Gyvenimo prasmės neradimo skausmas

       Kai kurie žmonės patiria dvasinį diskomfortą, nerimą, skausmą todėl, kad neranda gyvenimo prasmės. L. Tolstojus „Išpažintyje“ rašo: „Tamsos siaubas buvo per didelis, ir aš norėjau kuo greičiau, kuo greičiau pasikarti ar nusišauti. Šis jausmas labiausiai ir traukė mane prie savižudybės“8.
       L. Tolstojus nenusižudė – jis atrado Dievą. Tačiau taip pasiseka toli gražu ne visiems. Štai vienas rusų spaudoje plačiai komentuotų faktų: 2002 m. Gorkyje nuo devyniaaukščio namo stogo susikibusios rankomis nušoko dvi merginos. Vienintelis jų poelgio paaiškinimas buvo priešmirtiniame raštelyje brūkštelėta frazė: viskas įkyrėjo...
       Kiekviena kultūra, kiekviena epocha kuria kartais viena kitą papildančias, kartais prieštaraujančias prasmių sistemas. Dabartinės Vakarų kultūros ypatybė yra ta, kad atsisakoma ieškoti ne kokios nors konkrečios prasmės, o apskritai bet kokios prasmės ieškojimo. Beprasmis gyvenimas laikomas ne nesėkme, o norma. Teoriškai tokią poziciją pagrindžia kai kurios filosofinės kryptys, o pirmiausia – vadinamasis neteistinis egzistencializmas.
       Vienas iš svarbiausių egzistencializmo paradoksų yra tai, kad jo teoretikai deklaravo beprasmybę, bet nesižudė; sąmoningi ir nesąmoningi šios filosofijos pasekėjai beprasmybės nedeklaruoja, bet žudosi.
A. Camus savižudybei skirto esė pabaigoje rašo, jog „reikia įsivaizduoti Sizifą laimingą“9. Gal ir reikia, bet tai labai sunku. Tam, kad beviltiškai amžinybėje įklimpusį Sizifą įsivaizduotume laimingą, reikia labai drąsios, netgi iškreiptos vaizduotės. Turbūt pats A. Camus tokią vaizduotę ir turėjo, tačiau dauguma žmonių jos neturi, todėl kai tik įsitikina, kad jų gyvenimas – beprasmis akmens ridenimas į kalną, nusižudo.


       Pseudoradimo skausmas

       Dabartinėje Vakarų visuomenėje neretai žudosi žmonės, iš kurių tokio poelgio, atrodytų, mažiausiai galima tikėtis. Vienas tokių atvejų aprašytas Einar Mar Godmundsson romane „Visatos angelai“. Šiame kūrinyje stebina ne pagrindinio herojaus – psichinių problemų turinčio žmogaus, o jo draugo, klestinčio dantisto, važinėjančio džipu, savižudybė. Apie tokius žmones paprastai sakoma: Ir ko jam trūko? Gera žmona, gabūs vaikai, puikus, gerai apmokamas darbas... Tokios savižudybės liudija tai, kad kai kurių žmonių integracija į visuomenę yra tariama, o jų ego taip ir neatrado savasties.
       Šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje atvirai beprasmį gyvenimą deklaruojančių žmonių palyginti nedaug. Beprasmybė – išrinktųjų religija. Didelės svarbos Vakaruose turi vadinamoji lygių galimybių ar laisvo pasirinkimo filosofija. Visuomenė prieš individą tarsi pažeria šūsnį prasmių, vertybių, idealų, iš kurių jis renkasi sau tinkamiausias. Manoma, kad jei kokio nors žmogaus vertybės ypatingai neprieštarauja kitų žmonių interesams, jos yra lygiavertės. Tačiau iš tiesų taip nėra. Vienos vertybės tarnauja integracijai, kitos – dezintegracijai; vienos teigia gyvenimą, kitos – mirtį. Dėl ontologinės, biologinės ir socialinės dezintegracijos Vakaruose susikūrė iškreipta kultūra, kurios pagrindiniai bruožai – materialinių gėrybių prioritetas prieš dvasines, abejingumas, jei ne panieka, gamtai, individo išskirtinumo, originalumo kultas. Jei dabarties Vakarų kultūra – iškreipta kultūra, tai bet koks integravimasis į ją – pseudointegravimasis, o socialiai sankcionuotų prasmių radimas – pseudoradimas. Todėl iš pirmo žvilgsnio keistų, nepaaiškinamų savižudybių tik daugės.


       Praradimo skausmas

       Tai bene dažniausiai pasitaikanti psichologinio skausmo rūšis – situacija, kai ego užsipildo kokiu nors turiniu, o paskui staiga to turinio netenka. Klasikinis tokio reiškinio pavyzdys – jaunojo Verterio likimas. Neretai nusižudo ir socialinių idealų, tikslų, prasmių netekę žmonės.
       Kartais manoma, kad savižudybės dėl praradimo liudija nusižudžiusiojo jausmų stiprumą. Iš tiesų šis reiškinys liudija savižudžio dvasinį skurdą. Ego galima užpildyti labai įvairiais lygiaverčiais arba hierarchizuotais turiniais: meile, visuomenei naudingu darbu, kova, žavėjimusi gamta, Dievo garbinimu ir pan. Potencialiam savižudžiui visi šie turiniai neprieinami. Jis susitapatina tik su vienu turiniu, kurio praradimas jam tolygus gyvenimo praradimui. A. Saint-Exupéry apie tokį atvejį rašė: „Aš pažinojau vieną jauną savižudį. Jau neprisimenu, kokie ten meilės sielvartai privertė jį šauti, labai gerai nusitaikius, sau į širdį. Nežinau, kokioje knygoje jis buvo skaitęs, kad prieš tai reikia apsimauti baltomis pirštinėmis, bet gerai prisimenu, kad, matydamas šį kvailą paradą, pajutau ne iškilnumą, o niekybę. Vadinasi, už šio švelnaus veidelio šito žmogaus kiauše buvo visiškai, visiškai tuščia.
Buvo tenai nebent vienintelis vaizdinys – toji kvailutė mergiščia, panaši į daugybę kitų“10.
       Svarbus vadinamosios lygių galimybių visuomenės trūkumas – pažeistas santykis tarp mokymo ir auklėjimo. Tradicinės kultūros pagrindinį dėmesį skyrė auklėjimui, moralinio-dvasinio asmenybės pagrindo formavimui. Žinios atliko antraeilį vaidmenį. O dabartinė Vakarų visuomenė net įvardijama kaip žinių visuomenė. Tačiau mokykloje gaunamos žinios – tik mažytė ego dalelė. Kryptingai neformuojamas ego užsipildo paprasčiausiais, lengviausiai prieinamais, bet ir greičiausiai prarandamais turiniais: psichinių stimuliatorių sukeltais maloniais pojūčiais, populiarios muzikinės grupės garbinimu, abejotinu prisirišimu ar atsitiktine meile. Bet kurio iš šių turinių praradimas gresia ir ego praradimu. Tik JAV kasmet nusižudo daugiau nei 4000 paauglių Jei požiūris į mokymo ir auklėjimo santykį Vakaruose nesikeis, ši tendencija taip pat tik stiprės.


       Metafizinė kančia

       Egzistuoja skausmo, tiksliau, kančios rūšis, kurios neįmanoma paaiškinti nei ego formavimosi nesklandumais, nei nepatenkintais poreikiais, nei kokiais nors kitais biografijos faktais. Taip yra todėl, kad kai kuriais atvejais kančios priežastys glūdi už asmeninio patyrimo ribų.
       Pasaulyje gerai žinoma prancūzų rašytojo M. Druono knygų serija „Prakeiktieji karaliai“. Kiekvienoje jų primenamas Prancūzijos karaliaus Pilypo Gražiojo prakeikimas, kurį jam metė Tamplierių ordino generolas Jacques'as de Moles, įtartinomis aplinkybėmis nuteistas ir sudegintas XIII a. Nesvarbu, buvo ar nebuvo Pilypas prakeiktas iš tikrųjų ir ar tragiški jo palikuonių likimai yra šio prakeikimo padarinys, svarbu, kad mūsų teisingumo sampratą atitinka iš realių istorinių įvykių interpretacijos paimtas principas. Jo esmė tokia: jei kokio nors žmogaus nuodėmės labai didelės, jos gali kristi ne tik ant jo, bet ir ant jo vaikų ar tolimesnių palikuonių. Krikščionybėje šį principą parodo gerai žinomi Kristaus žodžiai: „Štai kodėl Dievo išmintis yra pasakiusi: „Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus žudys, kitus persekios, kad iš šios kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio sutvėrimo, pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp altoriaus ir šventyklos.
Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos“11.
       Čia Kristus kalba jau net ne apie šeimos ar giminės, o apie tautos atsakomybę. Vienas žinomesnių tokios atsakomybės pavyzdžių – vokiečių kančios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dėl Sąjungininkų aviacijos bombardavimų. Nėra jokios abejonės, kad bombarduojant žuvo, kentėjo, buvo suluošinti ir taikūs, galbūt nacizmo idėjoms net nepritariantys gyventojai. Tačiau negalima būti nekaltam, jei kalta visa tauta. Todėl galima kalbėti tik apie skirtingas kaltės sąvokas ir skirtingus kaltės laipsnius, kaip tai ir daro K. Jaspersas savo veikale „Kaltės klausimas“.
       Dar platesnis moralinės kaltės subjektas – žmonija. Tarkim, jog koks nors žmogus įkvėpė radioaktyvių dulkių ir susirgo vėžiu. Šiuo atveju gali būti nekaltas nei jis, nei šeima, nei tauta – galbūt radioaktyviąsias dulkes atnešė vėjas iš tolimos ir šiam žmogui net nežinomos šalies. Tačiau jis yra žmonijos – suskaldžiusios atomą, taigi sukūrusios galimybę atsirasti radioaktyviosioms dulkėms, dalis ir kaip žmonijos narys atsako už kitų žmonių jam pritariant ar nepritariant, smerkiant ar pateisinant, žinant ar nežinant atliktus veiksmus. K. Jaspersas šią kaltės rūšį pavadino metafizine kalte.
Anot jo, „tarp žmonių, kaip žmonių, esama solidarumo, kuris kiekvieną daro atsakingą už visas pasaulio neteisybes ir skriaudas, ypač už nusikaltimus, daromus jam matant ir žinant“12.
       Metafizinės kančios teorijos pagrindas – moralinio determinizmo principas. Viskas gamtoje, visuomenėje, psichikoje susieta, viskas turi priežastį ir pasekmę, ir šią priežasčių–pasekmių grandinę valdo moraliniai dėsniai. Moralinio priežastingumo tikslas – teisingumo atkūrimas. Šis atkūrimas vyksta ne tik fiziniame, bet ir metafiziniame pasaulyje, ir moralinės atsakomybės subjektais yra ne tik atskiri individai, bet ir jų grupės. Tai reiškia, kad žmogus gali kentėti ne tik už savo, bet ir kitų žmonių – šeimos, tautos, žmonijos – nuodėmes. Jei egzistuoja metafizinė kaltė, egzistuoja ir metafizinė kančia.
       Metafizinės kančios šaltinis – kolektyvinė pasąmonė. Kolektyvinėje pasąmonėje kaupiasi visi kada nors žmonių padaryti blogi darbai, nusižengimai, nuodėmės. Teisingumas reikalauja, kad už visus juos būtų atkentėta. Tačiau dažniausiai kenčia ne nusidėjėliai, o jautriausieji – tie, kurių sąmonės ir pasąmonės riba labai trapi, tie, kurie sugeba jausti ne tik savo, bet ir kitų žmonių kančią. Kaip tik per juos objektyvuojasi, anot K. Jasperso, visos pasaulio neteisybės ir skriaudos. Kadangi nusidedančiųjų visada daugiau negu atperkančiųjų, metafizinės kančios išvengti praktiškai neįmanoma. Tačiau ši kančios rūšis palyginti retai baigiasi savižudybe. Galbūt taip yra todėl, kad Dievas žmogui siunčia tik tokią kančią, kokią jis gali ištverti.
       Dabartinėje Vakarų kultūroje metafizinė kaltė yra pagrindinė giluminė psichologinio skausmo priežastis. Dėl pažeisto balanso tarp kaltės–atsakomybės ar, platesniu požiūriu, sąmonės–pasąmonės atsiranda nerimas, neurozės, ego formavimosi sunkumai, nepatenkinti poreikiai, pseudoporeikių gausa ir pan. Kol kas pagrindinė psichologinio skausmo atžvilgiu taikoma priemonė – jo slopinimas. Šiam skausmui malšinti vartojami vis efektyvesni, stipresni vaistai, vis įvairesnės, rafinuotesnės piliulės. Tačiau tai negali tęstis iki begalybės.
Kaip teigia E. Wurtzel, „kažkas negerai tokiam pasauly, kur visos tos piliulės cirkuliuoja ir sklando ore lyg plintantis virusas, blogos naujienos ar bjaurūs gandai“13. Kadangi pirminis skausmo šaltinis – kolektyvinė pasąmonė, užslopinus vieno žmogaus skausmą, jis prasiveržia per kitą. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apie 27 proc. suaugusių europiečių kasmet kreipiasi į gydytojus dėl nervų ligų ir psichinių problemų. Vien tik depresija pasaulyje (daugiausia išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse) serga per 120 milijonų žmonių, ir ligonių vis daugėja. 1990 m. labiausiai paplitusių ligų sąraše depresija buvo ketvirtoje vietoje, dabar prognozuojama, kad 2020 m. ji bus jau antroje (po širdies ir kraujagyslių susirgimų). Dėl tokios situacijos žmonijai atsiveria dvi galimybės: arba, nuolat gausėjant raminamuosius vaistus vartojančių žmonių ir vis didėjant šių vaistų efektyvumui žmonija degraduos iki gyvūnijos, o vėliau – ir iki augmenijos lygmens, arba besikaupianti pasąmonėje kančia išsiverš, kils psichinės epidemijos, kurios sunaikins didžiąją žmonijos dalį; likusi dalis arba sunyks, arba transformuosis į naują – jei ne biologinę, tai bent moralinę, atsakingiau į gyvenimą žiūrinčią rūšį. Ir tai ne fantastikos, ne tolimos miglotos ateities, o aktualiausia nūdienos problema. C. G. Jungas rašo: „Šiuo metu situacija tokia grėsminga, jog kyla įtarimas, kad Kūrėjas planuoja naują gyvybės srautą, kuris pakeis dabar egzistuojančią žmonių rasę“14. Tai buvo parašyta prieš šešiasdešimt metų. Nuo to laiko moralinė-dvasinė Vakarų būklė tik blogėjo.


       Laiptai į pragarą

       Vienas pagrindinių skirtumų tarp religinės ir ateistinės pasaulėžiūros glūdi požiūryje į žmogaus esmę. Ateizmas traktuoja žmogų kaip duotybę, religija – kaip galimybę. Religijos niekada nedomino klausimas, kas yra žmogus. Tiksliau – atsakymas į jį visada buvo gerai žinomas: žmogus yra puolusi, į malonumus linkusi būtybė. Svarbiausias klausimas, į kurį atsakymo ieškojo visi religiniai mąstytojai, – kuo žmogus gali būti. Pico della Mirandola dar XV a. žmogaus dvasinių galimybių amplitudę apibūdino taip: „O, koks didelis Dievo Tėvo dosnumas, kokia didelė ir nuostabi žmogaus laimė! Jam leista turėti tai, ko pageidaus, ir tapti tuo, kuo panorės. Žvėrys, gimdami iš motinos įsčių, gauna tai, ką turės, kaip sako Lucilijus. Aukščiausios dvasios arba iškart, arba truputį vėliau tampa tuo, kuo išlieka per amžius. Tuo tarpu gimstančiam žmogui Tėvas davė visokios rūšies sėklų ir visokios gyvybės užuomazgų. Tos, kurias jis puoselės, išaugs ir subrandins jame savo vaisius. Jei puoselės augalines, taps augalu, jei juslines – gyvuliu, jei racionalias – taps dangiška būtybe, jei intelektines – taps angelu ir Dievo sūnumi“15.
       Biologinė žmogaus evoliucija jau seniai baigėsi, todėl išoriškai žmogus–augalas nuo žmogaus–angelo skiriasi labai mažai. Užtat dvasinių skirtumų amplitudė milžiniška. Iš vienos pusės – tai ramybė, džiaugsmas, gyvenimo pilnatvė, iš kitos – tuštuma, neviltis, beprasmybė.
Kaip teigia poetas, „nėra čia nieko. Laikas ir skylė“16. Atskirus likimus dar galima palopyti. O ką daryti, jei ištisos kartos gyvenimas – skylė laike?
       Augalinė egzistencija – ne blogiausia, kas laukia dvasiškai degraduojančio žmogaus. Už fizinės erdvės slypi metafizinė, ir žmogaus vietą šioje erdvėje taip pat lemia jo šiame gyvenime atlikti veiksmai, patirti jausmai, puoselėti idealai.
Kaip rašė J. Böhme, „kas atsiveria sieloje – dangus ar pragaras – ten tai ir lieka“17. Koks gi pragaras turi atsiverti žmogaus sieloje, kad jis pasirinktų ne šviesą, tiesą, gyvenimą, o – tamsą, nebūtį, mirtį?
       Visos dvasinio gyvenimo pakopos glaudžiai susietos. Laiptai į pragarą prasideda danguje. Ant aukščiausios šių laiptų pakopos stovi religingas, savo vienybę su šeima, tauta, žmonija, gamta, Dievu suvokiantis žmogus. Nusigręžus nuo Dievo, pagrindiniu integracijos objektu tampa gamta. Tačiau jei žmogus – ne tik gamtos, bet ir Dievo kūrinys, net geriausiai į gamtą integruota, bet nereliginga asmenybė gali patirti tam tikrą egzistencinį vakuumą ir bent jau teoriškai atranda galimybę nusižudyti. Atsiskyrus nuo Dievo ir gamtos, pagrindine žmones siejančia gija tampa socialiniai ryšiai. Jie suriša geografiškai artimus žmones į politines, socialines, etnines grupes, kurios nuolat kovoja dėl įtakos sferų. Ten, kur vyksta kova, atsiranda ir pralaimėjusių. Dalis tautų istorijos eigoje išnyko, dalis – ties išnykimo riba. Nykstančių tautų atstovams tikimybė žudytis žymiai didesnė, nes jiems reali dar vienos dezintegracijos formos – atsiskyrimo nuo žmonijos – grėsmė. Prasidėjus sparčiai Vakarų visuomenės modernizacijai, stiprėja kiti socialinės dezintegracijos aspektai. Kuo daugiau žmogaus energijos atima kova už būvį, tuo mažiau jos lieka draugams, pažįstamiems, šeimai. Socialinė dezintegracija savižudybes skatina dvejopai: dalis žmonių palūžta konkurencinėje kovoje, dalis savęs joje taip ir neatranda. Antruoju atveju ypač išryškėja psichologinės dezintegracijos svarba. Žmogaus ego jaučiasi saugus tik tada, kai jį gaubia kokie nors didesni psichinės energijos telkiniai – kolektyviniai kompleksai. Dabartinėje individualizmą skatinančioje visuomenėje dalis kolektyvinių kompleksų išnyko, dalis tiek susmulkėjo, jog žmogaus gyvenimo realiai paveikti negali. Atitinkamai daugėja psichinių susirgimų. Kad suvoktume jų mastą, užtenka įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei vieną dieną staiga būtų uždarytos visos neuro-psichiatrinės gydyklos, o iš vaistinių dingtų visi psichikos veiklą reguliuojantys preparatai. Vakarų civilizacija žlugtų jei ne per kelis mėnesius, tai per metus. Sveiki žmonės nepajėgtų suvaldyti ligonių sukurtos civilizacijos.
       Remiantis anksčiau pateiktais samprotavimais, pagrindinis dėmesys savižudybių prevencijoje turėtų būti skiriamas dvasinėms vertybėms ugdyti, gyvenimą teigiančiai pasaulėžiūrai ir pasaulėjautai formuoti; paskui – socialinei integracijai stiprinti, dar vėliau – psichologiniam švietimui ir galiausiai – medicininėms psichikos reguliavimo priemonėms. Praktikoje viskas vyksta atvirkščiai. Daugiausia dėmesio skiriama ligoniams – žmonėms, kurių psichologinė dezintegracija jau pasiekė skausmo pakopą. Bendroje sveikatos profilaktikoje tam tikrą vietą užima ir psichinių susirgimų prevencija, tačiau aišku, kad psichologinė integracija be socialinės negali būti sėkminga. Jei nėra darnos visuomenėje, nebus jos ir sieloje. Apie ontologinę ar biologinę integraciją Vakarų visuomenėje neverta nė kalbėti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra nemažai įvairių integracijos aspektų svarbą ir savitarpio ryšį suvokiančių žmonių.
D. Pūras rašo: „Ką reiškia, kai sakome, kad savižudybės – tai visuomenės sveikatos problema? Tai reiškia, kad gydyti reikia ne tik ir ne tiek pavienius žmones, turinčius ligos požymių. Gydyti reikia visuomenę“18. Tačiau iki realių pokyčių šioje srityje dar labai toli.


       ________________

 
       1 Negalima pamiršti, kad Estija jau prieš Antrąjį pasaulinį karą šioje srityje buvo viena iš Europos lyderių; 1930 m. savižudybių rodiklis joje buvo apie 30, o Lietuvoje – tik 9. Žr.: G a i l i e n ė  D .  Savižudybių prevencijos Lietuvoje gairės // Savižudybių prevencijos idėjos / Sudarytoja D. Gailienė. – Vilnius: Tyto alba, 2001. – P. 13.
       2 Žr.: www.who.int.mental_health/prevention/suicide/suicideprevent/en; straipsnyje pateikiami įvairių šalių savižudybių rodikliai taip pat paimti iš šio Pasaulinės sveikatos organizacijos tinklalapio.
       3 S c h n e i d m a n  E .  S .  Savižudžio sąmonė. – Vilnius: ALK, 2002. – P. 27.
       4 Ф р е й д  З .  Я и Оно. Хрестоматия по истории психологии. – Москва: МГУ, 1980. – C. 203–204.
       5 Žr.: Besivienijanti Europa: vertybinis aspektas / Sudarytojas S. Juknevičius. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003.
       6 P u t n a m  R .  D .  Bowling Alone: The Collapse and Revival of American Community. – New York: Simon and Schuster, 2000.
       7 Ю н г   К .  Г .  Синхронистичность. – Москва: Рефл-бук, 1997. – C. 127.
       8 Т о л с т о й  Л .  Собрание сочинений в 22 томах. – Т. 16. – Москва: Художественная литература, 1983. – C. 121.
       9 C a m u s  A .  Sizifo mitas. – Vilnius: Baltos lankos, 1990. – P. 100.
       10 A n t u a n  d e  S e n t  E g z i u p e r i .  Žemė žmonių planeta. – Vilnius: Vyturys, 1992. – P. 101–102.
       11 Lk 11, 40–42.
       12 J a s p e r s a s  K .  Kaltės klausimas // Gėrio kontūrai. – Vilnius: Mintis, 1989. – P. 262.
       13 W u r t z e l  E .  Prozaco karta. – Vilnius: Tyto alba, 2000. – P. 324.
       14 Ю н г  К .  Г .  О природе психе. – Москва: Рефл-бук, Ваклер, 2002. – C. 69.
       15 M i r a n d o l a  G .  P .  d e l l a .  Kalba apie žmogaus orumą // Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. – T. I. – Vilnius: Mintis, 1984. – P. 124.
       16 P a r u l s k i s  S .  Skylės. Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl. / Sudarytoja J. Baranova. – Vilnius: Alma littera, 1999. – P. 114.
       17 Б е м е  Я .  Christosophia, или путь к Христу. – СПб: A–CAD, 1994. – C. 107.
       18 P ū r a s  D .  Savižudybė – visuomenės sveikatos problema Lietuvoje // Savižudybių prevencijos idėjos // Sudarytoja D. Gailienė. – Vilnius: Tyto alba, 2001. – P. 31–32.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1