Naujieji metai kaip kryžkelės situacija. Naujų vilčių, naujų planų metas. Ir kartu kažkoks išankstinio nusivylimo šešėlis – dar net šventėms neprasidėjus ir joms pasibaigus. Ar tai nėra ženklas, kad ši dirbtinė aritmetinė-astronominė-gastronominė šventė buvo tik dar vienas bandymas išvengti tikrosios kryžkelės, akistatos su savimi, mėginimo sustoti, prisiminti ir pagalvoti. Pastangų reikalauja ne gyvenimas. Gyventi – lengva, greita ir smagu, slystant daiktų, reiškinių ir žmonių kūnų paviršiumi. Net padejuoti – ak, kaip sunku gyventi – irgi savotiškas malonumas, dar vienas bandymas apgauti save, nuslėpti pačiam nuo savęs rimtesnes, metafizines gyvenimo prasmės ir vertės problemas. Kaip čia atsitinka, kad mėginimui sustoti, iškristi iš liūliuojančios, migdančios gyvenimo tėkmės reikia tokių milžiniškų pastangų? Kodėl gyventi yra lengviau ir paprasčiau, nei iš tikrųjų įsisąmoninti, kad gyveni? Kodėl taip lengva apkaltinti kitą „išsidirbinėjimu“, „filosofavimu“, „kompleksavimu“ ir kt. dalykais? Kiekvieną, kuris ne tik gyvena, bet dar ir reflektuoja kažką. Suprask, elgiasi „nenatūraliai“. Ir iš tikrųjų, jeigu „natūralu“ yra tiesiog gyventi, kvėpuoti ir virškinti, tai mąstyti – labai nenatūralu. O jeigu dar mąstyti apie mąstymą?
       Visi nuolat susidomėję juos supančiu pasauliu labiau nei savo vidiniu. Tiesiog psichologiškai ir fiziologiškai esi ekstravertas – tavo žvilgsnis visada nukreiptas į išorę, tavo akys ieško kitų kūnų ir daiktų. Viskas vyksta lyg filme, kuriame tu esi operatorius ir todėl tavęs niekur nesimato. Pabandyk atsukti juostelę, peržiūrėti praėjusius metus, aplankytas vietas, netgi nuveiktus darbus. Pabandyk visose šitose scenose pamatyti ir prisiminti save: veikiantį, liūdintį, bendraujantį ar tiesiog susimąsčiusį, stovintį nuošaliai, greta kitų. Nelabai pasiseks, geriausiu atveju pamatysi svetimus pasaulio kraštus, kitų žmonių veidus ir daiktus, vėl daiktus ir dar kartą daiktus. Savęs nepamatysi. Kaip tą kamerą pasukti į save? Pasižiūrėti sau į akis? Ar dar giliau? Kur ir kas moko tokių dalykų? Visuose vadovėliuose ir švietimo įstaigose tik ir mokoma: žiūrėkite į kitus kūnus (fizika), žiūrėkite į augalus ir gyvūnus (biologija), tyrinėkite kitus žemynus, kraštus, valstybes ir miestus (geografija), nagrinėkite papročius, tradicijas, likimus (istorija), galų gale galite netgi pakelti akis į žvaigždes (astronomija). Tik neprisiminkite savęs.
       Žinojimo fenomenas, tas naujųjų laikų šūkis „žinojimas – jėga“ taip lengvai pavirsta dar viena nemalonia, žmogų slegiančia, persekiojančia jėga, todėl geriau būtų sustoti ir įsiklausyti. Būtinybė, tiesiog privalomybė žinoti sukuria „Klausimėlio“ žmones, kurių natūraliai galėtų ir nebūti: jei nežinai, tai tiesiog prisipažįsti, ir nieko čia tokio. Tačiau žmonėms įkalta, kad nežinoti – gėda, ir blogiausia, kad jie, netikėto klausimo užklupti, pradeda raustis savo galvose, tose nesutvarkytose, beprasmėse žinių šiukšlėse, iš paskutiniųjų bandydami surasti teisingą atsakymą. Bet galvose viskas sumišę: prieskoniai pavirtę valstybių sostinėmis, matavimo vienetai – mineralais, rašytojai ir poetai – karvedžiais ir politikais. O „Klausimėlio“ klausiantysis – kaip koks Sokratas – tik ir laukia, pasiruošęs pastūmėti į absurdiškų atsakymų pusę. Ir jie atsakinėja. Aišku, kad tokio atsakinėjimo rezultatas ir yra tikroji gėda. Gėda, kuri tik išryškina beprasmiško žinojimo absurdiškumą. Žinoti, bet nesuprasti – kaip tai būdinga naujiesiems ir naujausiems laikams.
       Žvilgsnis iš Lietuvos, šiaip ar taip, žvilgsnis iš kultūros periferijos – smulkmenas apšviečia labai ryškiai. Stebėdamas pasaulinės kultūros reiškinius pamatai, kad kai kurie dalykai, kurie tavo kieme lyg ir galėtų būti diskusijos objektai, pasaulyje jau seniai nieko nestebina: Olimpiados atidarymo ceremonijoje groja visai ne liaudies ansamblis, o pasaulinio garso didžėjus – taigi atlikėjas, taigi pripažintas kultūros atstovas. Popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse, nešant karstą, italai, prancūzai, ispanai – ploja. Jie taip atsisveikina, išreiškia savo didžiausią pagarbą ir dėkingumą, meilę, susižavėjimą ir viltį. Plojimai per laidotuves? Ir tada netikėtai išaiškėja, kad vienas pagrindinių kultūros bruožų yra jos kintamumas, lankstumas, jei norite – natūralumas, o ne desperatiškos pastangos kažką sustabdyti, išlaikyti ar – tai yra visai tas pats – bandymai pakeisti, sukurti, performuoti kultūrą. Kažkodėl į galvą ateina klasikinis pavyzdys iš kultūros antropologijos: gyvena džiunglėse gentis, kuri labai didžiuojasi savo papročių reglamentu, reikalaujančiu atlikti ritualinį apsiplovimą kiekvieną kartą susitikus svetimšalį. Kol svetimšaliai apsilanko retai, viskas klostosi gerai. Intensyvėjant prekybiniams, kultūriniams mainams, svetimšaliai lankosi jau po keletą kartų per dieną, ir visai genčiai tenka kiaurą dieną rituališkai maudytis. Paprotys neišvengiamai evoliucionuoja: priimama nuostata, kad po susitikimo su svetimšaliu užtenka tris kartus nusispjauti per kairį petį – ir ritualas įvykęs. Deja, tos genties atstovui apsigyvenus Niujorke, reikia atsisakyti ir šio ritualo: antraip gatvėje tektų be paliovos spjaudytis…
       Taigi kartais visai sveika pasitikrinti, kurioje papročių išsivystymo stadijoje esate: ritualinių apsiplovimų, spjaudymosi per kairį petį ar dar kokioje kitoje. Kaip minėta, save pamatyti ne taip paprasta: kartais daug lengviau yra įtikėti savo kultūriniu unikalumu ir stovėti apsispjaudžius ir kairį, ir dešinį petį.
       Žvilgsnis užkliudo ir tai, apie ką tiesiog drovu ir kalbėti: drovumo problemą. Pradedi nuo klasikinių pavyzdžių: puikiai prisimeni Vasilijaus Šukšino aprašytąją merginą, kuri nieku gyvu nenorėjo prisipažinti turinti tam tikrų fiziologinių funkcijų ir todėl eidama kaime į tualetą – tokį medinį namelį su širdele – visada nešdavosi dar ir plaktuką: jeigu ką sutiktų – ji galėtų pasiteisinti – einanti to namelio remontuoti. Kaip rašo klasikas, ten tupėdama ji kartkartėm vis stuksėdavo plaktuku, atseit kaldavo, taigi taisydavo, dirbdavo, tik jokiu būdu ne tai, ką galėtum pagalvoti, jei ji ten būtų be išganingojo plaktuko. Dar ryškesnis pavyzdys, beveik folklorinis – iš Lietuvos kaimo. Jaunavedys, pirmąją naktį užsinorėjęs smulkaus reikalo, susiranda virtuvėje kibirą, ir, kad niekas negirdėtų garsaus čiurlenimo, į tą kibirą įstato koją ir per ją be garso nuleidžia skystį. Sakysite, labai jau visi pavyzdžiai susiję su gamtiniais reikalais? Taigi čia patys nekalčiausi, tyriausi ir vaikiškiausi drovumo atvejai: mergina iš drovumo neprisipažįsta turinti gamtinių reikalų, jaunavedys – pirmąją naktį – irgi. Taip drovumas tampa asmens privatumo pateisinimo ir intymumo įtvirtinimo priemone.
       Suprantama, drovumu galima spekuliuoti, jį eksploatuoti ir turėti iš to naudos. Įdomu būtų pakalbėti ir apie menus, iš drovumo esmės parazituojančius, bet su jokiu drovumu, o gal ir su morale nieko bendro neturinčius. Čia reikia tik dviejų sąlygų – pirmiausia, kad tokio drovumo būtų, reikia drovuolių, kuriuos būtų galima šiurpinti savo pavyzdiniu gėdos neturėjimu. Antra, pačiam jau reikia tokio drovumo neturėti. Abi sąlygos tiesiog neišvengiamos: jei nėra drovuolių, nepavyks pademonstruoti savojo nedrovumo, o jei pats turi drovumo, tiesiog nesugebėsi iš šios temos parazituoti – pastebėsi, kad tokias „begėdiškas kalbas“ mėgsta tik paaugliai ir kad jiems tai atleistina, nes jie tai daro iš to paties baisaus, neįveikiamo drovumo. Tačiau scenoje visada pasirodo tie, kuriems drovumas – ne yda. Savo masturbacines, mazochistines (atseit postmodernistines) pretenzijas jie demonstruoja vargšams drovuoliams. Efektas netikėtas: kokioje nors Geteborgo knygų mugėje švedai sužavėti – jie atranda tokią šalį Lietuvą, kurioje didelė literatūros dalis vis dar rezistencinė (galima net įtarti, kad ne tik mūsų sąmonėje, bet ir miškuose dar yra partizanų), kita literatūros dalis – turistinė, kviečianti apsilankyti ir papramogauti pigiame krašte, o likusioji atspindi šios šalies romanų rašytojų sąmonę ir pasąmonę, sužalotą betarnaujant tarybinėje kariuomenėje desantininkų pulkuose ar besitrankant po Tibetą. Tokia tat įdomi šalis atsiskleidžia prieš nustebusių švedų veidus. Kad tarnaujant desantiniuose pulkuose drovumą tenka pamiršti – suprantama, tačiau paaiškėja, kad be drovumo puikiausiai sekasi būti rašytoju. Ir tada būriai į rašytojus panašių žmonių pasirodo viešumoje, kur jie be jokio apsimestinio drovumo smulkiai aiškina visus savo gamtinius reikalus arba nuolat demonstruoja savo niekinamą pažiūrą į moteris ir silpnuosius, kurie niekada nebuvo desantininkais. Į kompaniją desantininkams čia atskuba ir šaunuoliai, be jokio drovumo ant marškinėlių užsirašę „Beer is better than women“ („Alus geriau nei moterys“) arba visokius angliško žodžio iš „F“ raidės variantus. Amerikiečiai turi net specialų pavadinimą: „F-words“, atseit žodžiai, prasidedantys raide F. Net nežinai – lietuviškai tai, matyt, būtų „B-žodžiai“ arba „P-žodžiai“. Kažkodėl visi šie pusiau tarybiniai, pusiau amerikietiškai-lietuviški monstrai atrodo daug mažiau simpatiški, nei anksčiau paminėtieji keisti drovuoliai. Pradedi manyti, kad drovumas ne tokia jau bloga žmogiškoji savybė, bent jau tikrai ne paskutinė, kaip kas norėtų pavaizduoti. Aišku, drovumas kausto, varžo ir paralyžiuoja. Ir minėtoji mergina, toji su plaktuku lauko tualete – kokia ji atrodo vargšė, susigūžusi, nelaisva. Aišku, ji – mokytoja, todėl privalo slėpti nuo visų, kad ji toks pats žmogus – ji negali turėti gamtinių reikalų, nes turi vaidinti visažinį ir visagalį antžmogį. Bet dar didesnis vargšas tau atrodo buvęs desantininkas, kuriam gamtinėms problemoms nereikia nei plaktuko, nei tualeto, ir kuriam, matyt, toje tarybinėje kariuomenėje taip pridergė į galvą, kad jis jau kitaip nebegali, ir blogiausia, kad jis jau nesupranta, kodėl tie švedai Geteborge taip gailisi jo, o kartu – ir visos lietuvių literatūros.
       Yra netgi visai grakščių teorijų, aiškinančių, pavyzdžiui, kodėl kai kurie žmonės nerausta. Eugenijus Švarcas aprašė deginimosi mados aukas – tiek nusisvilinusias, kad baltos vietos teliko tik vienintelėje vietoje, po glaudėmis. Kai madinga tapo balta oda, tada visiems mados gerbėjams beliko persisodinti ant veido baltą odą nuo tos vienintelės neįdegusios vietelės po glaudėmis, nuo vienų skruostų ant kitų. Po šios kosmetinės operacijos žmones galima atpažinti iš to, kad jų skruostai niekada nerausta. Dėl tos pačios priežasties jų veidai ne tik kad iš gėdos nerausta, bet ir visiškai nieko neišreiškia. Tokie „cool“, kaip pasakytų Amerikoje.
       Prisimeni ir daugiau teoretikų, kurie, pavyzdžiui, be apsimestinio drovumo aiškina, kad viduramžiais karaliai bei kunigaikščiai pilis taip dažnai keisdavo dėl pačios proziškiausios priežasties: tokioje pilyje be vandentiekio ir be tualetų pagyvenus tris mėnesius, tekdavo keliauti kitur. Ši teorija atseit demaskuoja: užuot prisipažinę, kad apdergė pilį, traukdavo į karą arba kitokių diplomatinių reikalų prisigalvodavo. O tau atrodo, kad ši demaskuojanti teorija nei tokia jau svarbi, nei tikra, nei teisinga. Gal paprasčiausiai žmonės tiesiog turėjo teisę būti droviais. Ir kažin ar galima iš žmonių per prievartą atimti šią teisę. Drovumas išryškėja kaip principas – kiekvienas žmogus turi teisę į privatumą, intymumą, turi teisę nežinoti ir nekalbėti to, ko nenori kalbėti, ir reikalauti, kad ir jam nekalbėtų kai kurių dalykų.
       Ar galite patikėti, kad prieš du šimtus metų vadinamoji gerai išauklėta mergina ne tik negalėjo parodyti kavalieriui panaudotos, suprask, prišnirpštos, nosinaitės? Pats žodis „nosinė“ buvo vulgarus ir nederamas. Jį ne tik pasakyti, bet ir išgirsti būdavo gėda.
       Kaip juokinga: tenka įrodinėti, kad žmogus turi teisę būti drovus. Kad svarbu jo teisę pripažinti – net jei manai, kad drovumas yra silpnybė. Tačiau beviltiškai sunku tai įrodyti tiems, kuriems būtina viską žinoti ir viską išviešinti (koks bjaurus žodis – vos ne išvietės ir viešnamio hibridas). Baisu net pagalvoti, kaip šiek tiek drovumo pakeistų ne tik mūsų literatūrą, bet ir politiką, žiniasklaidą, o gal net ir visą gyvenimą. Taigi: kada paskutinį kartą matei iš drovumo paraudusį žmogų?
       Ir todėl tebūnie šių metų žmogus mergina su plaktuku. Net jeigu ji tau gerokai juokinga.

       2005. XII. 12

Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 4 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 J. G. Ballard 3 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johannes Bobrowski 3 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 24 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1