„Baltojo vilko knygos“. Kiekvienais metais Latvijos vaikų ir jaunimo literatūros taryba skelbia vaikų literatūros konkursą. Šių metų tema „Baltojo vilko knygos: latvių originalioji literatūra vaikams“ yra 2006 m. pradėtos ilgalaikės programos „Baltojo vilko knygos“ dalis. Šios programos pavadinimą ir personažą Baltąjį vilką konkursui padovanojo latvių vaikų literatūros klasiko Janio Baltvilko (1944–2003) kūriniai. Rašytojas ir gamtininkas J. Baltvilkas sukūrė per trisdešimt poezijos, prozos ir pažintinės vaikų literatūros knygų, buvo vienas aktyviausių Latvijos vaikų ir jaunimo literatūros tarybos narių. Programos „Baltojo vilko knygos“ tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaiką, kuris skaito įdomią ir gražią latvišką knygą, ir paakinti leidėjus, kad vaikų knygų pasiūla taptų įvairesnė, kvalifikuotesnė, šiuolaikiškesnė. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti liepos 24-ąją.

       Rašytojai apie rašytojus. Latvijoje rašytojai gana aktyviai rašo biografinius romanus apie savo kolegas. Savitai pratęsiama paskutiniais XX a. dešimtmečiais leista serija „Rašytojai apie literatūrą“. Pastaraisiais metais Anna Žygurė išleido knygą apie Elzą Sterstę, Nora Ikstena – apie Marą Zalytę ir Imantą Zieduonį, Gundega Repšė – apie Ojarą Vacietį. Pernai Knuto Skujenieko septyniasdešimtojo gimtadienio išvakarėse pasirodė Janio Rokpelnio knyga apie jubiliatą „Sunkiai geriasi rašalas“.

       Atsisveikinimas su Hariu Poteriu? Britų rašytoja J. K. Rowling savo gerbėjams atskleidė septintos, paskutinės, epopėjos apie Harį Poterį knygos pavadinimą „Haris Poteris ir pražūtingosios relikvijos“ („Harry Potter and the Deathly Hallows“). Ir pranešė, kad du pagrindiniai šios knygos herojai žus. Anksčiau ji buvo prasitarusi, kad viena auka gali būti ir pats Haris Poteris. Išgirdę tokią žinią, amerikiečių rašytojai Johnas Irvingas ir Stephenas Kingas paragino rašytoją nenumarinti Hario Poterio. Šie įvykiai paskatino literatūros agentūrą „Christopher Literary Agency“, atskleidusią J. K. Rowling talentą, skelbti naują literatūrinį konkursą – jaunų ir daug žadančių autorių paiešką. J. K. Rowling jau uždirbo 540 milijonų svarų sterlingų ir tapo vaikų literatūros kūrėjų uždarbio rekordininkė. Pasaulyje apie Harį Poterį parduota 325 milijonai knygų. Pagal romaną sukamas penktas filmas. Septintą knygą apie Harį Poterį leidykla „Bloomsbury Publishing Plc“ planuoja išleisti liepos 21-ąją.

       Paviešinta literatūrinė mistifikacija. Laikraštis „The New York Times“ sujaukė leidėjų planus sukurti didžiausią 2007 m. literatūrinę mistifikaciją. Prieš Joe Hillo romano „Heart-Shaped Box“ pasirodymą laikraštis paskelbė knygos recenziją ir atskleidė, kad šio kūrinio autorius yra rašytojo S. Kingo sūnus Josephas Kingas. Beje, jaunesnysis Kingas, Hillo slapyvardžiu išleidęs apsakymų rinkinį, sulaukė pripažinimo Didžiojoje Britanijoje.

       Pavogtas romanas. Dano Browno romanas „Da Vinčio kodas“ sukėlė ne vieną skandalą: su autoriumi bylinėjasi ir europiečiai, ir amerikiečiai. Jam atkirtį smogė ir rusų rašytojas, Renesanso epochos tyrinėtojas Michailas Anikinas, parašęs D. Brownui adresuotą knygą atsakymą – „Pavogtas romanas“. Šis kūrinys – savita literatūrinė mistifikacija: romane įterptos ištraukos iš autoriaus monografijos „Leonardas da Vinčis, arba Teologija spalvomis“, kurią, pasak rusų rašytojo, D. Brownas pavogė. „Kai perskaičiau D. Browno knygą, mane šokiravo jos kokybė ir tai, kad joje panaudotos mano idėjos, – pareiškė M. Anikinas. – Šioje knygoje pasakojamas melas apie Bažnyčią. Tai mane skaudina morališkai.“ „Pavogtas romanas“ jau išverstas ir į lietuvių kalbą.

       Japonijoje uždrausta „Princesė Masako“. „The Japan Times“ pranešė, kad Japonijos leidykla „Kodansja“ atsisakė spausdinti Australijos žurnalisto Beno Hillo knygos „Princesė Masako: skaistažiedė sosto belaisvė“ vertimą į japonų kalbą. Japonijos užsienio reikalų ministerija nusiuntė laišką knygos autoriui ir pareiškė, kad knygoje yra daug paniekinamų Masako aprašymų, neatitinkančių tikrovės faktų interpretacijų apie princesės sveikatą. Ministerija paprašė atsiprašymo ir knygos teksto pakeitimo. B. Hillas atsisakė keisti knygos turinį ir šiuos japonų kaltinimus pavadino cenzūra. „Princesė Masako“ jau reklamuota Japonijoje ir šių metų kovą buvo planuota ją išleisti.

       Trumpųjų žinučių romanas... Suomijoje išleistas pirmas pasaulyje romanas, kurio tekstą sudaro trumposios žinutės. „Paskutiniųjų pranešimų“ autorius Hannu Luntiala pagrindiniu herojumi pasirinko interneto technologijų kompanijos vadovą, keliaujantį po Europą ir Indiją ir susirašinėjantį su draugais bei artimaisiais trumposiomis žinutėmis. Leidykla „Tammi“ nesureikšmina fakto, kad Suomijoje išleistas pirmasis trumpųjų žinučių romanas, nors kaip tik šioje Skandinavijos šalyje 1993 m. gruodį buvo išsiųsta pirma trumpoji žinutė.
       Pernai Suomijoje mobiliųjų telefonų skaičius viršijo gyventojų skaičių, o telefonų vartotojai išsiuntė 2,8 milijardo trumpųjų žinučių.

       ...ir mobiliųjų telefonų romanas. Japonijoje populiarėja romanai, kurie rašomi ir skaitomi mobiliuosiuose telefonuose. Mobiliųjų telefonų romanų autoriai pasirašo slapyvardžiais, nes jie savo kūriniuose dažniausiai aprašo asmeninio gyvenimo patirtį. Čako yra vienas aktyviausių tokių romanų kūrėjas, per keturiolika mėnesių parašęs net penkis romanus. Populiariausi japoniškų romanų žanrai – romantiški meilės pasakojimai, siaubas ir fantastika.

       Lotynų Amerika ir ispaniškoji literatūra. Lotynų Amerika jau turi pirmąją žemyno ispaniškosios literatūros premiją. Šį apdovanojimą įsteigė tarptautinis kultūros institutas Casa de America ir Madrido leidybos namai. Premija skirta suaktyvinti pasaulyje domesį ispanų literatūra, ieškoti ir paremti ispaniškai rašančius talentingus autorius. Konkurse gali dalyvauti visų žanrų Lotynų Amerikos autoriai. Laureatui numatytas 200 000 dolerių apdovanojimas, o finalininkams bus įteikta po 50 000 dolerių. Pirmieji laureatai bus paskelbti šių metų balandžio 23 d. Kolumbijos sostinėje Bogotoje, kurią Jungtinės Tautos paskelbė 2007 m. pasaulio knygų sostine.

       Netikėta premija, sugadinusi siužetą. Naująja Puškino premija apdovanotas rusų prozininkas Viačeslavas Pjecuchas. Už kūrybinį indėlį – nacionalinė literatūra praturtinta daugiau nei dvidešimčia knygų. V. Pjecuchas rašo neįprastai sodria, kupina sudėtingų stilistinių ir morfologinių darinių kalba. Jo knygų herojai yra marginalai ir keistuoliai, rusų gyvenimo keistenybės ir absurdas.
       Vienas rusų kritikas, pasveikinęs V. Pjecuchą su literatūriniu apdovanojimu, išgirdo laureato apgailestavimą: „Žinoma, tai labai malonu. Bet koks nuostabus gyvenimas buvo iki šiolei! Per trisdešimt ketverius kūrybos metus nei vieno apdovanojimo, nei vieno kritinio straipsnio. Ištaiginga ir gražu. Tokį siužetą man sugadino!“


       Parengė A.Valionis