauskų namuose susirinkdavo Kazimierinių, kartais ir didžiųjų katalikiškų švenčių proga. Dažniausiai ta pati kompanija, iki 10–15 žmonių. Susikaupimo metas šioje šeimoje visada buvo Kūčios ir Didysis penktadienis. Aplankydavo kartais ir vienas kitas lagerio draugas ar pažįstamas, taip pat buvusios Šiaulių gimnazijos mokinės. Kadangi buvo kilęs iš gausios šeimos, kartkartėm K. Jankauskas lankydavosi brolių ir seserų šeimose, dažniausiai Šiauliuose. Pats mėgdavo lankyti senus ir jau šiais laikais sutiktus draugus. Senieji – tai V. Katilius, J. Povilonis, o iš naujųjų – Klemkų šeima. Rašytojas apie šią bičiulystę yra ne sykį pasakojęs, rodė ir skulptorės Jadvygos Klemkienės sukurtą jo biustą. Dailininkas Vytautas Klemka yra kelių K. Jankausko akvarelinių portretų autorius. Rašytojui mirus, J. Klemkienė nuliejo nedidelį antkapinį bronzinį bareljefą.
       K. Jankauskas visais laikais klausėsi „Amerikos balso“ ir „Vatikano žinių“. „Gaila, kad mama nebemato šių įvykių“, – su širdgėla kalbėdavo sūnums, atvykusiems į svečius po Nepriklausomybės paskelbimo. Kaip skaudžiai išgyveno žmonos Aleksandros netektį, iš arti teko įsitikinti ir šių eilučių autoriui.
       Per dieną rašydavo po dvi tris valandas. Net artėjant devyniasdešimtmečiui dažniausiai vis užtikdavau už rašomojo stalo. Sūnaus Aleksandro įsitikinimu, buvo iš tų rašytojų, kurie prie popieriaus lapo atlikdavo tai, kas iš anksto buvo apgalvota, visada žinodavo, ką užrašys. Kitaip dirbdavo gavęs kokį vertimą. Norėdamas laiku baigti darbą, prie stalo užtrukdavo ir ilgiau. Aleksandrui brangu tai, ką yra parašęs jo tėvas, iš įvairių kūrinių yra įsiminęs kai kuriuos palyginimus, vaizdus, jie kartais pažadina prisiminimus ar nuteikia ilgesniems apmąstymams. Pavyzdžiui: „Gaivus saulėtas rytas – viltis, išaušusi diena – nusivylimas ir kasdienybė“. Arba – netikėtas ir neįprastas vaizdas: „Šaltą žiemos rytą iš nukirsto sausuolio pakilo uodų spiečius, iki tol ramiausiai tūnojęs drevėje ir laukęs pavasario“. Nepamirštamas žaliagalvio antino gyvenimas ir jo pabaiga karo įvykių fone. Kaip ir „Jaunystę prie traukinio“ recenzavusio literatūros kritiko pastebėjimas, kad žmonės prie geležinkelio gyvena nesikeičiančiame pasaulyje su savo rūpesčiais, o traukiniai vis važiuoja ir važiuoja pro šalį lyg koks amžinas judėjimas. K. Jankauskas tai jautė beveik fiziškai.
       Aleksandrui susidarė įspūdis, kad savo prisiminimuose tėvas nesivaržydamas pasakojo gryną, nepagražintą tiesą.

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1