G r i g o r i j u s   Č c h a r t i š v i l i s  (Григорий Чхартишвили) – vertėjas iš japonų ir anglų kalbų, eseistas ir beletristas, išgarsėjęs stilizuotais detektyviniais romanais ir apysakomis, kuriuos pasirašo Boriso Akunino slapyvardžiu. 1999 m. jis išleido knygą „Rašytojas ir savižudybė“. Joje išsamiai tyrinėja savižudybės fenomeną. Autorius, nagrinėdamas įvairius istorinius, teisinius, religinius, filosofinius savižudybės aspektus, daugiausia dėmesio skiria literatų-savižudžių likimams, kaip padidintos savižudybės rizikos grupei, ir kartu kaip išskirtiniams ir savitiems homo sapiens atstovams. Knygą užbaigia „Literatūricido enciklopedija“, kurioje pateikiama daugiau nei 350 trumpų biografinių duomenų apie rašytojus, savo noru pasitraukusius iš gyvenimo, taip pat glaustai aprašomos jų mirties aplinkybės. „Metų“ skaitytojams siūlome knygos skyrių „Japoniška savižudybė“ ir jo priedą „Charakirio teorijos ir praktikos įvadas“.

       VERTĖJAS


Mane stebina, kad mirtis europiečiams kelia tokį siaubą. Vienintelis jų troškimas – gyventi. Jie bijo ne tik kalbėti, bet net ir galvoti apie mirtį. Todėl visa europietiška kultūra yra vienašalė, pernelyg pasvirusi į gyvenimo pusę.

Tokomatsu Entai. „Japonų požiūris į mirtį“  
     

       Įtikinamiausią įrodymą, kad savižudiškumas yra nekintamas japonų tautinio charakterio bruožas, pateikia statistika. Unikalus atvejis žmonijos istorijoje: nūdien savižudybių rodiklis Japonijoje yra lygiai toks pat, koks 1882 metais, kai Saulės kilmės šalyje (o visai ne Tekančios saulės šalyje, kaip ją vadina daugelis, nes tai yra vertinys iš anglų kalbos) pirmąkart buvo tyrinėjamos mirtingumo priežastys. Per praėjusius šimtą ir daugiau metų būta, žinoma, ir pakilimų, ir atoslūgių – pagal bendrąjį Durkheimo dėsnį. Per didžiuosius karus, kaip ir dera, savižudybių skaičius sumažėdavo, o ekonominio šalies nuosmukio ir socialinių persitvarkymų metais – išaugdavo. Pavyzdžiui, šeštajame XX a. dešimtmetyje, kai, pralaimėjus imperijai, okupuotoji Japonija skausmingai kūrė naują gyvenimo santvarką, naują socialinę struktūrą, naują etiką, japonai žudėsi dažniau nei kas nors kitas. Japonų savižudybės pasaulyje siekė 8 proc., o gyventojų – tik 3 proc. Labiausiai savižudybių epidemija pakenkė jaunimui, o 20–29 metų moterų savižudybės tapo dažniausia mirties priežastimi.

       Tačiau vos tik visuomeniniai sukrėtimai truputį aprimdavo, magiškas vidurkis (17–18 savižudybių 100 000 tūkstančių gyventojų) kaskart su nepaaiškinamu atkaklumu atsikurdavo. Nesikeičia ir būdinga „dviejų viršūnių“ savižudybių kreivė, kurią suicidologai vadina „japonišku modeliu“: aukštas jaunimo savižudybių lygis, nuosmukis vidutinio amžiaus žmonių grupėje ir naujas pakilimas sulaukus senatvės. Tautinė specifika būtinai išlieka.

       Specifiką aš suprantu kaip vien japoniškas savižudybės motyvacijas ir atmainas. Natūralu, kad dauguma japonų žudosi dėl visai „trivialių“, bendražmogiškų priežasčių, tačiau gana dažnai pasitaiko grynai tautinio kolorito tragedijos, o tai leidžia rimtai kalbėti apie „savižudybę japonišku veidu“.

       Kitaip negu nacionaliniai rusų, vokiečių ir britų charakteriai, kuriuose ne taip jau lengva aptikti savižudiškos elgsenos šaknis, japonų psichokultūriniame modelyje jos yra išsišakojusios ir glūdi tiesiog paviršiuje.

       Apie perdėtos savidrausmės pavojų jau esu kalbėjęs minėdamas užslėptą vokišką jausmingumą. Japonams ši savybė pasireiškia dar stipriau. Nuo senų senovės buvo laikoma nepadoru atvirai rodyti stiprius jausmus, o santūrumas ir nuosaikumas buvo garbinami kaip svarbios dorybės. Ši nuostata leidžia išvengti minimalių kasdienių konfliktų, tačiau nesudaro sąlygų neigiamoms emocijoms išlieti. Didelis stresas, kai apsauginis elgsenos mechanizmas nėra pakankamai veiksmingas, gali prasiveržti tiek išorine, tiek vidine agresija. Pastaroji pasitaiko dažniau, o tai aiškinama tradicinio auklėjimo ypatumais.

       Tipiškam japonui yra būdinga orientacija ne į asmenines, o į kolektyvines vertybes. Būti nepriklausomam, originaliam, nepanašiam į kitus – blogas tonas. Blogybių blogybė – egocentrizmas. Griežtos struktūros visuomenė nepritaria asmeninei iniciatyvai, nuolat versdama žmogų jaustis ne vienišu kovotoju, o „komandos nariu“. Japonui yra būdinga savo tapatybę apibrėžti priklausymu konkrečiai grupei.
Nėra nieko baisiau už ostrakizmą1. Viduramžiais aukščiausia bausmė japonų bendruomenėje buvo ne mirtis, o gėdinga tremtis. Apkritai gėda yra pagrindinis veiksnys, reguliuojantis japonų etinę sistemą. Judėjų ir krikščionių moralė grindžiama nuodėmės samprata (nusižengti negalima, nes už tai atsakysi Dievui arba, jei esi nereligingas, savo sąžinei), o japonas elgiasi dorai todėl, kad bijo apsijuokti ir tapti pasmerkimo ar patyčių objektu.

       Grupinė priklausomybė japonui yra tiek apsauginiai šarvai, tiek Achilo kulnas: ji sergsti nuo asmeninių negandų, nes bendras reikalas svarbesnis už asmeninį, bet kartu grupei tenkantis smūgis suvokiamas kaip asmeninė tragedija. Mes nustebę žiūrime, kaip prieš kameras raudoja vienos bankrutavusios japonų korporacijos prezidentas ar kaip linkčiodamas atgailauja aukštas valdininkas, pakliuvęs į nemalonią istoriją. Panašiais atvejais neretai ir nusižudoma. Užsieniams tai panašu į japonišką egzotiką. Vadinamasis „vaidmens narcisizmas“ verčia japonų tarnautoją suvokti ir vertinti save pirmiausia kaip tam tikro profesinio vaidmens atlikėją, paverčia žmogų sklandžiai veikiančio mechanizmo sraigteliu. Tai naudinga visuomenei ir nepavojinga individui – ligi tol, kol mechanizmas neišsiderina ir sraigteliai nepradeda byrėti.

       Kita vertus, silpnai išsivystęs ego buvo būdingas užvakarykštei (feodalinei) ir vakarykštei (pramoninei) Japonijai. Nūdien šalis sparčiai juda į poindustrinę visuomenę, kurioje egzistuojanti socialinė-psichologinė konstrukcija neišvengiamai taps anachronizmu. Jaunieji japonai labai skiriasi nuo savo tėvų: mašinos, kurią vairuoja kažkas kitas, sraigtelių vaidmuo jiems nepatinka. Nūdienos Japonijai daug nerimo kelia naujosios kartos tingumas, neatsakingumas, o ypač – egoizmas. Ko gero, ne tokioje tolimoje ateityje savižudybė dėl bjaurios situacijos darbe taps retenybe. Tačiau vargu ar ši metamorfozė iš esmės paveiks savižudybių statistiką. Veikiausiai tiesiog įvyks restruktūrizacija – „visuomeninių“ savižudybių sumažės, o „asmeninių“ – padaugės.

       Tolerantiškas ir net prijaučiantis japonų požiūris į savižudybę turi gilią priežastį. Japonai ramiau žiūri į mirtį. Tai anaiptol nereiškia, kad jie nebijo mirties – tiesiog juos mažiau negu vakariečius baugina mintys apie mirtį. Budologas ir nacionalizmo ideologas Tomomatsu Entai (1895–1973) rašė: „Tiems, kurie nori vien gyventi, kurie laiko save pasaulio bamba ir siekia paimti iš gyvenimo kuo daugiau, mirtis visada bus pikų dama, kelianti siaubą. Visa europiečių civilizacija vadovaujasi lozungu: „Bet kas, tik ne mirtis“. Tai urvinė civilizacija, susisupusi į kokoną“. Nuo krikščioniško šūkio memento mori europietis krūpteli, nutaiso rūgščią miną ir kuo greičiau ima galvoti apie kažką malonaus. Japonui, priminus apie mirtį, nuotaika nė kiek nesuges. Pirmiausia todėl, kad jie niekad jos nepamiršta. Kasdienio, buitinio požiūrio į savo mirtį ištakos yra religija – budizmas ir konfucianizmas. Zeną, tiesioginio veiksmo budizmą, kaip ginklą pasirinko ir kūrybiškai perdirbo japonų karinė aristokratija, kurios ideologija ir etika daugiausia formavo japonų tautinį mentalitetą. Viduramžių Europoje bajorija kaip gynėjų luomas gana greitai išsigimė į parazitų luomą, o samurajai, griežtai laikydamiesi konfucianizmo kanono, laikė save prastuomenės tėvais ir mokytojais.
Pirmasis bušido2 teoretikas Yamaga Soko (1622–1685) samurajų privilegijų teisėtumą aiškina šitaip: iš samurajaus nereikalaujama, kad jis dirbtų – darbas prastuomenės dalia; samurajui užginta kautis, nes karai – jau praeities reliktas. Bet nejaugi samurajus – parazitas? Ne. Jo misija – rodyti japonų tautai moralinės elgsenos pavyzdį, ugdyti savo ir pavaldinių dorovę. O kadangi amžiams bėgant panieka savo gyvybei buvo skelbiama tauriausia kilniausio japonų luomo dorybe, ši idėja neišvengiamai įaugo į visos tautos kraują. Garsi samurajų maksima teigia: „Ryte pabudęs, galvok apie mirtį“. Palyginkime su japonų liaudies patarle: „Jei mirtis tau niekis, viską pasieksi“. Dar jėzuitai, pirmieji iš europiečių atsidūrę Japonijoje, kaip pagrindinę čionykščių ypatybę minėjo neįprastai lengvą požiūrį į mirtį. Japonai – vienintelė nacija, estetizavusi ir kuo nuodugniausiai išplėtojusi ritualinę savižudybę – charakirį3.

       Nemažą vaidmenį japonų požiūriui į savižudybę atlieka ir sena, kultūroje įsigalėjusi savanoriško pasitraukimo iš gyvenimo poetizacija. Romantinė aureolė, Vakarų tradicijoje gaubianti kai kuriuos savižudybės būdus, Japonijoje spindi dar ryškiau ir šviesiau. Kilnaus herojaus ar herojės savižudybė – pagrindinis klasikinės japonų literatūros siužetinis veiksmas, gražiausias ir labiausiai jaudinantis iš visų galimų finalų. Laiminga pabaiga maždaug kaip “ir ėmė jie gražiai gyventi, vargo nepažinti, tėvą motiną karšinti“ arba „gyveno jie ilgai ir laimingai“, japonų požiūriu, nuobodi ir netgi neskoninga. Visai kitas dalykas „Romeo ir Džuljeta“ (išradinga variacija junshi tema, apie kurią kiek vėliau) arba pjesė „Audra“, kurioje Katerina, patekusi į beviltišką padėtį (ji nusikalto vyrui ir negali susijungti su mylimuoju), pasielgia kaip tikra japonė: nusiskandinti nušokus nuo skardžio – kaip tai romantiška.

       Japonų kalboje egzistuoja visas savižudybės glosarijus, kuriame kiekvieną savižudybės rūšį atitinka atskira sąvoka.

       Garbingiausia ir labiausiai pavydėtina mirtis – pasiaukojimas mūšyje, kurio japonai nelaiko savižudybe. Samurajus, vykstantis į karą, turi galvoti ne apie grįžimą namo su pergale, o apie žūtį mūšio lauke. Išlydėdami sūnų, chrestomatiškai pavyzdiniai japonų tėvai sakydavo ne „saugok save“, o „mirk kaip didvyris“. Nuo tokios spartietiškos dvasios darosi kažkaip nejauku, net jei spėtume, kad tėvai garsiai kalbėjo viena, o galvojo kita. Šiaip ar taip, sūnūs į palinkėjimą žiūrėdavo rimtai, ir per patį pirmą ginkluotą Europos susidūrimą su Japonija, rusų–japonų karo metu, mikado kareiviai sukrėtė „raudonplaukių“ (tai yra mūsų protėvių) vaizduotę savo savižudiškomis atakomis. Jackas Londonas, buvęs japonų armijos korespondentas, pasibaisėjęs rašo, kaip atvira vietove kareiviai eina į frontalinį rusų įtvirtinimų šturmą ir kaip šrapnelis juos guldo šimtais. Amerikietis šioje, jo nuomone, nusikalstamoje taktikoje įžvelgė barbarišką japonų karvedžių panieką savo pavaldinių gyvybei. O iš tikrųjų savižudiška ataka neabejotinai vyko „apačių iniciatyva“.

       Antrojo pasaulinio karo metais, ypač į jo pabaigą, pasiaukojimas tapo viena iš imperatoriškosios armijos taktikos priemonių. Savižudiškas kario, kurį užvaldė troškimas žūtbūt, net savo gyvybės kaina sunaikinti priešą, polėkis yra toli gražu ne vien japoniškas reiškinys ir tikriausiai atsirado kartu su karu. Pirmasis karo Ramiajame vandenyne kamikadzė buvo... amerikietis: 1942 m. birželio 5 d. Midvėjaus mūšio metu leitenantas Flemingas savo lėktuvu taranavo japonų kreiserį. Mes pamename ir Raudonosios armijos lakūnus, pakartojusius savižudišką kapitono Gastello pikiravimą. Bet viena – polėkis, ir visai kita – apgalvotas, neafektuotas sprendimas, kurį priėmė tūkstančiai jaunų japonų, savo noru užsirašiusių į lakūnų savižudžių, pėstininkų savižudžių, jūreivių savižudžių eskadriles, batalionus ir būrius.

       Tragedija – puikesnė už komediją, laidotuvės – didingesnės už vedybas. Graži mirtis vertesnė už laimingą gyvenimą – tokia estetinė nuostata persmelkia visą japonų kultūrą ir palengvina savižudybės pasirinkimą. Japonų karinių maršų žodžiai pribloškia pesimizmu, apskritai nebūdingu šitam žvaliam muzikiniam žanrui. Visame pasaulyje ir visais laikais marširuojantys kareiviai traukė dainas apie tai, kaip jie įkrės priešui į kailį, o paskui su pergale grįš namo. Tik ne japonai. Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnų maršas, laisvai išvertus, skamba taip:

Lyg sakuros gležni žiedai
Pražydę ant šakos liaunos,
Mes žinom, kad gyventi mums tiktai
Bus lemta lig pirmos šalnos.

       Turbūt nuo tokios rikiuotės dainos bet kurioje kitoje armijoje pagausėtų dezertyrų, tačiau japonams ji kėlė kovinę dvasią.

       Samurajų ir kamikadzių pasiaukojimas kelia pagarbą, tačiau tikėkimės, kad ši japoniškos savižudybės atmaina jau atgyveno. Nugrimzdo į praeitį ir kita paplitusi japonų savižudybės rūšis – oficialiai vadinama junshi („nusekti į mirtį“). Iš pradžių šis paprotys buvo gedulo apraiška mirus siuzerenui: atsidavę vasalai, nepajėgdami ištverti netekties, pasidarydavo charakirį. Junshi buvo laikoma didžiausia lojalumo apraiška ir išaukštindavo giminę, kurios atstovas šitaip pasiaukojo. Viduramžiais, kai samurajų luome vyravo tikras altruistinės savižudybės kultas, panūdusių pasekti šeimininko pavyzdžiu buvo tiek daug, kad vyriausybė galų gale uždraudė šią tradiciją. Tačiau junshi pasitaikydavo ir po draudimo. Vienas iš garsiausių – grafo Maresuke Nogi ir jo žmonos savižudybė 1912 m. Šlovingasis generolas, vadintas gyvuoju Bušido kodekso įsikūnijimu, prarado gyvenimo skonį dar nuo Port Artūro apsiausties laikų, kai prie miesto sienų krito du jo sūnūs. Jis norėjo nusižudyti iškart po karo, kad išpirktų taktikos klaidas, kurios pernelyg brangiai kainavo japonų armijai, tačiau imperatorius Meiji buvo prieš. Tada generolas sulaukė valdovo mirties ir pasidarė junshi. Jo žmona padarė tą patį, nusekusi paskui savo šeimininką, tai yra – vyrą. Ilgą laiką grafo ir jo ištikimos sutuoktinės atsisveikinimo nuotrauka kabojo daugelio japonų būstuose.

       Mūsų laikais firmos tarnautojai, žinoma, nesižudo gedėdami dėl generalinio direktoriaus mirties, tačiau junshi po senovei yra gana paplitusi – tik ne dėl ištikimybės valdžiai, o dėl asmeninių priežasčių. Japonijoje dažniau nei kurioje nors kitoje šalyje našlys ar našlė nusižudo nepajėgdami ištverti netekties skausmo. Įprastinės rusiškos paguodos logika („Nieko nepadarysi, gyventi tai reikia“) japoniškai skamba kaip absurdas. Reikia? Kam reikia?

       Dar vienos tradicinės savižudybės rūšies – inseki-jisatsu – pasikeitė tik forma, o turinys liko toks pat. Ši trumpa žodžių samplaika verčiama ilgu ir gremėzdišku sakiniu (ko gero, dėl sunkiai įsivaizduojamos pačios idėjos): „savižudybė suvokus savo kaltę dėl to, kas įvyko“. Žmogui, padariusiam didelę klaidą, yra tik vienas būdas išvengti gėdos, kuri, japonų supratimu, nepalyginamai blogiau už mirtį. Savanoriška bausmė iš dalies ar net visiškai grąžina nusikaltusiajam garbingą vardą. Kadaise atperkamąją savižudybę samurajui buvo galima primesti teismo sprendimu – paprastai ne už patį sunkiausią nusikaltimą. Tačiau daugelis japonų iš padidintos savigarbos darydavosi inseki-jisatsu be jokios prievartos ir dažnai europiečių akimis nereikšminga dingstimi. Vatelio, princo Condé majordomo, savižudybę amžininkai ir palikuonys palaikė ekscentrišku pokštu. Vargšelis persivėrė špaga išsigandęs, kad karalius laiku negaus žuvies patiekalo. Samurajaus požiūriu, toks poelgis yra absoliučiai normalus, kuris liudija, kad princui tarnauja žmonės, suprantantys žodžio „atsakomybė“ prasmę. 1945 m. rugpjūtį nusirito ištisa karininkų ir valdininkų savižudybių banga: atimdami sau gyvybę, patriotai „atsiprašydavo“ imperatoriaus už tai, kad nesugebėjo apginti jo švento asmens nuo priešų. Inseki-jisatsu yra ne tokios retos ir dabartinėje Japonijoje. Bankrutavusio ir klientus (partnerius, kreditorius) nuskurdinusio verslininko laukia trys keliai: pabėgti į užsienį, sėsti į kaltinamųjų suolą arba nusižudyti. „Naujasis rusas“ veikiausiai pasirinktų pirmąjį (nebent užsitikrintų deputato neliečiamybę), Vakarų verslininkas – antrąjį, japonas – trečiąjį kelią.

       Kita tradicinės savižudybės atmaina – kanshi („mirtis iš įsitikinimo“). Taip mirė ankstyvosios krikščionybės kankiniai, rusų sentikiai ir budistų vienuoliai, kurie susidegino gyvi protestuodami prieš Vietnamo karą. Japonijoje kanshi naudojama ir plačiau – ne tik kaip protesto išraiška, bet ir kaip argumentas ginčijantis: štai kokie nuoširdūs mano įsitikinimai, jie man svarbesni už gyvybę. Senojoje Japonijoje samurajus galėjo nusižudyti vien dėl to, kad atkreiptų aukštesniųjų institucijų dėmesį į vieną ar kitą faktą. Pavyzdžiui, 1891 m. jaunas karininkas pasidarė viešą charakirį, kad vyriausybė laikytųsi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu. Mūsų akimis, toks poelgis yra beprotiškas, tačiau, kaip žinoma, japonų vyriausybė netrukus iš tiesų pasirinko antirusišką kursą, kuris baigėsi karu. Vienas iš palyginti nesenų kanshi pavyzdžių (1976) – demonstratyvi kino aktoriaus Maeno Mitsuyasu savižudybė. Nuosavu lėktuvu jis įsirėžė į politinio machinatoriaus Kodamos Yoshio, įvėlusio vyriausybę į purviną korupcijos skandalą, namus.

       Kita paplitusi kanshi rūšis – šeimyninė buitinė savižudybė, kurios griebiasi apgauti ar pamesti sutuoktiniai, o kartais net nuotakos ir uošvės, kad „sugadintų gyvenimą“ savo skriaudikams. Tai pasitaiko ir kitose šalyse, tačiau tik be sumanymo teisėtumo patoso.

       Garsiausia klasikinė japoniška savižudybė yra shinju, sutartinė savižudybė (tiesiogiai išvertus – „širdies gilumoj“ arba „širdžių vienuma“), kuri savo ruožtu skirstoma į joshi (įsimylėjėlių savižudybę) ir oyako-shinju (tėvų savižudybę kartu su vaikais). Joshi – tema plati, be to, ji glaudžiai siejasi su literatūra ir literatais, todėl meilės dramoms aš skirsiu atskirą skyrių. O šeimyninę savižudybę vadinu „klasikine japoniška“ ne todėl, kad ji yra vien tik lokalus reiškinys. Tėvai nusižudydavo kartu su vaikais įvairiomis epochomis, įvairiose šalyse ir dėl įvairiausių priežasčių. Panašių pavyzdžių pateikiama ir „Literatūricido enciklopedijoje“, ir ne iš japonų, o iš Europos literatūros. Vokiečių rašytojas Jochenas Klepperis (1903–1942), pirma, savo nelaimei, buvo vedęs žydaitę, antra, laikėsi griežtų moralinių principų. Kai gestapas nusprendė deportuoti rašytojo žmoną ir podukrą, visa šeima nusinuodijo dujomis. Kur kas trivialesnė priežastis, dėl kurios nusižudė austrų–vengrų rašytojas grafas Jánosas Mailáth'as (1786–1855). 1848 m. revoliucijos nuskurdintas ir sunkios ligos nukamuotas, jis nusižudė kartu su dukra, kuri ištikimai jį mylėjo ir daugelį metų ėjo sekretorės pareigas. Tėvas ir dukra susirišo virve, į drabužius prikrovė akmenų ir nusiskandino ežere – žodžiu, chrestomatiškesnės oyako-shinju ir nebūna.

       Šios savižudybės atmainos „japoniškumą“ apibrėžia ne egzotiškumas (kaip matome, tai toli gražu ne taip), ne ypatingas jos paplitimas Japonijoje ir netgi ne tai, kad būtent japonai nukalė specialų terminą. Pamatinis skirtumas yra toks: jei kitose šalyse gimdytojas, pasmerkęs savo vaikus mirčiai, kelia siaubą ir būna pasmerktas, tai Japonijoje į tokį poelgį žiūrima su atjauta ir supratimu.

       1985 m. Kalifornijoje 32 metų japonų emigrantė, sukrėsta vyro neištikimybės, pamėgino nusižudyti kartu su dviem mažais vaikais. Moterį išgelbėjo, vaikų – ne. Amerikos teismas „pabaisą“ nuteisė už pirmojo laipsnio žmogžudystę, o tai Japonijoje sukėlė tikrą šoką ir protestų bangą. Japonų požiūriu, amerikiečiai parodė barbarišką žiaurumą: maža to, kad vargšės šeima suiro, kad žuvo vaikai, kad jai neleido mirti, tai dar užtraukė gėdą ir daugeliui metų uždarė į kalėjimą. Japonė motina, pasiryžusi mirti kartu su vaiku, taip elgiasi ne iš egoizmo, o vadovaudamasi etine nuostata, jog klasta yra blogiau už mirtį. Palikti savo bejėgį vaiką priešiško, negailestingo pasaulio malonei, kai ji pati verčiau nutaria pasitraukti iš šio pasaulio, – pikčiausia išdavystė. Japonijoje dažniau negu kur kitur dar ir šiandien pasitaiko ikka-shinju („visos šeimos savižudybė“) – paprastai dėl ekonominių sumetimų. Čia jau galima daryti prielaidą ne apie trumpalaikį proto aptemimą, ne apie isterijos priepuolį, o apie kruopščiai pasvertą sprendimą, šeimai pasitarus ir pritarus.

       Už mažylius sprendžia tėvai, o paaugus vaikams suicidinė iniciatyva neretai priklauso jiems. Ir čia mes susiduriame su viena iš skaudžiausių šiuolaikinio japonų gyvenimo temų – paauglių savižudybėmis. Visuomenė niekaip negali susitvarkyti su šia rykšte – kasdien vidutiniškai nusižudo trys nepilnamečiai japonai, o mėginimų nusižudyti yra keliskart daugiau. Motyvai sukrečia. Bet kuris vaikas, už išdaigas likęs be ledų, gali svajoti, kaip mirs ir štai tada tėvas ir mama gailėsis to, ką padarė. Bet japonų vaikai lengviau nei jų bendraamžiai užsienyje nuo svajų pereina prie darbų. Priešmirtiniuose, vaikiška rašysena prikeverzotuose rašteliuose galima perskaityti maždaug štai ką: „bijau egzamino“, „išbarė mokytoja“, „tėtė nenupirko slidžių“. Būna ir rimtesnių priežasčių. Kasmet nusižudo apie pusantro šimto bendraklasių užguitų moksleivių. Nejaugi japonų vaikai išsiskiria ypatingu žiaurumu savo bendraamžiams? Visai ne, vaikai kaip vaikai. Tačiau japonų mažamečiai parijai kur kas skaudžiau reaguoja į ostrakizmą ir pasityčiojimą. O svarbiausia – kitoks požiūris į mirtį.

       Mums įprasta nuo vaikų „slėpti“ visa, kas susiję su mirtimi. „Senelė išvažiavo“, sakom mes, nenorėdami traumuoti vaiko. Dėl to vaikams vėlai susiformuoja mirtingumo samprata, ji netampa esminių gyvenimo pažinimo formų dalimi. O japonų vaikai į mirtį žiūri ramiai. Jie nuo pat mažumės žino, kad yra mirtingi, ir šis faktas ne toks baisus, kadangi suvokiamas kaip duotybė. Toks mąstysenos skirtumas matyti, tarkim, iš pavyzdžio su „tamagochi“ žaisliuku, iš pradžių sugalvotu japonų vaikams. „Mirtingo“ numylėtinio idėja niekada neateitų į galvą Vakarų žaislų išradėjams. Koks šokas vaiko psichikai – stebuklingas žvėrelis „mirė“! Užsienio vaikams tenka sugalvoti modifikacijas paverčiant viščiuką angelėliu ir pan. Mažiesiems japonams vargšo „tamagochi“ mirtis nėra problema: jie liūdnai atsidus, tvarkingai palaidos ir pareikalaus iš tėvų naujo žaisliuko.

       1 Ostrakizmas – valstybei pavojingų asmenų ištrėmimas senovės Graikijoje (vert. past.).
       2 Kario kelias (vert. past.)

       3 Šiai temai yra skirtas VI skyriaus priedas (autoriaus past.).

       Versta iš:
       Чхартишвили Г. ПИСАТЕЛЬ И САМОУБИЙСТВО.
       Изд. 3-е. Москва: Новое литературное обозрение, 2003

       Iš rusų k. vertė LINAS RYBELIS

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1