X

       Dafnė atsikėlė į šį pastatą mažiau kaip prieš tris mėnesius. Butą susirado taip kaip ir aš: peržiūrėdama nekilnojamojo turto puslapius „Würtenburger Neue Zeit“. Ji laisvai kalbėjo vokiškai ir neturėjo sunkumų klausyti paskaitų Viurtenburgo universitete, kuris, beje, garsėjo aukščiausio lygio senovės ir viduramžių istorija, religijos istorija ir filosofija. Ji studijavo vokiečių kalbą Amerikoje. Kodėl ne prancūzų ar italų. Norėjau studijuoti pas Kludę, droviai prisipažino. Ar tai pagrindinė priežastis, kodėl ji pasirinko vokiečių kalbą, paklausiau, matyt, su nuostaba veide. Ji nusijuokė. Ne, ji truputį perlenkė. Su Kludės filosofija ji susipažino jau mokydamasi vokiečių kalbą koledže. Jos tėvas, pridūrė ji, turi daug draugų Vokietijoje. Jis čia buvo okupacijos metu. Tai jis paskatino ją mokytis vokiečių kalbą. Kai paklausiau, ar jis susijęs su universitetu, ji atšovė: ne.

       Atsikėlusi į savo butą, Dafnė rado dailų krėslą, didelę lovą ir komodą, paliktus ankstesnio nuomininko. Matyt, buvo ir kitų daiktų, bet juk pirmiausia viską nugriebia valdytojas ir durininkas. Aš buvau nustebęs, kad jie nepasiėmė krėslo arba komodos. Juos būtų buvę nesunku išnešti. Aš irgi atsikračiau daugybės daiktų, bet vis dar tebelaikau daug ką, kas jau aiškiai nebepravers.

       Kur jūs gyvenot prieš įsikeldamas į šį namą? – paklausė Dafnė.
       Tiesiai atsakyti vengiau. A, šen bei ten. Pasirinkau šitą vietą, nes noriu ramybės. Nenoriu išėjęs pro duris kaskart susitikti pažįstamus žmones. Kai Dafnė sužinojo, kad aš buvau Kludės studentas, ji sušoko džigą, pamaniau, kad taip amerikiečiai reiškia entuziazmą. Aš nebuvau labai geras studentas, paskubėjau pridurti. Nemanau, kad profesorius Kludė kada nors atkreipė į mane dėmesį. O aš vis dėlto siunčiau jam po vieną visas savo išleistas knygas. Kartą ar du, nors ir būdamas labai užsiėmęs, jis maloniai teikėsi man laiškeliu padėkoti už knygą. Jam esą labai malonu skaityti savo buvusio mokinio kūrybą, rašė jis, kuo aš esu linkęs smarkiai abejoti.

       Dafnei to neminėjau. Nenorėjau, kad ji manytų, jog aš nepatenkintas iš Kludės gautais laiškeliais. Vos tik sužinojusi, kad aš rašytojas, ji, suprantama, pajuto paskatą arba pareigą nusipirkti kelias mano knygas, to negalėčiau pasakyti apie daugumą savo draugų ir pažįstamų, laukiančių nemokamų, mano pasirašytų egzempliorių, kurių jie neskaito. Perskaičiusi arba paskaičiusi vieną mano knygą, Dafnė jautė būtinybę ką nors pasakyti apie ją ir, būdama tiesi bei atvira, o dar ir filosofijos studentė, kaip supratau, ji negalėjo pasitenkinti vien pasakydama „man patiko“. Ji turėjo pasakyti ką nors tokio, kas parodytų ją suvokiant, ką aš bandžiau pateikti arba ką, jos nuomone, pateikiau. Žinoma, ji stengėsi pamėgti tas knygas, todėl kad jautė arba buvo pasiruošusi jausti simpatiją man arba todėl kad norėjo ją jausti, bet kad ir labai stengėsi, tų kūrinių iki galo nesuvokė. Tai neturėtų stebinti, nes juk ji pripažino, kad dviejų ar daugiau žmonių santykių tyrinėjimas arba gvildenimas jai atrodo tarsi koks ne visai tinkamas dalykas. Jai regis, kad rašytojas nusižengia, ir aš turiu pripažinti, kad rašymas ir yra tam tikras nusižengimas. Užuot be galo skaičiusi apie kažkieno jausmų trapumą ar netikrumą, ji linkusi klausti apie daikto prasmę arba minties prasmę ir klausimą formuluoti vokiškai, svetima ar bent specialiai išmokta kalba, kuri jai leidžia paversti šiuos esminius klausimus grynais ženklais, kadangi vokiškas žodis daiktas ir žodis mintis jos smegenyse nesukelia tokios asociacijų griūties, kokią sukelia angliški žodžiai, kasdieniški žodžiai, atveriantys ištisą erdvę pažįstamų sąsajų, kurios aptemdo tikslumą, reikalingą jos filosofinių tyrinėjimų sėkmei. Ar gali būti, kad ji dėl to atvyko į Vokietiją? Kad galėtų vokiškai mąstyti, klausti apie save svetima kalba?

       Ar ji kada nors gulėjo su vokiečiu?
       Tikriausiai, sakau sau.
       Kodėl aš taip keistai susilaikau?
       Atsakyk.
       Atsakyk tuoj pat.

       XI

       Mūsų apylinkės policija su fanfaromis persikėlė į naują būstinę. Visuose laikraščiuose – mano brolio nuotrauka. Jis niekada neabejojo, kad jo policijos nuovados projektas bus atrinktas iš devyniolikos ar dvidešimties pateiktų. Pikti liežuviai plakė, jog jis laimėjo tik todėl, kad yra Viurtenburgo policijos viršininko žentas. Gal tai ir turėjo įtakos vieningam komisijos sprendimui. Aš dar pamenu, kad kaip tik dėl to raginau jį nedalyvauti konkurse. Jeigu laimėsi, žmonės kalbės, kad tai uošvio dėka. Jis pavadino mane naiviu. Džiugiai pasigyrė, kad Kalėdoms policininkams į seną nuovadą nusiuntė dėžę „Piper Heitzig“. Prosit. Žinoma, laikraščiai nepraleido progos paminėti, kad architektas Hargenau yra Ulricho Hargenau brolis, rašytojo, kuris prisipažino buvęs „Einzig“ grupės politinis aktyvistas. Manau, galėčiau kreiptis į teismą, bet šitaip tik dar labiau patraukčiau į save dėmesį. To man mažiausiai reikia. Tegul dėmesys tenka Helmutui.

       XII

       Brolis man aprodo naują policijos nuovadą. Kodėl aš sutikau ateiti? Švara spindintys koridoriai, dideli šviesūs kabinetai su veidrodiniais langais, balti poliruoti stalai, viskas tviska naujumu, ir visi (uniformuoti ir ne) mums plačiai šypsosi. Sujudimas kaip cirke. Visi švytėdami pasitinka mano brolį, kuris, tenepamiršiu pridurti, yra policijos viršininko žentas. Helmutas itin pakiliai pristato mane visiems sutiktiesiems. Ir vis sako: Čia mano brolis radikalas. Ulrichas Hargenau, rašytojas. Galbūt skaitėt ką nors jo. Nustembu, kad nemažai policininkų atsako taip. Jie visi šypsosi vieni kitiems, tarsi iškrėtę didelį pokštą. Gal nori ko paklausti? – taria man brolis, stovėdamas priešaky aukštų policijos karininkų, rankose laikančių taures šampano, šiek tiek įraudusių ir ne visai tvirtai stovinčių.
       Taip. Ar jauna amerikietė, apsistojusi bute virš manęs, yra radikalė?
       Tai galiu lengvai išsiaiškinti, šypsodamasis sako policijos viršininkas, didžiuodamasis Hargenau gimine. Sena, sena giminė su savo pilimi kažkur Rytų Vokietijoje. Gaila, kad jie atsisakė dalelės fon.
       Aš irgi nusišypsau policininkui. Taip mes persimetam bičiulystės gestais. Mano neatsakingas laikotarpis baigėsi. Aš vėl garbingas pilietis. Kai prispyrė bėda, pasielgiau prideramai. Prarijau piliulę, ir štai vėl su visais, galiu daryti, ką noriu, eiti, kur man patinka.
       Mano brolis rašo naują knygą, sako brolis.
       Šį kartą bus bestseleris, kaip kažin ką, sako policijos viršininkas, ir visi nusikvatoja.

       XIII

       Jūs baisiai daug miegat, ar ne? – kritiškai suraukdama nosį pasakė Dafnė. Kaip jūs sugebat ką nors padaryti?
       Dirbu vėlai naktį.
       Na ir skeptišką miną nutaisė.

       Universiteto bibliotekoje žinyne „International Who's Who“ susiradau jos tėvą. Mortimer S. Hasendruck, g. Debunk, Ilinojaus valst. 1920. Masačūsetso technologijos institutas 1941. Gynybos depart. 1944. „Dust Industries“ įkūrėjas ir prezidentas. Vedė June G. Steinholf 1946. Turi sūnų Mark D. Hasendruck (1949), dukterį Daphne S. Hasendruck (1952). Adresas: Edea, Ilinojaus valst.

       Ką, tarė mano brolis, sakai, kad nesi girdėjęs apie „Dust Industries“? Atrodė, kad jam sunku patikėti mano neišmanymu. Tai koks gi tu aktyvistas? „Dust“ yra vienas didžiausių Amerikos ginklų gamintojų. Jie pagamino daugiausia modernios ginkluotės, kuri buvo naudojama Vietname.
       Matyt, todėl, tariau aš, Dafnė ir nenori kalbėti apie savo tėvą.

       Reikia pakviesti ją pietų, pasakė Marija.
       Aišku.

       XIV

       Šiandien gavau laiškelį. Aiškų ir konkretų. Mes žinom, kur tu esi. Manei, pasislėpsi nuo mūsų? Per tave Ilzė, Adalbertas, Jurgenas, Haincas, Helga, Asifas, Lerneris ir Mausis trūnija kalėjime. Negi tu tikrai tikiesi išbristi sausas? Mes su tavim susidorosim. Jei ne rytoj, tai poryt, jei ne poryt, tai kitą savaitę arba kitą mėnesį. Netrukus. Pažadam.
       Nesunaikinau šio nepasirašyto laiško. Nevalioju ką nors išmesti. Net senais žurnalais atsikratyti nevalioju. Ne pirmą tokį laišką gavau. Negi jie tikrai mano, kad aš čia persikėliau norėdamas pabėgti nuo jų.

       Kartais aš tikrai negaliu suprasti vokiečių, pasakė Dafnė. Moku kalbą. Skaitau Kludę, bet vis tiek… ji beviltiškai papurtė galvą… negaliu jūsų perprasti. Ar tai naujoji Vokietija? – paklausė ji pašaipiai.
       Mano brolis Helmutas studijavo architektūrą Masačūsetso technologijos institute. Jis mėgsta vilkėti marškinius su prisegama apykakle. Tikisi kada nors suprojektuoti šešiasdešimties aukštų įstaigą su požeminiu garažu Detroite. Bene jis ir bus naujoji Vokietija.

       O jūs?

       XV

       Žuvo du pašto darbuotojai, be to, kokių dvylikos ar šešiolikos dinamito plytelių sprogimas naujame Helmuto suprojektuotame pašte visai sunaikino keturias neseniai įsigytas skirstymo mašinas ir daugiau kaip dvidešimt didelių maišų su neišskirstytomis skubiomis pašto siuntomis. Jeigu sprogimas būtų įvykęs valanda anksčiau, galėjo žūti kur kas daugiau žmonių. Šiaip pastatas smarkiai apgriautas. Praėjus pusvalandžiui po sprogimo, į vietinę radijo stotį paskambino moteris ir pranešė, kad visą atsakomybę prisiima nauja organizacija – Rugpjūčio septynioliktosios išlaisvinimo grupė – ir kad šiuo veiksmu siekiama atkreipti dėmesį į aštuonių įkalintų „Einzig“ grupės narių padėtį, jie visi nuteisti ilgai kalėti rugpjūčio septynioliktą, prieš vienerius metus. Taigi praėjo metai. Aš buvau ką tik pradėjęs rašyti 134-ą puslapį, o mano visas rankraštis pagrįstas tuo, kas vyko po to. Iki naujo pašto susprogdinimo gana tvirtai jaučiausi galįs netrukdomai pabaigti savo darbą. Maniau, rašysiu knygą, kol ji bus tinkama leidyklai įteikti, o paskui trumpai paatostogausiu ir imsiu galvoti apie naują knygą. Dabar nebebuvau toks tikras.

       Užteko vieno sprogimo, ir Hargenau pavardė vėl atsidūrė visuose laikraščiuose. Pasipiktinimo audra dėl beprasmio žudymo ir tūkstančių laiškų suniokojimo. Tie laiškai niekada nebepasieks adresatų. Suprantama, svarstyta, kas galėtų būti naujos Rugpjūčio septynioliktosios grupės nariai. Vis išlįsdavo mano žmonos vardas. Galbūt ji čia prikišo nagus. Bet kodėl pasirinktas paštas? Kam niokoti ir naikinti niekuo dėtas skubias siuntas, kuriose galėjo būti čekių kare žuvusiųjų našlėms ir kitiems vargstantiems žmonėms.

       Tryliktą dieną vakarieniavau su Dafne savo bute. Klausėmės žinių. Valgėm jautienos kepsnį. Šitaip parašyta mano dienoraštyje. Vakarienė su Dafne. Normalaus dienoraščio nerašau. Tiesiog kai ką užsirašau darbo kalendoriuje. Vakarienė su Dafne atrodė tai, ko man reikia. Sprogimas pašte, du žmonės žuvo, Rugpjūčio septynioliktosios grupė prisiima atsakomybę. Neatšaukiau vakarienės su Dafne. Mylėjomės.

       Tu dar ją tebemyli? – paklausė Dafnė.
       Ką?
       Paulą, savo žmoną.
       Iš kur tau kyla toks klausimas?

       XVI

       Kitą rytą, kai pramerkiau akis, Dafnė pirmiausia man pasakė: aš nieko nežinau apie tave… visiškai nieko.

       Viską surasi mano knygose.
       Tai tiesa?
       Ne.

       Dafnė apsirengė mano akyse ir nuėjo prie buto durų.

       Man atminty įstrigo ji stovinti prie durų. Prieš išeidama atsigręžusi metė žvilgsnį į mane, į mano turtą, mano butą, kurio raktą jau turėjo. Mano vaizduotėje viskas buvo visiškai sustingę, nes sąmonė, siurbdama dabartį, užleido vietą Dafnei, nuogai, praskėstom kojom, ir sugėrė šį vaizdą taip pat lengvai, kaip ir sugėrė bei priėmė savo susikurtus sprogimo pašte vaizdus. Sprogimo ir mano meilės su Dafne vaizdus sujungė arba susiejo jų vyksmo data, o galbūt ir mano seniai puoselėtas įsitikinimas, kad nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

       XVII

       Kitą sekmadienį mudu su Dafne apsilankėme pas mano brolį Helmutą ir jo šeimą jų name kaime. Helmutas buvo puikiai nusiteikęs. Jis numojo ranka į sprogimą sakydamas, kad niekada nebuvęs labai patenkintas pašto projektu ir slapčia vis svajojęs pabandyti iš naujo. Žinoma, labai blogai, kad žuvo tie du žmonės ir visi tie laiškai. Dievažin, kiek laiškų ten buvo siųsta jam pačiam. Prieš vakarienę mes visi pareigingai pozavome Helmutui, kuris nufotografavo mus plačioje terasoje virš tankaus miško, kurio gelmėje esančioje proskynoje, savo troboje Kludė praleidžia vasaros mėnesius. Helmutas pasisiūlė kitądien nuvežti Dafnę prie tos trobos. Žinodamas, kad ji amerikietė, jis įsileido kalbėti apie savo gyvenimą Amerikoje ir kaip jam patikę Bostone. Jis vis porino apie savo keliones į Montaną ir Vajomingą, Arkanzasą ir Pietų Kaliforniją, vieną po kitos klojo nuotaikingas istorijas, o paskui, kai ji mažiausiai to tikėjosi, ėmė klausinėti apie ją ir jos šeimą. Helmutas šypsojosi jai, klausydamas apie miestelį Ilinojuje, kur ji užaugo, jos draugus, jos sprendimą atvykti į Vokietiją po vienerių metų Ženevoje.
       Ženevoje? – paklausiau aš.
       Taip, ji turinti draugų Ženevoje. Be to, ten mokiusi anglų kalbos.
       Mano brolis pertraukė ją. Grįžkim prie jūsų tėvo.
       Aš išėjau iš kambario.

       Ar įmanoma, kad ji būtų susitikusi su Paula?

       Žmogui tiek mažai pavaldūs neatsakingi jo smegenų vinguriavimai, neįtikėtinos sąsajos, kurias smegenų impulsai sužadina minčių forma, nors kartais tie tolimi, pritempti hipotetiniai ryšiai kaip nors pasirodo esą teisingi. Beveik viskas, ką smegenys gali įsivaizduoti, yra tikėtina.
       Dafnė gyvena Ženevoje.
       Dafnė atsikelia į namą, kuriame gyvenu aš.
       Kodėl kaip tik į šitą namą?
       Todėl, kad jis buvo minimas vietinio laikraščio skelbime.
       Bet ar tikrai buvo?

       XVIII

       Antradienio popietę, kai grįžau iš bibliotekos, durininkas pranešė, kad, man išėjus, Dafnė išsikėlė iš savo buto. Iš anksto nepranešė, todėl neteko vieno mėnesio nuompinigių. Atrodo, kad jaunuolis, atvykęs su stoties furgonėliu, padėjo jai išnešti kai kuriuos daiktus. Aš be žado žvelgiau į durininką, paskui nuėjau prie lifto. Man paspaudus jos durų skambutį, niekas neatsakė. Sekmadienį ji buvo žadėjusi duoti man savo buto raktą. Ji ketinusi šį rytą padaryti dublikatą. Jos laišką radau pakištą po savo durimis. Jis buvo adresuotas Ulrichui fon Hargenau. Parašytas jos ranka, dar nepažįstama rašysena.
       Kam tas fon?
       Ką ji norėjo pasakyti?

       Brangus Ulrichai,
       Aš grįžtu į Ameriką, iš dalies todėl, kad šiuo metu nenoriu susisaistyti emociniais ryšiais su tavimi. Nesijaučiu laiminga tokioje neapibrėžtoje padėtyje. Nenoriu jaustis priklausoma nuo kito žmogaus. Prašau Tave nesikuklinti ir pasiimti, jeigu ko reikia, iš mano bute paliktų daiktų. Galbūt aš tęsiu studijas Amerikoje. Be reikalo vežei mane pas savo brolį ir jo šeimą. Dafnė.

       XIX

       Esu linkęs pirmas pripažinti, kad Dafnės nepažįstu. Manding, miglotai nutuokiu, ką ji mano apie Kludę ir apie Vokietiją. Šiek tiek žinau apie tai, kokie baldai, muzika, knygos ir drabužiai jai patinka. O šiaip kitko mažai težinau tik todėl, kad iš pat pradžių pakankamai nesidomėjau ja ir neužmezgiau tokių pokalbių kaip mano brolis, bandydamas išpešti iš jos, kodėl, būtent kodėl ji Vokietijoje ir koks jos požiūris į tėvą. Tai nereiškia, kad aš visai atmečiau galimybę klausti tokių dalykų, bet kol negavau jos laiško, buvau visai patenkintas tuo, ką turiu. Buvau patenkintas mūsų naujais santykiais, patenkintas galėdamas mintyti apie Dafnę, jauną rimto veido amerikietę Vokietijoje, nė kartelio nepaklaususią manęs ničnieko apie mano mirusį tėvą ar mano paties kiek dviprasmišką vaidmenį „Einzig“ teisme.

       XX

       Durininkas turėjo malonumo pranešdamas man, kad Dafnė išvyko. Jis stebėjo mano veidą žiūrėdamas, kaip priimsiu šią naujieną. Aš apsigręžiau ir nudūlinau prie lifto, paspaudžiau mygtuką su aukštyn nukreipta rodykle, įėjau į lifto kabiną ir paspaudžiau aštunto aukšto mygtuką, lydimas neatlaidaus durininko žvilgsnio.

       XXI

       Paėmiau taksi iki oro uosto, esančio Viurtenburgo priemiestyje, ir kelių oro linijų punktuose pasiteiravau, ar tokia Dafnė Hazendruk buvo rezervavusi bilietą iki Amerikos. Ne, bent jau tokios pavardės nebuvo. Norėdamas išsiaiškinti nuodugniai, pasiteiravau „Lufthansoje“, ar panelė Dafnė Hazendruk rytą nerezervavo vietos skrydžiui į Ženevą. Nutaisęs kuo drovesnį balsą, paaiškinau, kad mano dukterėčia Dafnė Hazendruk, nuvykusi į Ženevą, turėjo man paskambinti. Kadangi skambučio nesulaukiau, teiraujuosi, ar ji apskritai išskrido į Ženevą. Nemanau, kad tarnautoja patikėjo mano istorija, bet, patikrinusi sąrašą, informavo mane, kad panelė mis Hazendruk iškrido į Ženevą popietiniu reisu. Tai ne tiesioginis reisas, bet ji vyko į Ženevą.

       Ar ji ten skrido susitikti su Paula? Ar dėl kitos priežasties?

       Mano brolis Helmutas visaip kaip įkalbinėjo mane neskristi į Ženevą. Kad ir kas ten dėtųsi, tau nėr ko kištis. Tu esi laisvas, švarus. Gal ji visai nepažįsta Paulos, aiškino jis. Gal ją tiesiog patraukė Alpės arba šokolado gausa.

       Į Ženevą išvykau kitą dieną. Kaip ir numaniau, telefonų knygoje žmonos pavardės nebuvo. Anksčiau keletą kartų buvau Ženevoje ir daug negalvodamas apsistojau viešbutyje, kuriame kartą mudu su Paula gyvenome porą parų. Jis buvo patogioje vietoje – Monblano krantinėje. Kitą dieną pirmiausia nusipirkau paką popieriaus ir miesto planą. Slampinėdamas po centrinį rajoną, netoli Anglų sodo, vis klausiau savęs, ar aš Ženevoje noriu surasti Dafnę, ar savo buvusią žmoną, ar tiesiog renku naują medžiagą būsimai knygai. Trečią dieną susiradau padorų restoranėlį. Taip pat radau parduotuvę, kurioje buvo galima nusipirkti „Würtenburger Neue Zeit“. Dar man būnant Ženevoje, Viurtenburge sprogo dar viena bomba. Ji sugriovė visą naujos policijos būstinės pirštų antspaudų sekcijos aukštą. Telefonu Helmutas pavargusiu balsu pasiūlė, kad aš kol kas pasilikčiau Ženevoje ir perspėjo: Būk geras, nesuknisk… ar supranti, ką noriu pasakyti. Aš žinau, kad tu tai gerai moki, bet šį kartą pasistenk nepridirbti.

       Viešbučio kambaryje aš buvau pasirengęs visiems netikėtumams. Turėjau paką popieriaus rašomajai mašinėlei ir portatyvinę „Hermes“, bet negalėjau parašyti nė eilutės. Smegenys, kūnas liovėsi funkcionavę. Viskas aplinkui atrodė sustingę. Kartą vaikščiodamas nusigriebiau Viktoro Segaleno „Rene Leys“. Skaityti knygą pradėjau vieną popietę kavinėje Ronos gatvėje. Kažkodėl man pasirodė, kad pasakotojas, 1911 metais Pekine gyvenantis prancūzas, planavo poelgį, kuris daugeliu atžvilgių atkartojo ar bent atrodė panašus į mano paties pastangas Ženevoje. Tuo metu, kai Uždraustasis Miestas dar buvo uždaras visiems svetimšaliams, tą prancūzą užvaldė vienas noras: kad suprastų tai, ką jis vadino Kinų imperijos „vidumi“, jis pasišovė patekti (tiksliau būtų sakyti „prasiskverbti“) į Imperatoriaus rūmus ir išvysti, kas nuo jo visą laiką buvo slepiama. Aišku, mano atveju Ženeva neslėpė nieko tokio konkretaus kaip Kinų imperatoriaus rūmai – ką galima įvertinti iš išorės. Ne. Pateikdamas šią gana apgaulingą paralelę su prancūzu „Rene Leys“ personažu, aš tiesiog pasidaviau savo mėgstamam įpročiui – savo asmeninius reikalus traktuoti ir pavaizduoti literatūriniame kontekste, tarsi tai suteiktų jiems aiškesnę ir sodresnę prasmę.

       Bet kodėl Dafnė nuvyko į Ženevą?

       XXII

       Apie Kludės mirtį pranešė visi prancūzų, šveicarų ir vokiečių laikraščiai. Įdėjo ilgus nekrologus. Didžiausias vokiečių mąstytojas po Hegelio. Kludės nuotraukos jo medinėje troboje – iki jos nuo mano brolio sau suprojektuotos vilos važiuoti tik dvidešimt minučių. Ištisą puslapį vardijami Kludės filosofiniai laimėjimai. Mano nuostabai, redakcija neužmiršo paminėti truputį komiško Kludės vaidmens į valdžią atėjus naciams. Vėliau tą dieną man nežinomame Ženevos kvartale aptikau knygynėlį. Buvo malonu jame rasti kelias Kludės knygas prancūziškai ir vokiškai, kiek padvejojęs išsirinkau „Jetzt zum letzten Mahl“ ir „Ohne Grund“ – ankstyvą darbą, parašytą 1936 metais. Išeidamas išvydau Dafnę „Porsche“ šalia vairuotojo – mačiau ją tik akimirką, bet tikrai neapsirikau. Sušukau, rėkiau jos vardą visa gerkle, pašėlusiai mojuodamas ir bėgdamas paskui automobilį, bet ji tikriausiai manęs nematė. Kai po kelių valandų grįžau į viešbutį, registratūroje padavė man paliktą raštelį. Parašė Paula. Paprasti žodžiai: Tau jau gana. Palik mus ramybėje.

       Palik mus ramybėje.
       Mus? Mus? Kas tie mes?

       XXIII

       Imti interviu atvyksta punktualiai – lygiai trečią. Jis ištaria lyg ir užsienietišką pavardę, kurios nepagaunu. Vyrukas trečioj dešimty, pažiūrėti labai nudėvėtu tvido švarku. Neturiu pagrindo nepasitikėti juo. Interviu esu davęs daugybę. Aš šypsausi jam, man į sąmonę įstringa jo stori akinių stiklai, gluminantis žvilgsnis, ant vieno peties kadaruojantis magnetofonas – visi ginklai, kuriuos noriu nukenksminti savo širdingumu ir atvirumu. Iš pat pradžių darosi sunku nustatyti, kas gi ką iš tiesų klausinėja. Magnetofonas, padėtas ant stalo, įrašinėja trivialų beprasmį pašnekesį. Jis dairosi po kambarį ir fiksuoja smegeninėje mano negausų matomą turtą: rašomąją mašinėlę „Hermes“, paką popieriaus, krūvelę knygų, apatinius, džiūstančius ant kėdės atkaltės, batus, turistinį vadovą. Pasiūlau jam taurę vyno, bet jis atsisako. Keblumas man. Galėčiau užsakyti arbatos arba kavos, bet jis sako ką tik pavalgęs. Jis nėra šiurkštus, bent jau sąmoningai. Aš rūkau, gurkšnoju vyną ir spoksau pro langą. Pasiteirauju, kaip jis sužinojo, kad aš Ženevoje.
       Tai toks mažas miestas. Kažkas iš mano žurnalo atpažino jus gatvėje ir informavo mane. Aš paskambinau į keletą viešbučių. Pirmiausia pabandžiau keletą ištaigingesnių, o paskui nusileidau žemiau…
       Ženevoje daugybė viešbučių, sakau aš.
       Man pasisekė.
       Labai malonu, kad jūs norite padaryti interviu su manim. Kaip minėjau telefonu, metų pabaigoje tikiuosi išleisti knygą.
       Ar jau užbaigėt ją?
       Ne, bet artėju prie pabaigos.
       Ar tik kartais romane neminit Ženevos?
       Man sunku, o gal ir neįmanoma rašyti apie miestą, kuriame esu, nors Segalenas, kurį ką tik skaičiau, sugebėjo parašyti nepaprastą romaną, kurio veiksmas vyksta Pekine, pats tuo metu ten būdamas.
       Segalenas? Šveicaras?
       Ne, prancūzas.
       Jis brūkšteli pavardę geltoname bloknotėlyje, tada, vengdamas mano žvilgsnio, taria, kad jam sakę, jog dabar Ženevoje gyvena Paula. Ar jūs dėl to čia esate? Ir ar susisiekėt su ja?
       Aš patraukiu dūmo. Jaučiu keistą lengvumą. Savo krėsle jaučiuosi patogiai atsipalaidavęs. Iš ten, kur sėdžiu, matosi gatvė apačioje. Žvelgdamas į ją, prisimenu Tanerį, nes tokią gatvę galima dažnai pamatyti jo filmuose. Taneris man pirmą kartą iš tiesų parodė Šveicariją.
       Ne, atsakau. Mudu su žmona kartu nebegyvenam. Aš net nežinau, kur ji apsistojusi. Ir net nesu tikras, kad ji šiuo metu Ženevoje. Mudu nesimatėm nuo „Einzig“ grupės teismo.
       Ar ji kaltina jus dėl grupei skirtų itin ilgų kalinimo terminų?
       Turėtumėt paklausti jos pačios.
       Ar jums, kaip vieninteliam rašytojui grupėje, nemagėjo rašyti dienoraščio tuo laikotarpiu, kai jūs… buvot susijęs su jais?
       Atvirai sakant, aš nematau prasmės aptarinėti grupę. Tai praeitis. Be to, mano ir Paulos sprendimas gyventi atskirai neturi nieko bendro su „Einzig“ grupe arba su teismo baigtimi. Aš ėmiau suvokti, kad daugumai politinių teismų žūtbūt reikia kokio nors atpirkimo ožio siekiant išsisukti nuo klausimų, kuriais kasamasi truputį giliau… Šis teismas nebuvo išimtis. Tai, ką kalbėjau teisme, pasakiau neverčiamas, nors daugelis, atrodo, tuo netiki. Aš niekada nebuvau tikras grupės dalyvis ar narys. Tiesa, ten buvo mano draugų, ir aš padėjau jiems todėl, kad jie buvo draugai. Žinoma, turėjau šiokio tokio smagumo padėdamas vadinamiesiems sąmokslininkams – ne todėl, kad bent akimirką būčiau tikėjęs jų metodais arba tuo, ką jie tikėjosi pasiekti, bet tiesiog todėl, kad man nelabai patinka biurokratai valdžios postuose. Aš neprieštaravau, kad jiems kas įspirtų į užpakalį.
       Ar tai, kas neseniai atsitiko Viurtenburge, jūs laikytumėt spyriu į užpakalį?
       Ne, tai buvo nelaimė.
       Ar tai sutapimas, kad abu valstybiniai pastatai, pastaruoju metu susprogdinti Rugpjūčio septynioliktosios grupės – rodos, taip ji vadinasi, – buvo suprojektuoti Hargenau giminės žmogaus?
       Abejoju, kad tie veiksmai buvo nukreipti prieš jį ar prieš mane. Tai tikrai nebuvo nukreipta prieš mano velionį tėvą, kuris Vokietijoje – šioks toks didvyris.
       Grįžkim prie jūsų. Jūs ketinat baigti rašyti knygą Ženevoje? Ir kodėl – Ženevoje?
       Tikiuosi užbaigti knygą čia. Kodėl gi Ženevoje? Man patinka būti svetimame mieste… Patinka anonimiškumas. Beje, mudu su Paula buvom apsistoję šitam viešbuty prieš kelerius metus. Pamenu, jaučiau pasitenkinimą sužinojęs, kad čia trumpai gyveno Muzilis, atvykęs keturiasdešimtais metais.
       Kaip vadinsis jūsų būsimoji knyga?
       „Anglų kalbos pamoka“.
       Tai vis dėlto ne vokiečių kalbos pamoka.
       Ne. Vokiečių kalbos pamokų mes turėjom tiek, kad užteks kelioms kartoms.
       Kai kurie kritikai kalba apie dviprasmybės elementą, persmelkiantį daugelį jūsų kūrinių. Jūsų knygas visada skaitai jausdamas, kad kažkokia esminė informacija lieka nuslėpta.
       Nelabai žinau, kaip į tai atsakyti. Jeigu kas nors nuslepia informaciją, tai tikrai ne šiaip sau. Personažai, kaip ir tikri žmonės, vis tiek dažnai nesupranta vieni kitų ketinimų. „Anglų kalbos pamokoje“ vyriškis atseka paskui moterį, kuri paliko jį ir išvyko į Ženevą.
       Tai Ženeva vis dėlto figūruoja jūsų romane.
       Tik truputį. Labai nereikšmingai.
       Ar jisai suranda ją?
       Kas?
       Jūsų romano personažas.
       Tai dar pamatysim.
       O kodėl – Ženeva?
       Pasirinkau Ženevą dėl Šveicarijos sukeliamo įspūdžio. Tai toks valdomas neutralumas, blankoka ramybė, kuri mane guodžia. Be to, man turbūt padarė įtakos Tanerio filmai.
       Bet Taneris iš esmės yra politinės pakraipos režisierius. Jo filmų turinys visada politinis…
       Na taip. „Anglų kalbos pamokoje“ nepaaiškinamą jaunos amerikietės, kuri Vokietijoje verčiasi anglų kalbos pamokomis – iš čia ir pavadinimas, – pasitraukimą nuo dešimčia ar dvylika metų vyresnio vyriškio, kurį galima apibūdinti kaip politinį reakcionierių, galima traktuoti politiniame kontekste.
       Kokią politinę idėją jūs keliate savo knygoje?
       Atsiprašau, užsigalvojau. Ką jūs sakėte?
       Kokią politinę idėją jūs keliate savo knygoje?
       Romanas nėra maišto procesas. Jis pagrindžia ir daro priimtinas žmonių elgesio formas, taigi taip pat pagrindžia ir daro priimtinas visuomenės institucijas.
       Ar jus tai trikdo?
       Nė kiek.
       Kada planuojate grįžti į Vokietiją?
       Kai tik baigsiu romaną. Galima sakyti, ieškau tinkamo finalo. Vakarykščiame laikraštyje minima jauna moteris, iššokusi iš įstaigų pastato keturiolikto aukšto, tik už keleto kvartalų nuo šio viešbučio. Kalbu apie tai tik todėl, kad gyvenime iššokimas pro langą yra pabaiga, o romane, kur savižudybės – labai dažnas dalykas, tai tampa paaiškinimu.
       Aš labai atsiprašau. Žurnalistas žiūri į mane atgailaudamas. Užmiršau paspausti įrašo mygtuką. Man taip nėra buvę. Ar galėtumėm kaip nors atkurti interviu. Labai trumpai…
       Taip, kodėl gi ne, atsakau aš.

       Po valandos, jam jau išėjus, suskamba telefonas, ir kai aš pakeliu ragelį, linkęs apsidžiaugti bet kokiu sutrukdymu, bet kokiu nukrypimu, bet kuo, kas neleistų man atsisėsti ir mėginti rašyti, kitame linijos gale mano brolis Helmutas – šią valandą dar, ko gero, savo kabinete – ramiai sako: Manau, tau bus įdomu sužinoti, kad tavo Dafnė Hazendruk yra visai ne Dafnė Hazendruk.
       Kaipgi ne.
       Tikroji Dafnė Hazendruk yra susituokusi su „Dust Enterprises“ direktoriumi Ispanijoje. Jie gyvena Madride. Turi du vaikus. O jinai, jeigu norėtum susisiekti, yra Dafnė Vylok.
       Tu šnekėjai su ja?
       Aš tiesiog išsiaiškinau.
       Tai kas gi yra mūsų Dafnė?
       Neturiu nė mažiausio supratimo.
       Tu pasakei apie tai savo uošviui?
       Tu ką, laikai mane asilu?
       Tu pričiupai ją tą savaitgalį. Permatei ją kiaurai. Ar dėl to tiek klausinėjai?
       Ne. Aš tiesiog išsiaiškinau. Nenoriu, kad tu susimautum. Man tai atima per daug laiko.
       Beje, apgailestauju dėl policijos nuovados.
       Užlopysim. Bet man sakė, kad dingo visos jų bylos, taip pat ir tavo.

       Čia Šveicarija, tariu aš sau, vėliau tą popietę išėjęs pasivaikščioti. Čia mirė Muzilis, čia mirė Rilkė, čia gyveno ir mirė Gotfrydas Keleris, čia gimė Žanas Žakas Ruso, ir čia gyveno Nabokovas, toks pat praeities kalinys, koks aš dabarties kalinys.

       Ženeva, 1977

       Versta iš: THE BEST AMERICAN SHORT STORIES 1981.
       Boston: Houghton Mifflin, 1981

         Iš anglų k. vertė LAIMANTAS JONUŠYS

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1