Rašytojus ir literatūros kritikus pakvietėme apmąstyti pernai išleistas knygas, jų literatūrinę vertę ir bendrųjų tendencijų ženklus. Pateikėme keletą konkretesnių klausimų:

       1. Kurias iš pernai pasirodžiusių knygų išsirinkote ir atsivertėte pirmiausiai? Kas labiausiai įtraukė, suteikė skaitymo malonumą, atradimo pojūtį, kas apvylė? Prie kokių kūrinių ilgiausiai apsistojote mintimis dėl jų poveikio ar dėl to, kad juose išryškėjo kokios nors naujos literatūros raidos tendencijos, laiko riboženkliai?

       2. Kokia naujojo lietuvių romano literatūrinė vertė? Atrodo, kad pastaruoju metu šis klausimas vėl atsidūrė svarstymų centre. Mūsų literatūros kritikoje dėl to ima atsirasti ir senokai nematytų polemikos apraiškų. Ką šiuo požiūriu manote apie 2004-ųjų romanus? Ar visus juos dar galima įvertinti pagal aiškesnius žanro kriterijus, o gal romanas šiais laikais yra bet koks ilgas literatūros tekstas, paantraštėje pavadintas romanu?

       3. Ar iš pernykščių poezijos knygų kuri nors nustebino gaivia, negirdėta intonacija, autoriaus stilistikos atsinaujinimu? Kasmet vis labiau aiškėja, kad dabartinėje mūsų poezijoje įsivyrauja daiktiškoji, buitiškoji, ironiškoji, kūniškoji, žemiškoji kalbėsena. Bet ar šis poezijos posūkis į kasdienišką konkretybę pernelyg nesusiaurina jos vaizduotės lauko? Jau ne sykį kartotas šis klausimas: kur ir kodėl ima slėptis lyrika?

       4. Regis, iki šiol literatūros laukuos gyviausiai augęs naujas daigas – autobiografinė „dabarties momento“ esė – jau subrendo kaip pripažintas žanras su savo taisyklėmis. Pagrindiniai naujosios eseistikos autoriai išleido savo rinktines. Kyla klausimas – kur toliau? Ką, žvelgiant į rinktinėse sukauptą visumą, šis staigus esė augimas pasiekė, kokie šio žanro trūkumai, ko jis dar galėtų siekti, kokia kryptimi plėtotis?

       5. Pernai išleista palyginti daug memuaristikos knygų, biografinių apybraižų, laiškų rinkinių. Mūsų laike tarsi naujai išryškinamos kai kurios kultūrai svarbios asmenybės – monsinjoras K. Vasiliauskas, rašytojai K. Boruta ir P. Širvys, pianistė A. Dvarionaitė, grafikas S. Krasauskas. Ar šio pobūdžio knygos kuo nors užkliudė, pasirodė aktualios, kaip jas vertinate?

       6. Literatūra Lietuvoje leidžiama gausiai, daugybėje leidyklų, todėl dažnai ne viena knyga lieka nepastebėta ir atrodo, kad bet koks leidybos naujienų sąrašas – neišsamus. Literatūrinė spauda spėja paminėti, o juolab recenzuoti anaiptol ne viską. Gal būta vertingų literatūros knygų, pavyzdžiui, išleistų mažesnėse leidyklose, kurios nesulaukė dėmesio?


       JŪRATĖ SPRINDYTĖ

       Būtų prabanga išsirinkti ir pirmiausia atsiversti tas knygas, kurias nori. Paprastai jas skaitai priešokiais, pagal pasirodymo chronologiją, pagal pasiūlymus ir poreikius (recenzuoti, dalyvauti pristatymuose, siūlyti nominacijoms). Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto žmonės skaitymo vajų išgyvena gruodžio–sausio mėnesiais prieš kasmet organizuojamą knygų aptarimą ir tradicinius jų dvyliktuko rinkimus (kriterijus – kūrybiškumas). Ar per vienerius metus atsitinka bent keli svarbūs literatūros įvykiai, kuriuos iškart, be didesnės laiko distancijos, galima atpažinti? Manau, taip. Visas keblumas, kad daugeliui kritikų ir skaitytojų iš sąmonės yra išmušti atpažinimo pagrindai, nes šiandienos estetiką lemiantis postmodernus būvis nušlavė vertybinius matmenis. Pagal dominuojantį kultūros diskursą dabar madinga apie viską kalbėti niveliuotai. Kritikai, kurios prigimtis yra vertinti, nelieka į ką remtis. Kaip remsies į tai, kas teoriškai postuluojama kaip nebeįmanomas dalykas? Kritikos bejėgystę didina ir nebeaprėpiamos knygų VISUMOS. Grįžęs iš koncerto žmogus neima daužyt būgno, o perskaitęs knygą, regis, priešingai – pats ima rašyti.
       Vis dėlto literatūroje skirti maistinguosius elementus nuo pjuvenų būtina, bet kas nėra ragavęs tikro maisto, to negali padaryti. Eklektika dabar – su pliuso ženklu. Koliažai, mozaikos, visokie „pliuralizmai“ ir nestruktūruoti paistalai apie viską ir bet ką kotiruojami kaip niekad. Sovietmečiu buvo tokia erzacinė kava iš miežių „Družba“, klaikiai neskani, kaip ir didžioji dalis dabartinės populiariosios literatūros. Bet juk skonio niekas nebepasiilgsta, nekalbant apie gerą ar rafinuotą skonį. Kaip ir talento. Būdai, kuriais medžiojamas skaitytojas, tampa vis banalesni. Kaip sako R. Musilis, gryna banalybė visuomet žmogiškesnė už naują atradimą. (Bet vėlgi, jei nepriimtina ir neįdomu, ar žaidimams galiu taikyt savo egzistencinius kriterijus?) Nekalbėsiu apie knygas, kur autoriai nepakyla virš utilitaraus kalbos vaidmens ir gąsdina tekstų prasčiokiškumu. Jaučiu simpatiją knygoms, kurias sieja nebemadinga gylio kultūra (prasmė, egzistenciniai dalykai, paslaptis, estetinis jausmas) ir žanro formos pojūtis. Jos neįprastos, skvarbios, nepatogios, o vietoj taip garbinamo skaitymo malonumo siūlo dėmesio įtampą, jausmų sumaištį, mąstymo vargą (vienas pagrindinių popkultūros bruožų, priešingai, yra lengvas tapatinimasis, nereikalaujantis jokių pastangų). Literatūros įvykiu laikau baigtą spausdinti P. Dirgėlos keturtomį romanų ciklą „Karalystė. Žemės keleivių epas“. Pernai išleistoje epiloginėje dalyje „Alibi knygos“ analizuojama, koks ilgas ir miglotas valstybingumo kelias, kokia priklausoma tapo nepriklausomybė, ir kaip, į šipulius dūžtant tautiniams mitams, visi pasirūpino gražučius alibi sąžinės ir padorumo stokai pridengti. O žemės keleivio – kiekvieno mūsų – dalia nei kuo pridengiama, nei išsižadama.
       Kadangi esu neabejinga novelistikai, pasidžiaugsiu, kad pernai išėjo kelios geros šio žanro knygos. Tai klasikinio kirpimo, minties ir formos požiūriu nugludinti rinkiniai – S. T. Kondroto „Meilė pagal Juozapą“ ir I. Mero „Stotelė vidukelėj“; iš dalies prie jų pritampa ir J. Melniko „Rojalio kambarys“ bei G. Kanovičiaus „Našlių kelionės“ (gaila, kad neskaičiau naujų M. Sluckio apsakymų). Didesnėje G. Kanovičiaus apysakoje paprastumu ir šiluma stebina močiutės ir vaikaičio santykiai. Žydų vertybės ir prioritetai: patriotizmas, šeima ir solidarumas. Sukluskime – mūsų visuomenėje tai labiausiai desakralizuojami dalykai.
       Romano žanru rašytojas gali giliai įsiskverbti į esamybės klodus, parodyti, kad jie yra mįslingi, o žmogus arba atsilaiko prieš sociumo ir savo psichikos slėgį, arba ne. Romanų parašoma daug, jie skaitomi ir linksniuojami, bet netampa dideliais atradimais net paties rašytojo biografijoje. Poetų ir mažosios prozos kūrėjų masinė – kaip paukščių ar žuvų – migracija į romano žanrą, deja, neatrodo organiška, nes užprogramuota ne gamtos, o rinkos. R. Šerelytės „Vardas tamsoje“ suaižėja į gražias, jai būdingas noveles, kaip ir S. Parulskio „Doriforės“ skyreliai dezintegruojasi į atskiras esė, ypač pirmoje romano pusėje. Nesutikčiau su E. N. Bukeliene, „Šiaurės Atėnuose“ recenzavusia „Doriforę“, kad tai – „intelektualiausias lietuvių romanas“ (visų laikų?). Taip, S. Parulskis išmano antikos mitologiją, pažįsta visuomenės kultūrines orientacijas, rašo turtingu išlavintu stiliumi, bet ar erudicija ir intelektualumas yra visai tapatūs dalykai? (Kokiu intelektualumo koeficientu reikėtų įvertinti V. Martinkaus „Metuose“ spausdintą opusą – amplifikaciją „Akių apgaulė, arba Kaip išmokti piešti sapną“?) V. Bubnio „Tas ryto laukimas“ – didaktinis skaitymėlis liaudžiai, turbūt derintas prie spaudos atgavimo šimtmečio minėjimo. J. Šikšnelio romanas „Apšlakstytas isopu“ perkrautas, suveltas ir neprilygsta debiutiniam „Kryžiau žalio medžio“. Geram romanui būtina strateginė koncepcija – reikia turėti ką pasakyti ne tik apie vieno veikėjo, bet apie visos visuomenės būklę. Esmingai naujo šioje srityje nelabai kas atrandama, dažniausiai tai kūrybinga senų ir naujų formų kombinacija. Kraštutinė jos forma – H. Kunčiaus „Gaidžių milžinkapis“, kur autorius sukuria ir sunaikina „broilerių kultūrą“, suplaktą iš visų įmanomų kultūrų metastazių ir maišalynės. H. Kunčiaus rašymo principai – rimtai literatūrai tarsi nederantys. Iškyla ir itin kontroversiškų dalykų, kaip antai kanibalizmo epizodas, beje, vaikų akivaizdoj (kalnų tautelė suvalgo ant laužo iškeptą savo žynį). Siurrealizmas, sujauktos hierarchijos, begalinės inversijos, totalinė parodija ima pabosti, nors šis kūrinys išradingiau sukonstruotas. H. Kunčių įsivaizduoju lyg laukinį čiabuvį, šokinėjantį aplink padorią klasiką ir iš jos aruodų semiantį medžiagą nesibaigiantiems perdirbiniams. Suinteresuotai tai daro ir M. Ivaškevičius. Pjesėje „Madagaskaras“ jis nacionalinius mitus aižo ir dekonstruoja daug gailestingiau nei H. Kunčius (su meile tarpukario žmonių maksimalizmui ir išlaikydamas krikščioniškųjų vertybių akistatą). Veiksmas supinamas apie geografo, keliautojo ir geopolitiko K. Pakšto, kūrinyje apdairiai pavadinto Pokštu, svajonę iškeldinti Lietuvą į saugesnį pasaulio kampą, kur nebebūtų agresyvių kaimynų ir nuolatinio karo pavojaus. „Autoriaus įžanginis žodis“ kalba apie keistą nostalgiją tiems praėjusiems laikams, kurių atmosferą jis simpatiškai atkuria ir nepiktai pašiepia, ir toks vaizdavimo būdas labiau graudus nei juokingas. „Madagaskaras“ yra tikras XX a. tautinių idėjų ir mitų lobynas: „veidu į jūrą“ (K. Pakštas), „veidu į debesis“ (S. Darius ir S. Girėnas), „veidu į meną ir estetizmą“ (J. A. Herbačiauskas), Rytų ir Vakarų sintezė (S. Šalkauskis), pranašiškos „televizionieriaus“ vizijos (O. Milašius), Vilniaus vadavimas, krepšiasvydis kaip religija, ūkinė trumparegystė („tragedinis nepramatymas pjauti ariamą jautį“) ir t. t. Svarbiausiu trečiojo XX a. dešimtmečio uždaviniu K. Pakštas laikė tautos kultūros kėlimą, kuris pjesėje pavaizduotas kaip išrankiojimas „iš palovių užmestos lietuvybės“ ir jos „kokybiniai-vertikalinė“ ūgio kryptis. M. Ivaškevičius sukuria smagią naujakalbę, vykusiai stilizuodamas tarpukario intelektualinius ir kasdieninius diskursus.
       Eseistas – irgi tautybė, sako M. Ivaškevičius. Panašu, kad eseistika pasiekė savo piką, kurį reprezentuoja A. Andriuškevičiaus, G. Radvilavičiūtės, G. Adomaitytės, J. Ivanauskaitės, R. Rastausko rinktinės. Moterų prozai etapinė knyga – G. Radvilavičiūtės „Suplanuotos akimirkos“. Tai kitoks kalbėjimas: meninės informacijos gausu net viename sakinyje, labai daug moters gyvenimo, jos jutimų, jos pasaulio konkretikos. Knyga protinga ir ironiška. G. Radvilavičiūtė įasmenina kasdienybę, atveria moteriško pasaulio skirtingumą ir visa tai sulydo su rimtosios kultūros intertekstais. Deja, regiu eseistikos saulėlydį. Autentiškiausi eseistai jau sulaukė epigonų bangos, nes ir patys ima kartotis. Nebent esė galėtų įgyti naują pagreitį toldama nuo dabartinės novelinės formos į laisvesnio, mažiau beletrizuoto mąstymo erdvę.
       Kad fikcija skaitytojams įgrysta, rodo vis didėjanti biografinės, dokumentinės prozos paklausa. Pernai šio tipo knygų tiesiog užderėjo. R. Šavelio atsiminimai apie P. Širvį ir L. Tapino pasakojimai apie penkis rašytojus knygoje „Prarasto laiko nebūna“ perskaitomi vienu ypu. Simptomiška, kad jau prasideda normali sovietmečio refleksija. Informatyvus prisiminimų apie K. Borutą leidinys.
       Kodėl slepiasi lyrika? Nejauku suįžūlėjusiame pasaulyje. Ji tampa proziška, žemiška, kūniška, kad užsimaskuotų. Bet kaip tik lyrika galėtų nujausti, kaip surinkti į visumą fragmentuotą žmogų, kaip jį suklijuoti ir grįžti prie Dekalogo. Įsidėmėjau išsiskiriantį D. Čepauskaitės balsą rinkinyje „Nereikia tikriausiai būtina“, šiltą H. A. Čigriejaus intonaciją ir ypač pastebimą M. Martinaičio iššūkį įprastai savo poetikai.
       Pabaigai Pokšto sentencija: „Tik gili sėbrystė su kokybiškom knygom išaria razumo vagą mūsų smegenyse“ („Madagaskaras“, p. 23).


 

 

       EUGENIJUS ALIŠANKA

       Turbūt aktualiausias klausimas būtų, „kurias iš pernai pasirodžiusių knygų atsivertėte paskiausiai, ką dar spėjote iš jų perskaityti?“ Prasidėję 2005-ieji ir ypač Vilniaus knygų mugė pažėrė į rinką naują šūsnį knygų, kurios – vienos dėl pavardžių, kitos dėl sėkmingos kai kurių leidyklų reklamos – norom nenorom, nustumia „senienas“ į nesugrąžinamą laiką, t. y. nebeskaitomą. Ir tik profesinis interesas retsykiais dar gali prikelti iš praeities vieną kitą „senelį“, dažnai net nebesitikint skaitymo malonumo. Deja, tai tampa neišvengiama kultūros, šiuo atveju leidybos, perprodukcijos pasekmė. Nemažai knygų greitai iškrenta iš kultūrinės apyvartos – vienos pelnytai, kitos dėl nepakankamos kultūrinės refleksijos. Skaitau negaudydamas dar dažais kvepiančių knygų, tačiau ir nelaukdamas, kol jos įgaus išlaikyto vyno skonį. Tai, kas domino iš 2004-ųjų aruodo, ar atrodė, kad reikia perskaityti, daugmaž suspėjau iki metų pabaigos, vieną kitą knygą perkeldamas į šiuos metus. Bendras įspūdis liko nekoks, sakyčiau, kad 2004-ieji nebuvo itin derlingi. Daugiau tekstų skaičiau pusiau prisiversdamas (profesinis mazochizmas) negu mėgaudamasis pagrindine gija iki paskutinio puslapio. Nedaug rasčiau kūrinių, apie kuriuos galėčiau pasakyti jaunystės bičiulio žodžiais: „Štai knyga, kurią norėčiau parašyti“. Tarp tokių paminėčiau (su didesnėmis ar mažesnėmis išlygomis) G. Radvilavičiūtės „Suplanuotas akimirkas“, M. Ivaškevičiaus „Madagaskarą“, A. Andriuškevičiaus „Rašymą dūmais“, M. Martinaičio „K. B. įtariamas“, gal dar D. Petrošiaus pirmąją knygą „iš tvermės D“, D. Zelčiūtės „Atgal į vandenį“, D. Čepauskaitės „Nereikia tikriausiai būtina“. Norėčiau tikėti, kad tokių knygų dar liko tarp tų, kurių neskaičiau... Kaip tik paminėtuose tekstuose randu kūrybiško tradicijos brendimo ar atsinaujinimo ženklų. Nuvylė R. Šerelytės „Vardas tamsoje“, S. Parulskio „Doriforė“, L. Gutausko „In fine“, S. T. Kondroto „Meilė pagal Juozapą“ (nauji apsakymai). Ne todėl, kad tai būtų prasčiausios metų knygos, toli gražu ne. Tiesiog iš šių autorių daugiau tikėtasi, o kam daugiau duota, iš tų daugiau ir reikalaujama. Visi jie yra parašę geresnių kūrinių. Kita vertus, nemažai buvo knygų, kurias perskaičius liko įspūdis – ne blogesnė negu ankstesnės, bet nieko naujo. Arba – pastebimi atsinaujinančios kalbos ir pasaulėvaizdžio ženklai, bet nieko gero...
       Lietuvių romanistikoje iš tiesų vyksta intensyviausi procesai, tai tarsi verdančio vandens puodas, kuriame pasirodo vis daugiau burbuliukų, tačiau puodas didžiulis, tad iki virimo dar toli. Vieni burbulai liudija naujas kokybes, kiti sprogsta vienadieniais purslais, treti plaukioja aukštyn žemyn su pažadais. Tačiau akivaizdu, kad nė vienas iš jų negali tapti romano literatūrinės vertės ar juo labiau struktūros etalonu. Ir tai, man regis, yra stiprioji šiandienos romano pusė. Nes jo uždavinys – ne atlikti struktūrinius ar kompozicinius reikalavimus, bet kurti istorijas, kurios atspindėtų šiandienos pasaulį, jo prieštaravimus, kalbos, vaizduotės ir mąstymo pokyčius. Galimi įvairiausi romano modeliai, kad ir kaip literatūrologai vargtų su definicijomis. Galima pateikti įvairių receptų – jau ne vieną esam girdėję, pavyzdžiui, geram euroromanui, tačiau pagrindinis šio žanro reikalavimas turi būti pasakojimas. Gal net nebūtinai ilgas, nes, sakykim, plačiai išgarsinto prancūzų rašytojo Maxence'o Fermine'o kūrinys „Sniegas“ trumpumu turbūt lenkia visus iki šiolei Lietuvoje parašytus romanus. Jo netgi nedrįsčiau pavadinti romanu – tai tik pasaka suaugusiems, bet vis dėlto pasakojimas. Pagaliau „romano“ iškaba šiandien yra vienas iš svarbiausių leidėjų rūpesčių. Tebūnie, kas ciesoriaus, ciesoriui. Tačiau lietuvių romanas ne tik klausosi „Europos balso“ ar turtingų leidėjų. Neretai jis natūraliai tampa toks, kokio tikisi šiuolaikinis skaitytojas. Regis, aiškėja pagrindinė prozos ir poezijos takoskyra – eilėraštis dar gali būti rašomas sau, romanas, deja, rašomas skaitytojui. Užtenka pažvelgti į kai kurias 2004-ųjų naujienas. Ir S. Parulskio, ir R. Šerelytės, ir J. Kunčino („Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras“) knygos turi detektyvinės istorijos bruožų. Detektyvinis pamušalas palengvina siuvinėjimo darbus, priešingu atveju kūriniams gresia subyrėti į psichologinius, eseistinius ir buitinius rankdarbius, tebūnie ir profesionalius. Visiškai kita kryptis, kuri šiandien dažnai ir nepasižymi ypatingu profesionalumu arba netgi sąmoningai ignoruoja tą profesionalumo sampratą, kurią siekia įtvirtinti literatūrinis elitas – „realistiniai“ romanai, mėginantys žodžiu išplėšti tikro gyvenimo gabalus. Čia jau nebetoli iki memuarų ar eseistikos... Paminėsiu tik porą, kurie net nepateko į šio aptarimo literatūros sąrašus, nors knygas išleido didžiosios Vilniaus leidyklos, ir jos buvo pristatytos VI Vilniaus mugėje – J. Stučinskaitės „Ačiū, gyvenu gerai“ („Baltos lankos“) ir N. Pečiūros „Vilniaus kiber poema“ („Tyto alba“). Tokios „klaidos“ gal ir liudija norą apginti „aukštąjį“ meną nuo „žemojo“, tačiau jau senokai postmodernizmo teoretikai yra įvardiję šių sferų susiliejimą kaip šiandienos kultūros signum. Todėl ignoruoti tokią literatūrą reiškia ignoruoti mūsų literatūros ateitį – dabar tai tik maži burbuliukai, kurie vienaip ar kitaip išaugs ar susijungs su didesniais. Juo labiau, kad elitiniai autoriai su malonumu išsižada savo elitiškumo. Dar kitoks hierarchijų supainiojimo, tiksliau, sintezės, variantas būtų H. Kunčiaus romanas „Gaidžių milžinkapis“, kurį pavadinčiau vis dar žadančiu, vis dar neišsipildančiu. Per metus nepasirodė nė vieno ryškaus romano, nors burbuliavimo procesas vertas dėmesio.
       Nesakyčiau, kad poezijai 2004-ieji buvo didelių atradimų metai, tačiau kai kurios knygos pasirodė gana gaivios, jeigu ne apskritai šiuolaikinės poezijos horizonte, tai bent jau pačių autorių kūrybos kontekste.
       Tarp tokių paminėčiau M. Martinaičio rinkinį, kuris patraukė savo teminiu ir struktūriniu vientisumu. Mitas yra amžinas, tačiau ir jam būdinga atsinaujinti bent jau forma. M. Martinaitis atnaujina savo mitą, suteikdamas jam šiuolaikinės poetikos bruožų. Ir šis bandymas tampa knyga, o tai poezijoje gana reta – dažniausiai turime reikalų su eilėraščių rinkiniu. Netikėta pasirodė ir naujausia D. Čepauskaitės poezija, sužavinti psichologinės įtampos ir gyvos ironijos dvikova, kurią laimi subtilumas. Vis dar vartinėju D. Zelčiūtės knygą – geras ir retas pavyzdys, kaip rinktinė padeda atsiskleisti mažiau pažįstamiems autoriams, ypač tiems, kurie leido kūrybą ne sostinėje. Naujai skambanti poezija, nors ir ne visi tekstai suvaldyti. Prie geresnių, dėmesį patraukusių rinkinių priskirčiau ir G. Grajausko „Naujausių laikų istoriją“, kuriai, regis, vis dėlto pakenkė autoriaus atsipalaidavimas, tebūnie ir konceptualus. Norėčiau dar paminėti V. P. Bložės „Prieš išskrendant tau ir man“, K. Platelio „Palimpsestus“. Ir įspūdingą, daug žadantį (nors ir neišvengusį jau girdėtų melodijų) D. Petrošiaus debiutą. Bendras įspūdis – poezija iš tiesų proziškėja, ne veltui poetai bėga į romano rojų, kur viskas galima (?). Nesutikčiau, kad žemiškėjimas, kūniškėjimas ar ironiškėjimas siaurina jos vaizduotės lauką. Šiandien tai jos stiprioji pusė, gal kada nors poezija vėl atsigręš į lyriką, bet ji jau niekad nebus P. Širvio, S. Nėries ar Maironio lyrika. Poezija yra kalba, kuri kinta kartu su mumis.
       Nežinau, ar dar kur nors esė žanras šiandien susilaukia tokio kūrėjų ir vertintojų dėmesio kaip Lietuvoje. Sakykim, lenkai tvirtina, kad esė bumas juos aplankė prieš keletą dešimtmečių. Matyt, anksčiau ar vėliau ateina noras išsikalbėti, išsipasakoti, ypač kai surandi klausytojų. Tai bene asmeniškiausias rašymo būdas. Anksčiau šį poreikį atlikdavo laiškai, beje, retai kada pretendavę į viešumą, pagaliau dienoraščiai, kurie vis rečiau lieka „užrašais sau“. Jau W. Gombrowiczius ciniškai ar tiesiog realistiškai savo užrašus vadino dienoraščiais, kuriuos reguliariai skelbė periodikoje, užuot testamentu pareikalavęs paskelbti juos po mirties. Jeigu jis būtų gyvenęs Lietuvoje šiandien, be abejonės, savo tekstus būtų vadinęs esė. Iš tikrųjų esė net nelaikyčiau žanru – tai greičiau teritorija tarp įvairių įprastų rašymo būdų. Talpus tarpas, kuriame skleidžiasi žmogaus pastanga suteikti vertę (nes rašymas jau yra vertės teikimas) savo asmeninėms patirtims, būsenoms, mintims. Tarpas, kuris atsirado tarp kelių ar daugiau formų: apsakymo, laiško, dienoraščio, akademinio (filosofinio, kultūrologinio, menotyrinio) straipsnio, recenzijos etc. Esė klesti, nes tradiciniai rašymo būdai yra pernelyg sustabarėję, sunkiai laužo savo taisykles, nenoriai įsileidžia kitų žanrų patirtis. Ir čia bene didžiausias esė nuopelnas – ji tampa tarpininku, laidininku, priverčiančiu keistis ir kitus žanrus. Romane stiprėja eseistinis aspektas, recenzijos virsta esė, eilėraščiuose gausėja eseistinių išpažinčių.
       Bet kokie spėliojimai apie ateitį – šiuo atveju apie esė perspektyvas, – visada yra kiek naivūs. Jau dabar galima įžvelgti kelias slidžias vietas jos kelyje. G. Radvilavičiūtė savo puikioje rinktinėje iš dalies vieną įvardijo: „Anksčiau norėjosi rašyti apie egzistencinius dalykus. Visatos gausmą. <...>. O dabar kažkokias vienadienes nesąmones paistau“. To dar negalima pasakyti apie praėjusiais metais ir anksčiau išleistas esė rinktines, bet tokių ženklų esama, sakykim, – „Šiaurės Atėnų“ esė kalvėje. Asmeninių dalykų sureikšminimas ir eksplikavimas gresia ir ekshibicionizmo apraiškomis. Esė – realybės šou? Nemanau, kad tai mus greitai ištiks, bet kol kas šiuos tekstus dažnai įdomiau skaityti negu poeziją ar prozą. Realybės ilgesys.
       Realybės ilgesio kontekste tampa svarbūs memuarai, biografinės apybraižos, laiškai. Pernelyg didelis atotrūkis tarp viešojo ir asmeninio gyvenimo natūraliai sukelia norą pažvelgti „pro rakto skylutę“. Tokį poreikį sėkmingai tenkina dienraščiai ir jų priedai, „Langai“ ir kiti šou. Memuaristinė ir biografinė literatūra atliepia labiau išlavėjusius poreikius, svarbių asmenybių gyvenimo pažinimas padeda plačiau suvokti jų kūrybą (nors kai kurių teorijų požiūriu svarbus tik tekstas) bei išsklaidyti nusistovėjusius mitus, kurie atsiranda iš nežinojimo ar edukacijos tendencingumo. Kaip ir esė atveju, šiandien tampa svarbūs tarpai – tarp kūrinio ir kūrėjo, tarp epochos ir kūrėjo epopėjų, tarp mano ir kito gyvenimo. Deja, iš minėtų knygų į mano rankas kol kas pateko tik viena – R. Šavelio prisiminimai apie P. Širvį.
       Iš tiesų, per metus knygų išleidžiama tiek, kad net prisiekęs skaitytojas ar kritikas nepajėgtų visų perskaityti, netgi lietuvių autorių. To tikriausiai ir nereikia siekti, tačiau akivaizdu, kad bet koks bandymas aprėpti ar apibendrinti situaciją yra dalinis, kartais tiesiog tendencingas. Tendencingas yra ir skaitytojas – dažniausiai jo nedomina sąrašai, jį „užkabina“ jau pažįstami ar žinomi autoriai, reklama arba kritika. Žinomų rašytojų kūriniai skaitomi net tuo atveju, jeigu jie išleido ne pačią geriausią knygą – tam jie ir žinomi. Reklamą šiandien moka padaryti tik viena kita leidykla, ir tai tik Vilniuje. Kritikos situacija dar beviltiškesnė – dažnai recenzija yra grynai asmeninių įspūdžių kratinys (eseistikos įtaka?) arba jos išvis nėra. Tad skaitytojas tampa tendencingas ne vien dėl savo kaltės. Apie kritiką jau daug kalbėta, nors, regis, gan tuščiai. Čia norėčiau atkreipti dėmesį į kitą priežastį, dėl kurios nemažai knygų nesulaukia dėmesio, ypač tos, kurios išleidžiamos provincijoje ar mažose leidyklose. Trumpai kalbant – leidyklos neatlieka savo darbo iki galo. Šiandieninė rinkos situacija liudija, kad neužtenka knygos išleisti (to kartais užtenka autoriui). Pirmiausia ji turi pasiekti knygynus (deja, Vilniaus knygynų nepasiekia išties nemaža provincijoje išleistų tekstų dalis, pavyzdžiui, neblogų knygų išleidžiančios „Nemuno“ leidyklos naujienos). Antra, o tai kartais ir svarbiau, knygos turi pasiekti literatūrinius savaitraščius ir žurnalus, kai kuriuos dienraščius, universitetų literatūros katedras, Lietuvių literatūros institutą etc. Kitaip sakant, tas vietas, kur jos gali sulaukti dėmesio – recenzijų, aptarimų, paminėjimų, kur jos gali būti įtrauktos į kultūrinę apyvartą. Literatūrologai stengiasi per metus išleistas knygas surankioti, aptarti, įvertinti, sudaryti geriausiųjų dešimtuką, bet ne visas randa. Ei, leidėjai, jau XXI amžius! „Literatūros ir meno“ redakcijoje naujausių knygų lentyna tuščia. Ar ne todėl ir kritikos puslapis čia kartais apytuštis? (Vienas pavyzdys – „DuMont“, viena žinomiausių Vokietijos leidyklų, jau rengdama knygą apie 200 egzempliorių planuoja išsiuntinėti literatūros leidiniams, kritikams, įvairiausioms literatūrinėms institucijoms.) Atlikdamos savo darbą iki galo, Lietuvos leidyklos padėtų ir rašytojams, ir sau. Tuomet ir „Šindlerio sąrašai“ būtų išsamesni, būtų mažiau apeitųjų.



Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1