Atrodo, sunku rasti kokių nors pagrįstų sąsajų tarp Šatrijos Raganos ir Fiodoro Dostojevskio: skirtingi laikotarpiai, nesulyginamas kūrybos mastas, tarptautinis svoris ir susidomėjimas. Tiesa, savo kūrybos pradžioje Marija Pečkauskaitė gyvai domėjosi rusų literatūra. Dar Užventyje ji žavėjosi rusų dailininkės ir memuaristės Marijos Baškircevos tuo metu populiariu „Dienoraščiu“; mokslininkės ir rašytojos Sofijos Kovalevskajos „Vaikystės atsiminimais“. Ją ypač traukė Vsevolodo Garšino ir Semiono Nadsono kūriniai. Pastarojo neviltis, būties trapumas, laimės iliuzoriškumas, blogio prigimtinio, idealaus grožio motyvai artimi M. Pečkauskaitei.
1900 m. jos išversta S. Nadsono „Ne pasaka“ taikliai atspindi anuometinį rašytojos jaustą aplinkos slogumą ir kartu gyvos dvasios troškimą: „Man neskaudu, kad gyvenimas pamelavo; jis pamelavo visiems, kurie jo pažadams tikėjo! Tegu jis būna kaip ir pirma – tamsus ir užtroškęs, kad tik tolumoje neužgestų idealo žiburys“1.
       Neteisybės suvokimo ir kovos prieš ją mintis iš V. Garšino apsakymo „Signalas“ atrodo perkelta į M. Pečkauskaitės apsakymą „Pasitaikė proga“. Vienišas geležinkelio sargas Semionas Ivanovas, radęs išardytus bėgius ir žinodamas, kad netrukus turi pasirodyti traukinys, persipjauna venas ir iškelia kruviną vėliavą, kurią mašinistas pamato ir taip išvengia traukinio katastrofos.
M. Pečkauskaitės kūrinyje paprasta Gėlaičių miestelio mergaitė Onelė Skirsgėlaitė, matydama karo baisumus bei beprasmybę, yra kupina ryžto pasiaukoti, kad tik pasibaigtų žmonių žiaurumas. Iškėlusi baltą skarelę ji sulaiko kavalerijos eskadroną, bet ją pačią perveria kulka2.
       Pati Šatrijos Ragana tik keliuose laiškuose glaustai užsimena apie F. Dostojevskio kūrybą.
„Kaip tik skaičiau dabar Merežkovskio „Толстой и Достоевский“3 (Juozui Tumui, 1920. VI. 24). „Turiu dabar puikią knygą rusų filosofo Berdiajevo „Миросозерцание Достоевского“. Norėčiau, kad Tamsta ją perskaitytumei. <...> Yra ten labai gilių minčių. Klausyk Tamsta, ką jis sako tuo klausimu, dėl kurio visados netikėliai sakosi negalį tikėti. „Dievas kaip tik ir yra, kad pasaulyje yra blogis ir kančia. Blogio egzistavimas yra Dievo būties įrodymas. Jeigu pasaulis būtų geras, tai Dievas būtų nereikalingas, pasaulis jau būtų Dievas. Dievas yra, nes yra blogis. Vadinasi, Dievas yra dėl to, kad yra laisvė. Ar pasaulio ir istorijos proceso prasmė nėra Dievo troškimas sutikti laisvą žmogaus meilę kaip atsaką?“ Kaip būtų malonu paskaityti tą knygą su Tamsta!“4 (Janinai Tumėnienei, 1929. V. 20). „Taigi rusiškai reiktų būtinai paskaityti Solovjovo raštus – ypač „Оправдание добра“. Labai gilus rašytojas yra Dostojevskis – tik jo kūrinius tegali suprasti žmogus visai subrendęs ir giliai žiūrįs. Iš naujų rusų filosofų gražiai rašo Berdiajev, Karsavin, Frank“5 (mokytojai Veronikai Butrimaitei, 1929. V. 28).
       Tai kelios Šatrijos Raganos pastabos, siekiančios giliąsias F. Dostojevskio ir N. Berdiajevo mintis.
Kaip tik trečiąjį XX a. dešimtmetį Lietuvoje Vydūno dėka pradėta plačiau aptarinėti F. Dostojevskio kūrinius6, atkreipiamas dėmesys į svarbius jo kūrybos aspektus: kančios vaizdavimą ir humanistinį patosą. 1922 m. atskiru leidiniu išėjo pirmasis šio rusų rašytojo vertimas lietuvių kalba – ištrauka „Didysis inkvizitorius“ (vertė Augustinas Janulaitis) iš romano „Broliai Karamazovai“. Dauguma Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu rašiusiųjų apie Dostojevskį (išskirtini Antano Maceinos, Prano Mantvydo, Motiejaus Miškinio straipsniai7) pabrėžia vieną jo kūrybos dominančių – asmenybės laisvės problemą. Taip pat keltas jo herojų pasiaukojimas, altruizmas; didybės bei menkystės derinys kūrinių kompozicijoje, psichologinės analizės meistriškumas, meninio metodo novatoriškumas; rašyta apie anuomet aktualią prievartos ir laisvo apsisprendimo dilemą, tikslų modernaus žmogaus sielos vaizdą, maištą prieš neteisingą pasaulio sanklodą, nepaprastą sielos dinamizmą, žmonių veržimąsi Dievop. P. Mantvydas, tarsi antrindamas N. Berdiajevui, nusako Didžiojo Inkvizitoriaus „išganomąją programą: 1) pripažinti veikiamąją bei įtikinamąją „duonos“ galią plačiosioms masėms; 2) veikti stebuklais, paslaptimis, autoritetu; 3) griebtis žemiškosios jėgos“8. Atpirkimas esą išlaisvina iš gyvenimo problemų ir taip pasiekiamas žemiškasis rojus, t. y. išsivaduojama iš bet kokio tragizmo, kovos, dvejojimo, moralinių kančių (pvz., Stavrogino sapnas apie dykinėjimą užsienyje romane „Demonai“; Vorošilovo pranašavimai romane „Jaunuolis“). Bet tas žemiškasis rojus pasiekiamas tik prievarta ir apgaule, kitaip tariant, paniekinant patį žmogų9.
       Lietuvių kritikoje būta bandymų ieškoti temų, charakterių, situacijų, problemų analogijų tarp F. Dostojevskio ir lietuvių rašytojų kūrinių. Julijono Lindės-Dobilo „Blūde“ Kostas Korsakas įžvelgė dostojevskišką asmenybės ir masės santykį, herojaus sąmonės tėkmę. Daugiausia panašumų su rusų rašytojo kūryba pastebėta Juozo Grušo prozoje ir dramaturgijoje.
Tai donkichotizmas kaip žmogiškas pasiaukojimas dėl idealo, charakterių prieštaringumas ir keistumas, herojų alternatyvaus pasirinkimo galimybės, sąžinės teismo, moralinio nusikaltimo bei bausmės klausimai, kontrastinga komizmo ir tragizmo sandūra, instinktų protrūkiai10.


       Fiodoro Dostojevskio pasaulėvoka pagal Nikolajų Berdiajevą

       Esama daugybės F. Dostojevskio kūrybos tyrinėjimų. Jis laikomas vienu skaitomiausių pasaulio rašytojų. Apie jį XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje veikalus rašė žymūs rusų mąstytojai: Vladimiras Solovjovas, Dmitrijus Merežkovskis, Levas Šestovas, Viačeslavas Ivanovas, Nikolajus Loskis ir kt.
      
Šiuolaikiniai tyrinėjimai apie šį rusų rašytoją yra įgiję dvi tendencijas: jis laikomas vienu savičiausių rusų mąstytojų, lyginamas su Sųrenu Kierkegaardu, Friedrichu Nietzsche arba jis pripažįstamas vienu ryškiausių krikščionybės reiškėjų rusų literatūroje11 (pirmiausia – kaip Kristaus paveikslo teigėjas ir įkūnytojas). Tradicinė grožio tema bei jo neišreiškiamumas siejamas su pagrindiniu F. Dostojevskio leitmotyvu – Kristumi, kaip vienintele ir konkrečia realybe. Kristų jis manė esant žmonijos grožio idealo įsikūnijimu ir laikėsi minties, kad Kristus kaip grožis išgelbės pasaulį, kai pasaulis taps sukrikščionintas. Teologines F. Dostojevskio idėjas tiksliai atskleidžia jo 1870 m. užrašas: „Daugelis galvoja, kad užtenka tikėti Kristaus morale, jog būtum krikščionis. Pasaulį išgelbės ne Kristaus moralė, ne jo mokymas, o kaip tik tikėjimas, kad Žodis tapo kūnu <…>. Reikia tikėti, kad tai galutinis žmogaus idealas, įsikūnijęs Dievas. Tik taip tikėdami pasiekiame sudievinimo <…>. Atsiminkite, jog žmogaus prigimčiai reikia sudievinimo. Dorovė ir tikėjimas – viena, dorovė išplaukia iš tikėjimo“12. Kristaus ir grožio sąveikos principas perkeliamas į moralės sferą. Toks grožis išvaduoja iš dvilypumo ir organiškai jungiasi su gėriu bei tiesa. Atsakymas į klausimą, ar „grožis išgelbės pasaulį“, dabar įgyja ne abstraktų teorinį pobūdį, o tampa susijęs su Kristaus asmenybės prigimtimi. Jei iš tikrųjų grožis, kaip minėta, išgelbės pasaulį, tai tik turint omenyje sąlygą, kad Kristus yra ne idėja, bet įsikūnijęs Dievas. Priešingu atveju jis vėl bus laikomas arba sentimentaliu dorovės idealu, arba dogma.
       Vienas paradoksalus tokio grožio simbolis pateikiamas F. Dostojevskio romane „Idiotas“: tai Hanso Holbeino Jaunesniojo paveikslo „Miręs Kristus“ aprašymas. F. Dostojevskiui šis kūrinys paliko didžiulį įspūdį: „Išvydęs šį paveikslą kai kas gali prarasti tikėjimą!“ Paveikslo paradoksalumas yra tas, kad jame Kristus netenka savo grožio. Jis pavaizduotas „ką tik nuimtas nuo kryžiaus. Man rodosi, tapytojai paprastai labai mėgsta vaizduoti Kristų, ir prie kryžiaus, ir nuimtą nuo kryžiaus, vis dar su nepaprasto grožio atspalviu veide; tą grožį jie stengiasi palikti jam net per pačias baisiausias kančias. O Rogožino paveiksle apie grožį nėra nė kalbos; tai tikriausias žmogaus lavonas, – žmogaus, kuris be galo daug iškentėjo, dar prieš numirdamas ant kryžiaus, kuris buvo žaizdotas, kankinamas, sargybos mušamas, žmonių mušamas <…>. Užtat veido nepasigailėta nė kiek; čia tikra gamta, ir iš tikrųjų toks ir turi būti lavonas, kad ir koks būtų žmogus, ištvėręs tokias kančias. <…>
Čia nejučiomis ateina mintis, kad jeigu jau tokia baisi mirtis ir tokie tvirti gamtos dėsniai, tai kaipgi juos galima nugalėti?“13 Tad F. Dostojevskio pavaizduotas subjaurotas Kristus tampa tikėjimo pergale ir simboliu to grožio, kuris išgelbės pasaulį. Kas mirė ant kryžiaus, tas buvo visiškas žmogus, nė kiek nepaneigęs gamtos dėsnių14. Akivaizdu, jog išgelbėjimas neiškreipė žmogaus prigimties, o buvo laisvas sutikimas numirti už kitus žmones. Grožis, kuris išgelbės pasaulį, neneigia žmogaus kančių ir gyvenimo dramatizmo. Taigi F. Dostojevskis mąsto kaip menininkas, nors jo kūryba taip pat sutelkta į dvasios filosofijos klausimus: antropologiją, istorijos filosofiją, etiką, religijos filosofiją15.
       Šatrijos Raganos laiške minėtas N. Berdiajevas maždaug trečiajame dešimtmetyje parašė du darbus apie F. Dostojevskį: „Apreiškimas apie žmogų Dostojevskio kūryboje“ (1918) ir „Dostojevskio pasaulėjauta“ (1923). Pats N. Berdiajevas sakė dar jaunystėje gavęs F. Dostojevskio skiepą. Jis sukrėtęs dvasią labiau negu koks nors kitas rašytojas ar mąstytojas. Pirmas susitikimas su Kristumi filosofui buvęs susitikimas su Kristumi iš legendos apie Didįjį inkvizitorių. Šatrijos Raganos minėtas N. Berdiajevo veikalas – vienas ryškiausių darbų apie šį rašytoją. Ir tarp gausybės N. Berdiajevo knygų ši išsiskiria ypatingu intelektualiniu patosu, minties aistra, giliomis įžvalgomis, vaizdingais palyginimais. Visų pirma F. Dostojevskis filosofui – didis antropologas, eksperimentuojantis su žmogaus prigimtimi ir kuriantis žmogaus metafiziką. Jo kūriniai sunkiai įspraudžiami į meninės kūrybos kanonus, o dažnai jų ir neatitinkantys. Pavyzdžiui, romano fabula atrodo netikroviška, veikėjai nerealūs, kalba vienoda, dažnai vulgaria kalba, beveik nevaizduojama buitis ar gamta. Herojai tarsi nieko neveikia – tik vaikšto vienas pas kitą, kalbasi tarpusavyje, įsitraukia į tragišką žmogiškų likimų bedugnę. Iš tikrųjų įvairūs F. Dostojevskio kūrinių veikėjai – tai jis pats.
Svarbiausia tema – tai žmogus ir jo likimas16.
       Rašytojas skverbiasi į paslaptingas žmogaus prigimties gelmes, ekstatiniu, sūkuriniu atskleidimo metodu kuria sūkurinę antropologiją.
„Visa Dostojevskio kūryba yra sūkurinė antropologija“17. Jo kūriniuose veiksmas sukasi apie vieną pagrindinę asmenybę, susidaro labai dinamiškas, antinomiškas aistringų žmogiškų santykių sūkurys, kurio amplitudė – nuo Dievo iki velnio. Šios kūrybos šerdį gali pažinti tik tie, kas yra įsitraukę į sūkurinę ugninę atmosferą. N. Berdiajevas taip glaustai nusako rašytojui būdingą žmogaus atskleidimo situaciją: „Jis vaizduoja išleistą į laisvę žmogų, kuriam negalioja įstatymai, kuris iškritęs iš kosminės tvarkos ir, tirdamas jo likimą laisvėje, atveria tragiškus jo laisvės kelio rezultatus“18. N. Berdiajevo „etinis maksimalizmas“, taikytas ir F. Dostojevskio kūrybai, kelia abejones dėl gėrio neproblemiškumo. Filosofas suabejoja paties gėrio gerumu: ar gėris iš tikrųjų yra gėris, o ne blogis? Sutvirtindamas etines nuostatas teologiniu-antropologiniu pagrindu, N. Berdiajevas pirmiausia imasi teodicėjos problemos. Jis atmeta tradicinį požiūrį, pagal kurį blogis atsiranda dėl žmogaus piktnaudžiavimo Dievo dovanota laisve. Jokia teodicėja negalima, jei būtų remiamasi gimtosios nuodėmės kaip piktnaudžiavimu laisve dogma. Vienintelis Dievo pateisinimo argumentas gali būti tik „nesukurtos laisvės“ idėja: laisvė nedeterminuota jokios būties, iš pradžių įsišaknijusi nieke, iš kurio Dievas sukūrė pasaulį. N. Berdiajevo teigimu, mitas apie gimtąją nuodėmę liudija apie Kūrėjo bejėgiškumą užkirsti kelią blogiui. Bet kaip tik tas „bejėgiškumas“, netobulumas ir yra kūrybos šaltinis. Žmogaus pašaukimas iškyla kaip kūrybos etika. Ji yra realus gėrio ir blogio dualizmo įveikimas19.
       Kitas filosofo pabrėžtas bendriausias F. Dostojevskio kūrybos ypatumas – vyraujantis idėjų vaidmuo. Nepaprastai dinamiška rašytojo idėjinė dialektika sukuria organišką tikrovę ir sukelia ugninį idėjų sūkurį. F. Dostojevskio idėjos – ne būties pirmavaizdžiai, ne normos, o būties likimai, pirminiai žmogaus energijos srautai. Jie atpažįstami ne tik menine, bet ir filosofine intuicija. Mąstęs kraštutinėmis antinomijomis F. Dostojevskis buvo didis minties menininkas, gebėjęs paveikti ne tik minties logika, bet ir logikos aistra. Raskolnikovas, Kirilovas, Verchovenskis, Ivanas Karamazovas įkūnija kokią nors idėją. Rašytojo minčių dialektika apsvaigina, tačiau nepalieka herojų pragaištingos prigimties bedugnėje. Kartu visus jo veikėjus kankina Dievo klausimas. F. Dostojevskis rašė: „Pagrindinis klausimas, sąmoningai ar nesąmoningai kankinęs mane visą gyvenimą – Dievo buvimas“. Jo aistrų ir kančių šaltinis – ne kūno pasaulis, gimimas ir mirtis, o dvasinis gyvenimas, Dievo išpažinimas ar neigimas. Rašytojo herojai atskleidžia, kaip abstrakčios mintys gali būti aistringos, kaip jausmai ir valia liudija metafizines prielaidas ir išvadas. Jo veikėjai giliai jaučia, nes giliai mąsto; be galo kenčia, nes giliai suvokia; drįsta trokšti, nes drįsta mąstyti. Priešingai nei F. Nietzsche, F. Dostojevskis išlieka žmogaus advokatas; vesdamas jį kankinančiu (kartais net pernelyg sunkiu) laisvės keliu, rašytojas atveria Kristų žmogaus gelmėse. Todėl N. Berdiajevas jį laiko naujo, krikščioniškojo humanizmo įkvėpėju.
       Filosofo teigimu, F. Dostojevskio laisvės kelias suka į savivalę, kuri gimdo nusikaltimą, sukeliantį kančią. Fizinė kančia, vedanti myriop, atsiranda dėl gimtosios nuodėmės. Bet dvasinės kančios kylančios iš asmenybės gelmių, iš laisvės sąlygomis prisiimtos atsakomybės. Blogis susijęs su kančia ir turi atvesti į atpirkimą. Rašytojas tiki atnaujinančia kančios galia.
„Jam gyvenimas yra kaltės atpirkimas per kančią“20. Blogis sunaikina laisvę ir tampa jos priešingybe. Atpirkimas sugrąžina žmogui laisvę. Visuose savo romanuose F. Dostojevskis veda herojus trejopu dvasinio proceso keliu: per laisvę, blogį ir atpirkimą. Zosima ir Alioša pavaizduoti kaip žmonės, patyrę blogį bei pasiekę aukščiausią laisvės būklę. N. Berdiajevo teigimu, pagal F. Dostojevskio kūrinius neįmanoma sudurstyti evoliucinės blogio teorijos. Blogio jis nelaikė gėrio vystymosi etapu. Blogis turįs sudegti pragaro ugnyje. Kas eina blogio keliu, kas priima blogio patirtį ir mano, kad blogis praturtina dvasinį pasaulį, tas krenta dar žemiau. Tik blogio demaskavimas, jo „iškentėjimas“ gali pakelti žmogų į dorinį aukštį21. Kančia kaip laisvės išbandymo žaizdras atsirandanti ir dėl žmogaus uždarumo, užsisklendimo, dvasinių ryšių su Dievu susiaurėjimo ar praradimo. Filosofo žodžiais, F. Dostojevskis „Didžiojo inkvizitoriaus“ legendoje genialiai pavaizdavo Kristaus ir Antikristo akistatą. Didysis inkvizitorius priekaištauja Kristui, kad šis iškėlęs žmonėms pernelyg aukštą idealą, todėl žmonės neranda laimės ir patiria kančias. Žmonių žemiškajai laimei reikia duona nuraminti sąžinę, t. y. atimti iš jų pasirinkimo laisvę. Stebuklu ir žemiška karalyste Inkvizitorius nori nuramdyti žmogaus vidinį nerimą. Todėl žmogaus dvasios laisvė nesuderinama su laime. Krikščionybė dėl to ir nepadarė žmonių laimingais, kad išsaugotų dvasios laisvę ir iš laisvo žmogaus laukia Kristaus pažadų vykdymo. Tad Golgotos paslaptis ir sudaro krikščioniškosios laisvės esmę.
       Kaip F. Dostojevskis išsprendžia blogio įveikimo ir Dievo buvimo įrodymo problemą, rodo nihilistų, Dievo neigėjų, pirmiausia Kirilovo, paveikslai. Pasirinkęs savivalę, jis nežino laisvės ribų, jį apsėda idėja, kuri pavergia, atima laisvę ir sunaikina. Kirilovas sako: „Dabar žmogus myli gyvenimą todėl, kad myli skausmą ir baimę. Ir taip buvo padaryta. Dabar gyvenama skausmo ir baimės kaina, ir čia visa apgaulė. Dabar žmogus dar ne tas žmogus. Bus naujas žmogus, laimingas ir išdidus. Kam bus vis tiek, gyventi ar negyventi, tas bus naujas žmogus. Kas nugalės skausmą ir baimę, tas pats bus Dievas. O to Dievo nebus. <…> Dievas yra mirties baimės skausmas. Kas nugalės skausmą ir baimę, tas pats taps Dievas. <…>
Kas nusižudys tik dėl to, kad norės užmušti baimę, tas iškart taps Dievas“22. „Aš trejus metus ieškojau savo dievybės atributo ir suradau. Mano dievybės atributas – Savivalė! Tai viskas, kuo aš galiu, iškilus svarbiajam klausimui, parodyti savo nepaklusnumą ir savo naująją baisią laisvę. Ji iš tiesų labai baisi. Aš žudausi norėdamas parodyti nepaklusnumą ir savo naująją baisią laisvę“23.
       F. Dostojevskis Dievo buvimą įrodinėja visų pirma per žmogaus dvasios laisvę. Kas neigia Dievą ir dvasios laisvę, tas stengiasi pasaulį paversti racionaliu mechanizmu, priverstine harmonija. Apskritai N. Berdiajevas teigia, kad rašytojui laisvė yra ir antropodicėja, ir teodicėja – tiek žmogaus, tiek Dievo pateisinimas. Tad ir jo romanai – žmogaus laisvės išbandymo tragedijos. Čia žmogus maištaudamas trokšta laisvės ir kartu ieško jos galutinės ribos. F. Dostojevskio kūriniuose reflektuojamos abi laisvės: pirminė – leidžianti pasirinkti gėrį ar blogį – ir galutinė – gyvenimo pagal tiesą ir gėrį įgyvendinimo laisvė. Tiesa padaro žmogų laisvą, bet jis turi laisvai priimti tiesą. Rusų rašytojas leidžia savo herojams priimti tiesą, kuri juos galutinai išlaisvintų. Tai tragiškas kelias – per tamsą, bedugnę, susidvejinimą. N. Berdiajevo tvirtinimu, F. Dostojevskis atvėręs naują laisvės pakopą, pagilinęs krikščioniškąją laisvės sampratą. Žmogus išsineria iš išorinės krikščioniškųjų įsakymų formos, iš aukščiau nuleidžiamos transcendentinės sąmonės ir savarankiškai pagal savo patirtį ieško tiesos. Bet laisvė virsta vergija arba savivale, jei jos ieškant nematoma nieko aukščiau už žmogų. Toks išsilaisvinimas sunaikina patį asmenį. Raskolnikovo laisvė, peržengianti prigimties ribas, tampa niekinga ir bejėgė; Stavrogino laisvė virsta visiška negalia ir abejingumu. Kirilovo, panūdusio tapti žmogiadieviu, – baisia žūtimi. Kirilovas savivalę suvokia kaip šventą pareigą. Pažabojęs aistras ir potroškius, jis atrodo esąs tobulas. Tačiau ir pats tyriausias žmogus, kurio laisvė bergždžia, neatranda galutinės tiesos, o juo labiau tas, kuris, peržengdamas laisvės ribas, neigia Dievą, nors pats juo dedasi. Toks žmogus vis tiek pasmerktas žūti.
       F. Dostojevskis blogį laiko ne tomistine būties stoka, o realia istorine jėga, neišvengiama laisvės išbandymo dalimi, laisve per klaidą ir nuodėmę atrasti tiesą. Blogis jam nepaaiškinamas be laisvės. Rašytojas ne tik tikėjo velnio egzistavimu, tačiau rėmėsi žmogišku psichologiniu patyrimu. Jis žinojo Apšvietos filosofų, neigusių velnio buvimą, poziciją. Kai Voltaire'ras kadaise juokėsi iš velnio uodegos ir ragų, buvo paneigti tik liaudies prietarai. F. Dostojevskis ne tik didis antropologas, bet ir savotiškas kriminalistas, bandantis išpainioti gyvenime įsišaknijusius blogio slėpinius.
Reikia iš tikro suprasti, kaip rašytojas aiškino blogio problemos ištakas: „Laisvės kelias pereina į savivalę, savivalė veda į blogį, blogis – į nusikaltimą“24. Jis atskleidžia ontologinius nusikaltimo padarinius. Laisvė, pavirtusi savivale, veda į blogį, blogis – į nusikaltimą, nusikaltimas neišvengiamai sulaukia bausmės. Bet tai tarsi žąslai žmogiškajai prigimčiai. Vis dėlto F. Dostojevskis žvelgia ne iš įstatymų perspektyvos, o daug giliau. Jis perėmė krikščionybės tikėjimą velnio egzistavimu, nors pastarojo supratimas Dostojevskio kūriniuose yra skirtingas. Tai ne alegorija, o asmeninis velnias, kartu su Dievu nuolat lydintis žmogų: „Keistas ir baisus demonas prikibo prie jo galutinai ir jau nebenorėjo daugiau jo palikti“; demonas kužda „baisias nuojautas ir piktas mintis“25. Rašytojas parodė, kad žmogaus demoniškumas susijęs su jo susidvejinimu, ir šią mintį atspindi smukę, suskilę personažai. Socialiai susidvejinusiųjų pasąmonės sfera tokia suaižėjusi, kad siela, atsiskyrusi nuo Dievo ir kitų žmonių, nenori suprasti kitų būtybių. Jų egzistavimas suskilusiajam tampa ne tik abejotinas, bet ir nesvarbus, t. y. bevertis jo Aš atžvilgiu26. Be vertybių ir idealų gyvenimiškoji energija senka. Taip formuojasi herojaus savižudiška nuostata, kai jam „viskas vienoda“. Velnias ir yra į sąmonės paviršių išniręs suskilęs žmogaus alter ego.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1