Mokslinė konferencija „Literatūros ir kitų menų sąveika: teorinės komparatyvistikos problemos“, kurią organizavo Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, t. y. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu, įvyko 2004 m. gruodžio 3 d. Konferencijoje pranešimai buvo suskirstyti į įvairias – teorinių svarstymų, literatūros ir dailės, literatūros ir muzikos, literatūros ir teatro, tarpdalykinių ir tarptekstinių ryšių – sekcijas.

       Plenarinį posėdį, skirtą teoriniams svarstymams, pradėjo prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas (KFMI) pranešimu „Dabartinės komparatyvistinės metodologijos metamorfozės“, kuriame aptarė dabar vykstančią globalią transformaciją – judėjimą nuo teksto prie vaizdo. Kuriamos naujos metodologijos, perimama didelė lyginamųjų civilizacijų mokslo patirtis, tačiau metodologiniam pliuralizmui vis dėlto keliami aukšti profesionalumo bei precizijos reikalavimai, siekiama išvadų patikimumo ir tikslumo. Kultūrų skirtumai nėra kliūtis, nes visų religijų pamatiniai mokymai sutampa, įmanomas vaisingas skirtingų kultūrų dialogas.

       Doc. dr. Vytautas Martinkus („Vertybių transcendentalumas: šiapus ir anapus literatūros“, VPU) prisipažino, kad jam kelia nerimą aksiologijos sumenkinimas literatūrologijoje: meniškumo klausimai paradoksaliai subjektyvizuojami arba apskritai apeinami, vengiama vertinti. Ar tebeegzistuoja vertybių transcendentalumas, ar tai esąs tik vidinis interpretatoriaus reikalas? Kita vertus, kaip nustatyti, ar kūrinys geras? Kaip įrodoma jo vertė? V. Martinkui atrodo, jog dabar vengiama kelti tokį klausimą.

       Doc. dr. Jadvyga Bajarūnienė („Menų sąveikos idėja vokiečių romantizmo estetikoje“, VU) priminė, jog vokiečių romantikų estetikoje menų sąveikos idėja ypač suklestėjo. Griaunami kanonai, siekiama universalumo, skirtingi menai laikomi tik skirtingais to paties choro balsais, o menai vienas kitą paaiškina. F. Schellingas plėtojo teoriją apie gamtos ir dvasios tapatumą, broliai F. ir A. Schlegeliai samprotavo apie universalią poeziją; kilo ir pirminės kalbos (Ursprache) idėja, – tai turėtų būti gamtos kalba... Arti tokios kalbos esanti giesmė. Apskritai muzika tampa svarbiausia iš visų menų (muzikos ir filosofijos artimumo idėją plėtos A. Schopenhaueris). Netrukus gimsta ir sinestezijos – magiškos sferų vienovės idėja, kuri dabar vėl aktualizuojama moderniomis formomis.

       Daktarė Pillė Veljataga („Dailės ir literatūros raidos perspektyvų klausimai XX a. pirmos pusės lietuvių estetinėje mintyje: panašumai ir skirtumai“, KMFI) dalijosi mintimis apie XX a. pradžios lietuvių kultūros etapą – modernizmą. Lengviau ir sparčiau modernizmas įsiviešpatauja dailėje, nes jos kalba universalesnė. Vilniuje parodas rengė skirtingos tautinės grupuotės, – tai buvo impulsas lietuviams neatsilikti. Dar prieš pirmąją lietuvių parodą pasklinda gandas apie M. K. Čiurlionį, jo pripažinimą Petrapilyje. Anot P. Veljatagos, lietuviškasis modernizmas rutuliojasi po M. K. Čiurlionio „ženklu“. Netrukus jau buvo teigiama, jog realizmas yra svetimas lietuvių kultūrai, jos tautosakai. Daug kalbama apie simbolių daugiaprasmiškumą; net ir M. K. Čiurlionio paveikslai buvę nesuprasti. Filosofas Ramūnas Bytautas išaiškinęs kai kurias sąvokas, o kritika ieškojusi kompromisų, kaip suderinti sena ir nauja.

       Doc. dr. Jonas Bruveris savo pranešime („M. K. Čiurlionis: vaizdinių paralelės“, LMTA) pratęsė M. K. Čiurlionio temą, atkreipdamas dėmesį į menininko literatūrinius tekstus, kurie daug ką paaiškina. M. K. Čiurlioniui dailė – sielos išraiška, ne muzika. Lenkų tyrinėtojai teigia, jog čia – J. Słowackio įtaka, bet J. Bruveris nesutinka. Sustojama prie įvairių, kartais netgi komiškų simfoninės poemos „Jūra“ interpretacijų, pavyzdžiui, vienoje jų lenkų autorius kelia mintį jūrą suprasti kaip pasyvią materiją, o vėją – kaip aktyvią dvasią virš jos; tai esą išreikšta garsais ir konkrečiais intervalais. Muzikologo įsitikinimu, M. K. Čiurlionis ypač vertinęs Šventąjį Raštą ir daug kur juo rėmėsi (paveikslai „Tvanas“, „Kelionė“, „Psalmė“, garsusis „Rex“). M. K. Čiurlionio pasaulėjauta iš esmės krikščioniška – tokia buvo pagrindinė pranešimo mintis. Iš salės replikavęs prof. A. Andrijauskas su tuo visiškai nesutiko, jo nuomone, sunku surasti didesnį pagonį nei M. K. Čiurlionis: pagoniškieji simboliai esą universalūs religiniai simboliai.

       Literatūros ir muzikos sekcijoje doc. dr. Silvestras Gaižiūnas („Richardas Wagneris ir latvių literatūra“, LLTI) supažindino su didžiuliu R. Wagnerio populiarumu XIX a. pab.–XX a. pr. Latvijoje, pabrėžė jo įtaką latvių literatūrai. R. Wagnerio operų pastatymai Rygoje ir neabejotinas jo triumfas sutapo su F. Nietzsche's veikalų bei J. W. Goethe's „Fausto“ vertimu į latvių kalbą. Šie kūrėjai, ypač R. Wagneris, įkvėpė latviams neoromantizmą, o „Parsifalio“ muzika latvio sielai esanti itin artima. Janis Rainis buvo užsimojęs sukurti pentalogiją apie pasaulio istoriją (parašė tik pirmą dalį – dramą „Ugnis ir naktis“, kurioje siekiama muzikos ir dramos sintezės).

       Doktorantė Salomėja Jastrumskytė (VDA) perskaitė pranešimą „Sinestezinis menų saitas ir jo virsmai meno filosofijos požiūriu“ ir apžvelgė šio reiškinio recepcijas Rytų ir Vakarų kultūrose. Dabartinės technologijos ir virtualios realybės kūrimas patvirtina, kad visas mūsų patyrimas iš esmės esąs sinestezinis.

       Doc. dr. Rūta Brūzgienė („Tematizmo samprata: muzika ir literatūra“, LLTI) dalijosi mintimis apie galimus struktūrinius atitikmenis muzikos ir literatūros kūrinyje, sustodama daugiau prie pasikartojimo problemos; muzikos kūrinyje pasikartojimas nekelia abejonių, o literatūros kūrinyje jis jau gali turėti kitą prasmę, nėra adekvatus.

       Arti R. Brūzgienės keliamų problemų pasirodė esanti ir LMTA magistrantė Vita Česnulevičiūtė, aptarusi simfoninio mąstymo raišką Alfonso Nykos-Niliūno „Vasaros simfonijoje“.
       LLTI doktorantas Eugenijus Žmuida kalbėjo apie filosofijos ir muzikos kontekstą V. Mykolaičio-Putino poezijoje; jis atkreipė dėmesį į šio konteksto svarbą ir pastovumą visoje kūryboje.

       Dr. Vytis Valatka (Mykolo Romerio universitetas) interpretavo V. Mykolaičio-Putino eilėraštį „Tarp dviejų aušrų“ kaip subjekto stipraus mistinio išgyvenimo pasireiškimą.

       Sekcijoje svečiavęsi doc. dr. J. Bruveris bei prof. A. Andrijauskas gyvai domėjosi pranešimais ir inspiravo diskusijas.

E. Žmuida  

 

       Literatūros ir teatro sąveikoms skirtos sekcijos darbą pradėjo doktorantė Agnė Jurčiukonytė (VPU) pranešimu „Literatūra kaip teatras“. Ji aptarė teorinės teatrinių struktūrų pritaikymo literatūros diskurse prielaidas. Teatrinė literatūros raiška pateikta kaip itin ryškus modernizmo reiškinys. Šį teiginį pranešėja grindė avangardiniais bei moderniais lietuvių literatūros tekstais (Petras Tarulis, Jurgis Savickis, Antanas Škėma ir kt.). Be to, buvo išryškinta moderniojo teatro teorijų įtaka literatūrai (teatriškumo akcentavimas, atsiribojimo efekto siekimas ir pan.).

       Doc. dr. Reda Pabarčienė (VPU) nagrinėjo renesansinio meno stilizaciją B. Sruogos dramoje „Barbora Radvilaitė“. Ji atkreipė dėmesį, kad nors šioje dramoje svarbiausia yra kalbėjimas, o vaizdinė įtampa, kaip buvo būdinga lietuvių dramai, vis dar menka, dramos raiškos perspektyva yra praturtinta renesansinio meno elementų kuriamu vizualumu. B. Sruogos pasirinktas Renesanso meninis kodas – raktas šios dramos vizualumui atskleisti. Tapomas Barboros Radvilaitės paveikslas – centrinis dramos vaizdų elementas. Renesansui būdingas meno ir tikrovės susiliejimas įvyksta ir B. Sruogos dramoje – šviesus, meninis Barboros paveikslas pakeičia tamsią, dramatišką Barboros tikrovę, nušviečia ją atgaline seka.

       Doc. dr. Natalija Arlauskaitė (VU), remdamasi recepcijos teorijos atstovo Roberto Jausso straipsniu „Literatūros mokslas kaip literatūros istorijos provokacija“, nagrinėjo provokuojantį rusų filmą „Durnių namai“, pastatytą pagal F. Dostojevskio „Idiotą“ ir svarstė, kaip šį filmą suvokė ir įvertino rusų visuomenė. Siekdama analizuoti literatūros kūrinį jo ekranizacijų pagrindu ir sykiu įvertinti ekranizacijos suvokimą, ji rėmėsi žanro samprata (architekstiniais kūrinio ryšiais) bei žiūrovų reakcijomis. Pasitelkusi M. Bachtino darbą apie F. Dostojevskį pranešėja nustatė, kad pagrindinė romano ir filmo sąsaja – menipėja, užaštrinta juodojo anekdoto pavidalu. Šio architekstinio ryšio neatpažinusi rusų visuomenė (sakralizuojanti klasikinį kūrinį) filmą įvertino labai priešiškai. Šį atvejį interpretavus pagal R. Jausso modelį, paaiškėja, kad rusų visuomenės literatūrinę kompetenciją visiškai nuslopina sociokultūrinė kompetencija.

       Doktorantė Kristina Sakalavičiūtė (VDU) aptarė sceną kaip eilėraščio erdvę, ją interpretuodama kaip užtekstinį eilėraščio gyvavimą. Pranešime atskleista, kaip Konstantino Balmonto eilėraščių vertimą bei jo tobulinimą veikė sceninis jų atlikimas – eilėraščių melodeklamacijos bei romansų pagal Jurgio Karnavičiaus muziką populiarumas.

       Gausias teorines komparatyvistikos komplikacijas iškėlė doc. dr. Elina Naujokaitienė (VDU), nagrinėdama prancūzų „naujosios bangos“ filmus. Pranešėjos teigimu, teorinis požiūris į šį kinematografinį fenomeną reikalauja komparatyvistikos, lyginančios ne tik meno, bet ir mokslo šakas. Tai esąs postmodernistinis tarpdisciplininis pliuralizmas, begalinis diskurso mirgėjimas.

       Dr. Egidijus Mažintas (VPU) pranešime „Turinio ir vaizdo transformacijos muzikinėje-teatrinėje kultūroje“ akcentavo praktines muzikinių kūrinių sceninio pastatymo problemas. Pranešėjas kritikavo lietuvių teatralų vadovavimąsi vien muzikinio kūrinio libretu bei atskleidė jų muzikinę nekompetenciją – negebėjimą perskaityti bei tinkamai interpretuoti muzikinių kūrinio reikšmių.

A. Jurčiukonytė

     

       Literatūros ir dailės sekcijoje buvo perskaityti septyni pranešimai, kuriuose mėginta žodinio teksto prasmę sieti su ją praturtinančia vizualumo raiška. Pasirinktos temos įvairavo nuo teorinių estetikos aspektų iki konkrečių kūrinių analitinės apžvalgos, buvo aptiktos analogijos tarp literatūros ir vaizduojamojo meno problematikos, įžvelgtos jų susidūrimo ir sąveikos galimybės.

       Doktorantė Agnieška Juzefovič (KFMI) literatūros ir dailės skirtybes siejo su laiko ir erdvės priešprieša. Remdamasi fenomenologinėmis teorijomis, ji siekė apibūdinti estetinę funkciją, skiriančią meno kūrinį nuo daikto. Tapyboje tema ir siužetas suvokiami greičiau negu skaitant tekstus, tačiau ir čia slypi daug prasmių, kurios išryškėja tik per tam tikrą laiką, tad sunku apibrėžti meno kūrinio vertę vien stebint jį iš skirtingų perspektyvų (anot pranešėjos, galime apžiūrėti paveikslą, tačiau neįmanoma vien keičiant poziciją erdvėje priartėti prie drobėje vaizduojamo siužeto).

       Doc. dr. Sigutė Radzevičienė (VPU) pristatė Igno Šeiniaus švediškąją kūrybą, supažindindama lietuvių skaitytojus su dar menkai tyrinėtu dvikultūrio autoriaus palikimu ir atskleisdama, kaip XX a. pradžioje susiformavusios ir per keturiasdešimt intelektualinės veiklos metų beveik nepakitusios jo filosofinės pažiūros pasireiškė kūryboje. Mozaikiškos, eklektiškos I. Šeiniaus idėjos atsispindėjo ir jo grafikos etiuduose – knygų vinjetėse, kur veltui ieškotume suskaidytą moderniojo žmogaus sąmonę išreiškiančio ekspresionizmo ženklų. Tenka apgailestauti, kad didelė klasiko kūrybos dalis nėra prieinama platesniems skaitytojų sluoksniams, dar tebeguli užsienio archyvuose.

       Poeto ir dailininko kompetencijos susidūrimas – dr. Gintarės Bernotienės (LLTI), pateikusios Leonardo Gutausko kūrybos interpretaciją, pranešimo tema. Jame buvo akcentuotas orientaciją į vaizduojamąjį meną „išduodantis“ L. Gutausko eilėraščių dekoratyvumas, polinkis į stilizaciją.

       Doktorantas Manfredas Žvirgždas (VPU) mėgino atskleisti, kaip dailės įvaizdžiai ir intertekstinės citatos funkcionuoja A. Nykos-Niliūno, vieno didžiausio erudito dailės siužetus reflektuojančių poetų tekstuose.

       Keli pranešimai buvo skirti konkretaus įvaizdžio semantiniams aspektams literatūroje ir dailėje. Doc. dr. Leonarda Jekentaitė (VU) pristatė savitą „mūsų laikų herojaus“ interpretaciją, kurioje šiuolaikinio žmogaus vaizdavimas mene buvo grindžiamas ne vien estetiniais, bet ir psichologiniais argumentais: gražius ir taurius herojus iš knygų puslapių ir paveikslų išstūmė visuomenės autsaiderių, nevykėlių, aplinką ironizuojančių, vien savimi susidomėjusių narcizų figūros. Pranešėja pabrėžė pakitusį požiūrį į erotiką, šiuolaikinių kūrėjų perdėtą siekį išryškinti patologišką, pažinimui nepavaldžią žmogaus prigimties gelmę. Dailė ir literatūra, iškeldama šią problematiką, papildo viena kitą, nes tai, kas žodiniame diskurse atsiskleidžia kaip siužeto nykimas (mūsų dienų literatūros manifestu pranešime laikoma esė knyga reikšmingu pavadinimu „Siužetą siūlau nušauti“), vaizduojamajame mene išreiškiama sąlygiškais, nemotyvuotais, šokiruojančiais, ironiškai paradoksaliais vaizdais.

       Tradiciškesnę, į klasikines vertybes orientuotą vieno įvaizdžio apžvalgą pateikė doc. dr. Vida Gudonienė (VPU), aptarusi mitologinių konotacijų gausa išsiskiriantį gulbės motyvą rusų ir Vakarų Europos dailėje ir poezijoje. Leonardo da Vinčio, M. Vrubelio ir rusų klasikinės poezijos (nuo V. Žukovskio iki K. Balmonto) gulbės susijusios su Ledos mitu, folklorine karalienės gulbės, romantine gulbės giesmės interpretacija. Dalyviai priminė, kad kitos kultūrinės tradicijos turi kitokių pasakojimų apie gulbę, tad šis universalus įvaizdis kūrėjų sąmonėje iškyla įvairiais pavidalais.

       Paskutinis pranešimas, perskaitytas anglų kalba, buvo skirtas emblemos žanro raidai XVII a. Anglijoje. Doc. dr. Jadvyga Krūminienė (VU KHF) apžvelgė anuomet madingų emblemų simboliką ir jas papildančius užrašus, poetinius komentarus, iš kurių ryškėja tuometinės visuomenės poreikis sieti žodį ir vaizdą kaip kultūros universalijas, skirtingomis priemonėmis įvardijančias simboliškais ženklais pažymėtas prasmes. Galbūt toks tyrinėjimas paskatintų filologus bei kultūrologus susidomėti ir panašaus laikotarpio LDK emblematika.

M. Žvirgždas    


       Tarpdalykinių ir tarptekstinių ryšių sekcija buvo mažiausia, perskaityti vos keturi pranešimai. Tačiau pateikti tyrinėjimai bei svarstymai buvo gana netradiciniai ir intriguojantys. Šiaulių universiteto doc. dr. Irena Klimašauskienė ir doc. dr. Džuljeta Maskoliūnienė pranešime „Didaktinės ir normatyvinės lietuvių prozos modeliai: įtakos ir vietinės modifikacijos“ pateikė įdomių ir kartais netikėtų XIX a. trečiojo ir aštuntojo dešimtmečio raštų, vadinamosios didaktinės prozos, sugretinimų su XX a. penktojo šeštojo dešimtmečio literatūra, kurią autorės apibūdino kaip normatyvinę. Paminėti modelių komponavimo principai, jų retorika, kolektyvinio veikėjo svarba, šablono kelias, elementarios sąrangos tekstų skolinimasis iš kitų literatūrų. Daug auditorijos dėmesio, papildomų klausimų sulaukė pavyzdžiams pateiktų tekstų, ypač Jono Marcinkevičiaus „Audronės Narmontaitės“, nagrinėjimas. Doc. dr. Dalia Satkauskytė (LLTI) išsakė abejonių dėl kai kurių antrosios pranešimo dalies formuluočių: ar vadinamasis skolinimasis nėra visuomeninės ideologijos veikimo mechanizmas, ar terminas „normatyvinė literatūra“ tiksliai ir išsamiai atspindi aptartąją situaciją? Dėl pastarojo klausimo išsirutuliojusią diskusiją vertėtų tęsti.

       Šiaulių universiteto asist. Danguolė Šakavičiūtė pranešime „Literatūros vaikams raida: bendrųjų pasaulinių tendencijų lietuviški variantai“ išsamiai aptarė įvairių modelių literatūros vaikams galimybes. Vaiko koncepcijos raida nuo žiūrėjimo suaugusiojo akimis per pateikimą vaiko akimis iki pačių vaikų kuriamos literatūros apima chronologinę erdvę nuo seniausių kūrinių iki šių dienų. Pranešėja pažymėjo berniukiškos ir mergaitiškos literatūros atmainas, šeimos modelio irimo, tabu sferų siaurėjimo, literatūros asocialėjimo tendencijas. Teigiamai įvertinusi klasikines literatūrines pasakas (A. Giedriaus, V. Tamulaičio), tyrinėtoja anaiptol nėra patenkinta folklorinių pasakų rinkiniais. Anot D. Šakavičiūtės, gryni folkloriniai tekstai, kurie nėra adaptuoti pagal literatūros modelius, yra sunkoki ir nuobodoki skaityti, vaikams nelengva juos sklandžiai perpasakoti. Pasakų literatūrinimas yra viena iš galimybių susieti folklorą su vaikų literatūra, įtraukti šį paveldą į šiandieninę vartoseną.

       Dr. Loreta Mačianskaitė (LLTI), vadovavusi sekcijos darbui, pabrėžė, jog „šiuolaikinė komparatyvistika tarsi nesidomi šaltiniais ir įtakomis, tačiau kūrinio aplinkybės, šaltinių problema išlieka“. Tai buvo įžanga į jos skaitytą pranešimą „Intertekstualumas Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“. Šiam kūriniui, parodančiam kasdienybės didvyriškumą, anot mokslininkės, tinka dvi skaitymo galimybės: linijinė ir šachmatinė, iš viso penkiasdešimt trys partijos, kurias žaidžia geto viršininkas ir kalinys, ėjimai nėra manifestuojami, tačiau šešiolika skyrių, šešiolika veikėjų, šešiolika figūrų gali būti laikytini tam tikru kodu. Romano konstrukcija, perspektyviai žvelgiant, gali suteikti įvairių jo skaitymo galimybių, tarkim, paversti tai kompiuteriniais interaktyviais tekstais, juolab kad jo aktualumas ir populiarumas auga pasauliniu mastu: ką tik išėjo du romano leidimai Barselonoje ir vienas – Niujorke.

       Gražina Kadžytė (LLTI) pranešime „Kalendorinio paprotyno ritualai ir teksto integralumas“ aptarė per kalendorines šventes vykstančių misterijų veikėjų keliamus reikalavimus dėl personažo išvaizdos, jo atliekamų veiksmų ir šiuos veiksmus palydinčių aktyvių tekstų arba muzikinės asistos vientisumo. Didžiausią auditorijos susidomėjimą sukėlė pastabos apie Trijų karalių išvakarėse daug kur neteisingai atliekamą būsto durų pašventinimo ritualą. Klaida daroma kaip tik tekste: parašytą „K+M+B“ iš tiesų galima perskaityti „Kasparas plius Merkelis plius Baltazaras“, taigi kaip paprastą matematinę sudėties formuluotę. Nors kryželis prieš kiekvieno vardo raidę apibūdina minėtus karalius kaip šventuosius: „+K+M+B“. Dar senesnis, tikrasis, pradinis variantas buvo rašomas kryželiais virš kiekvienos raidės, ir tai reiškė ne tik kryžiaus šventumą, bet ir karaliaus karūną.

       Po konferencijos vyko diskusijos, kurioms vadovavo prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka, buvo aptartos aktualiausios kiekvienos sekcijos problemos, nutarta toliau burti atskirų meno krypčių entuziastus ir rengti tarptautinę konferenciją menų sąveikos tema.

G. Kadžytė  

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1