Jugendas kaip meno srovė siejasi su XX a. pradžios bendrąja pasaulėvoka: su pasipriešinimu ar pritarimu A. Schopenhaueriui, F. Nietzsche'i; su monistine pasaulėžiūra, vitalizmo idėjų sklaida, intuicijos reikšme. XX a. pradžioje neoromantizmo, impresionizmo, simbolizmo, jugendo srovės išreiškė anticivilizacines nuostatas (antiistorizmą, amžinus, ritmingai pasikartojančius dalykus), aktualino mitus ir mitines figūras, vaizdavo kasdienybei tolimus pasaulius, egzotiškas salas, teikė didelę reikšmę sapnui, pasąmonei. Visoms XX a. pradžios meno srovėms būdinga atgimstanti Renesanso dvasia (erotikos, gyvenimo džiaugsmo, stipraus žmogaus kultas).
       Žavėjimasis biosfera ir organiniu pasauliu – jugendo teritorija. Jugendas iškelia idėją, kad tai, kas gamtiška, yra esmingai gražu. Domimasi gamtos formomis, joje ieškoma grožio ir harmonijos, laisvės ir visa ko ryšio idėjos. Su neįprastu dėmesiu vaizduojami moliuskai, kriauklės, mikroorganizmai, gėlės. Kiekviena gyvybės forma suvokiama turinti savito grožio. Viena iš izotopijų – gyvybės prasiveržimo iš negyvų formų, išsiskleidimo, suvešėjimo, klestėjimo vaizdavimas.
       Pražystančios gamtos motyvą, kurį kritika XX a. pradžios lietuvių neoromantikų kūryboje kildina iš romantizmo1, labiau vertėtų sieti su jugendui svarbiausią reikšmę turinčia gyvybės ir gamtiškumo adoracija. Pagrindiniu jugendo vaizdavimo objektu (ar instrumentu) tampa augalijos ir gyvūnijos pasaulis. Mėgstamiausia jugendo gėlė – lelija, perimta iš italų Renesanso (Boticceli), prerafaelitų, Tolimųjų Rytų meno. Jai suteikiamas svarbus vaidmuo, nes ji, būdama vandens augalas, simboliškai sujungia pagrindines kosmoso sferas: dangų, žemę, vandenį. Anot J. B. Metzlerio, tai, kas susiję su vandeniu – „vandens lelijos, gulbės, tvenkinys“ – turi reikšti „gyvenimo ratą, kosminį visumos jausmą“2.
       Lietuvių poezijoje į gamtos stebėjimą atsigręžia jaunasis Kazys Binkis. „Utose“ jis stilizuoja jugendo rytietiškąją madą. Šio ciklo eilėraštyje „Mauruoto liekno viduryje“ paslaptingo, tamsaus, mauruoto liūno fone vaizduoja leliją ir kaip grožio apraišką, ir kaip iš pirminių gamtos elementų išaugusią formą. Eilėraštyje „Obelų žiedai“ stebimi krintantys obelų žiedai – tuščiame fone jie, įspūdžio išdidinti, atrodo nepaprastai dekoratyvūs. Tylus, lengvas ir grakštus žiedlapių judesys primena snaigių kritimą. Snaigės, obelų žiedai, ir metaforinis asociatyvus palyginimų narys – plaštakės yra skirtingos gamtos formos, bet kartu ir panašios siluetu, spalva, judesiais. Iš šios formų sanpynos kuriamas estetizuotas regėjimas ir išlaikoma visa ko sąryšio gamtoje idėja.
       Eilėraščio „Šilkasparniai debesėliai“ objektas – taip pat pasigrožėjimą sukelianti gamtos forma: šilkasparniai debesėliai, gimę iš okeano bangų, atpūsti vėjo, panašūs į baltas bures, į baltas gulbes, „dangaus krikštole plaukioja“. Kuriamas itin skaidrus, beveik permatomas vaizdas, vartojama ankstyvajam jugendui būdinga spalvinė gama (šviesiai mėlyna ir balta), lengvas, grakštus ritmas. Paralelėse ir palyginimuose (dangus – okeanas, debesėliai – baltos burės, baltos gulbės) atpažįstame potekstėje slypintį dangaus ir žemės, dangaus ir marių tarpusavio atspindžio vaizdinį. Dangus nusakomas „žemiškuoju“ plaukiojančių baltų gulbių peizažu. Sukuriamas simetriškas, reiškinių pavidalus transformuojantis atspindys (baltos gulbės – vandenyje, balti debesėliai – dangaus mėlynėje).
       Nesąmoningai, t. y. kartu su vaizdo kliše perimtus, monistinės pasaulėžiūros principus nurodo ne tik numanomas simetriškumas, bet ir vandens (bei gulbės) motyvas, turintis visa ko pradžios, sąryšio, vaisingumo semantiką: debesėliai kaip atskira gyvybės forma atsiranda iš vandens stichijos („Tyros bangos okeano / Juos pagimdė, išaugino“), plaukia dangumi, o paskui neaišku, kur pranyksta („Ar jie tyrlaukiuos sutirpsta, / Ar gelmėse vandenyno...“) vėl įsilieję į visumą. Eilėraštyje išlaikoma gyvybės rato simbolika, reiškiniai paklūsta didžiajam gamtos dėsniui: randasi iš visumos ir į ją grįžta. Pasirodo ir XX a. pradžios stilistiniu topu virtę pamąstymai: kas tai? iš kokios formos išaugo? į kokią formą pavirs?
       Jugendiškasis vaizdas K. Binkio poezijoje išlieka ilgam ir įterpiamas į kitą meninę sistemą. Avangardiniame eilėraštyje „Vėjavaikis“ išlaikytos jugendo vaizdinijos klišės (balti paukščiai mėlyname danguje), japonizmai (gervės), šviesos įspūdis (skaistus debesų kelias). Eilėraščio vaizdas punktyriškai primena japonų šilko piešinius – gervių figūros grakščiai išsidėsčiusios mėlynai balto dangaus ir debesų bangų fone.
       Jugendo aspektu ypač įspūdingas eilėraštis „Žalumo banga“. Eilėraščio pradžioje išskaičiuojamos pražydusios gėlės („Ant kalno tulpės, / Pakalnėj ievos, Miške žibutės / Šilkinės žydi“). Atrodytų, kad tai naivioji gamtinė lyrika. Tačiau eilėraštis nėra naiviai peizažinis. Jo realistinis, konkretus vaizdas susijęs su gamtamoksliniu XX a. pradžios kontekstu – jugendo pamėgtąja botanika. Ne vienoks ar kitoks peizažas, ne jo konkretybė čia svarbiausia, o žydėjimas kaip gyvybės apraiška, kuria džiaugiamasi. Gyvybės džiaugsmas išreiškiamas amžiną gamtos ritmą primenančiais bangos (žalumo banga), jūros (gyvybės jūra) motyvais.
       Gamtos žydėjimas yra kaitos ženklas, nuolat besikeičiančio ir amžinai atsinaujinančio organinio pasaulio forma. Kas valandą kitas, kas valandą naujas pasaulis, jo įvairovė apibūdinama žydėjimo margumu („Man visas pasaulis – pražydęs gėlynas“, – eil. „Eidama pasiimk su savim vainikus“). K. Binkio lyrikoje žydinti gamta gyvena savo „jaunystę“. Dažnas žydinčių augalų ir upelio pokalbis reiškia flirtą, džiaugsmingą gyvų esybių bendrumą.
       K. Binkio susižavėjimas augalija, pavasariu, jaunyste – esmingai su jugendu besisiejančios temos. Žydėjimo tematika permeta lieptą į žmogaus pasaulį, vitaliniu pagrindu suartina žemės ir žmogaus gyvybę. Žydėjimu išreiškiama kaitos idėja, kuriai paklūsta visa gyvastis. Pavasario, žiedų vaizdais kalbama apie gyvybės jėgą. Ši gyvybė pilna erotikos, svaigulio („Žali dvelkimai <...> / Po jauną žemę / Sapnus nešioja... // Sapnai tie skleidžias <...> Jausmus vylingus / Aplinkui sėja“, – eil. „Žalumo banga“).
       Gėlių, ypač skinamų, pinamų, motyvą plačiai vartoja moderniosios poezijos atmaina – romansas. K. Binkis perima amžiaus pradžioje išpopuliarėjusią rusų, lenkų romansų stilistiką. Jo tekstams būdingas idiliškas, dažnai erotizuotas gamtos vaizdas. Liaudies dainas imituojančiuose, o iš tikrųjų romansiniuose eilėraščiuose poetas susieja moters ir gėlės figūras. Moteris itin efemeriška, gamtiška, „vainikais visa apsipynus, / Apsisiautus auksiniais plaukais“, – lyg kokia gamtos dvasia (eil. „Aš skrajoju linksma po beržynus“). Elgesys su gėle sukuria ištisą flirto siužetą: skindama gėles ir puošdama jomis savo aplinką moteris išbando vyro meilę („Gėlės iš šieno“), gėlė primena buvusią mylimąją, išeinančios mylimosios prašoma pasiimti ir gėlių vainikus.
       Į jugendo kontekstą šiuo požiūriu įtrauktina ir K. Binkio sudaryta antologija „Vainikai: naujesniosios poezijos antologija“ (1921). Jos pavadinimas turi nemažai literatūrinių aliuzijų: tai ir jaunųjų kūrėjų poezijos „žiedai“, ir asociacija su įsimintu Maironio pavasario vaizdiniu („vainikų eilė pirmutinė“), ir su jugendo poetiką reprezentuojančiu S. Zweigo poezijos rinkinio pavadinimu „Ankstyvieji vainikai“ (1907). Gėlių vainikas yra tipiška jugendo emblema. Ji sukaupusi savyje svarbias idėjas: visa ko supintumą, dalies ir visumos santykį, gyvo ir negyvo vienovę. Nuskintos gėlės reprezentuoja gyvybės mirtį, vainikas – žiedą, supintą į ornamentą, žiedų estetinę formą, amžiną gyvybės ratą. Vanduo (lašas, jūra, banga) ir gėlė tampa populiariais XX a. pradžios meno simboliais – ornamentais: vandens fontanais, kaskadomis, gėlių vainikais, girliandomis. Svarbu pažymėti, kad XX a. pradžios jugendo estetikoje gyvybę reprezentuoja ne tik natūralus augalijos būvis, mimetiškai perkeltas į meną, o gyvybės meninės, estetinės formos. Tad supintos gėlės tampa populiariausia ornamentų dalimi.
       Manytina, kad šis stilius gėlių žydėjimo motyvais Lietuvoje išsiskleidė gana plačiai. Kadangi nebūta stiprios jugendo refleksijos, meninės savimonės, tad ir minėti motyvai nebuvo suvokti šios srovės kontekste; jie buvo suprantami kaip bendroji mada arba kaip tradicinės gamtinės lyrikos vaizdinija. Tačiau gėlių motyvai K. Binkio kūryboje ir ypač trečiojo ketvirtojo dešimtmečio poezijoje (S. Nėries, A. Miškinio, B. Brazdžionio floristinės figūros) nėra gryni folklorizmai. Jie atspindi XX a. pradžios jugendo topiką ir poetiką. Gausūs gėlių meniniai vaizdai, svaigus žydėjimas išlieka ir simbolis, ir dekoras visą trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį. Manydami, kad šis motyvas liudija tik lietuvių poezijos infantilų mimetizmą, nubrauktume nuo jos neploną XX a. pradžios europinės kultūros sluoksnį. Būtent gėlių figūros ir ornamentai yra itin madingi XX a. pradžios meniniai štampai, kurie lietuvių lyrikoje funkcionuoja kaip labai stipri nacionalinės tradicijos ir moderniosios literatūros aktualijų sąsaja.
       Jaunystės adoracija, angažavimasis gyvenimo džiaugsmui, judėjimui tuo metu buvo itin avangardiniai dalykai. K. Binkio futuristiniai eilėraščiai daugeliu atžvilgių taip pat yra jugendiški. Kritika yra pabrėžusi K. Binkio poezijos avangardizmo savitumą. B. Ciplijauskaitės teigimu, K. Binkio poezijoje dinamiką demonstruoja ne civilizacija, o gamta; dinamikos vaizdiniai imami iš organinio pasaulio (gulbės, gervės, vėjas).
Judesiu ir jo greičiu K. Binkis išreiškia gamtos gyvastingumą, jėgą, patį gyvybės buvimo būdą3. Gamtiškumo sluoksnis laikomas K. Binkio futuristinės poezijos specifika arba tradiciškumu futuristiniame kontekste4. Tačiau įmanomas ir kitoks požiūris – gyvenimo ir vitalizmo kultas, gamtos gyvastingumo adoracija, pačios gamtos dinamika leidžia futuristišką K. Binkio poeziją perskaityti jugendo kontekste. Ypač jį atitinka žavėjimasis pavasariu, pumpuro jėga, kur sutampa energija ir grožis. Vėliau keturvėjininkišku kodu K. Binkis perrašys ne ką kitą, o jugendiškąją pavasario (debesėlių, gėlių žydėjimo, atkuntančių vabalų) temą. Jugendo motyvai avangardinėje K. Binkio poezijoje tampa parodijuojama medžiaga (pavasaris pagal Maironį, Donelaitį). Eilėraštyje „Botanika“ apie egzotiškas gėles, skurstančias Berlyno botanikos sode, rašoma ironiškai, humoristiškai. Kaip ir apie vabalus...
       Vakarų jugendo vitalizmo idėjos buvo siejamos ir su maištu prieš buržuazinę moralę (pvz., F. Wedekindo dramoje „Pavasario pabudimas“). Panašaus pobūdžio vitalizmas įžvelgtinas ir avangardizmo klasika tapusiuose K. Binkio eilėraščiuose, kur maišto pagrindas yra ne ideologija, o sveika jaunystė, sprogdinanti gyvenimo jėga („Galvon suaugę baras profesoriai, / Kad vietoms gabus, bet nerimtas. / O man – kur pažiūriu – visur pavasariai, / Kiekvienoje kišenėj pavasarių šimtas“, – eil. „Galvon suaugę baras profesoriai“). Maištas, kyląs iš gaivalingumo, iš jėgų pertekliaus, K. Binkio poezijoje bus buvęs lieptas tarp jugendo ir avangardinių meno srovių, tačiau jis iš tradicijos priskirtas vien tik avangardizmo teritorijai. Pažvelgus iš jugendo meno pozicijų, K. Binkis taptų svarbi ir įdomi figūra skirtingų XX a. pradžios meno srovių byloje.
       Balio Sruogos poezija išreiškia kitą jugendo bruožą – jutimų adoraciją, sensualų santykį su pasauliu. Lietuvių poezijos interpretacijose iki šiol gana mažai kalbėta apie jutiminį suvokimą. Daugelį XX a. pradžios reiškinių priskyrus steriliam simbolizmui ar neoromantizmui, jutiminis aspektas liko neišryškintas. Gamtiškas gyvenimo džiaugsmas B. Sruogos lyrikoje išsakomas jaunystės svaiguliu, pavasariškais jausmais, oniriniais elementais, erotine tematika ir emblematika. Įdomu B. Sruogos poeziją perskaityti kaip tik erotinių reikšmių požiūriu.
       Prisiminkime XIX a. dekadentizmo ir XX a. pradžios literatūros kurtus erotikos pavidalus – A. Strindbergas, S. Przybyszewskis susitelkia ties seksualumo metafizika ir mistika, ties fatališkos, demoniškos meilės vaizdavimu5. B. Sruogą domina ne žudantys, nevaisingi geismai, ne tamsusis iracionalumas, o žmogaus prigimties dalyvavimas didžiojoje gamtos misterijoje, kuriančioji iracionali gyvenimo jėga.
       Gamtiškumu pagrįsta erotika – XX amžiaus pradžios lietuvių lyrikos bruožas. Jau minėtos jugendo emblemos – vandens lelijos, gulbės, tvenkinys, parkai, – anot J. B. Metzlerio, „išreiškia ir <...> dionisiškąjį mėgavimąsi, atpalaiduotų troškimų karalystę“6. A. Böcklino paveiksluose vanduo ir gulbės, F. Zelgerio nuomone, yra juslinio džiaugsmo simboliai7. Gulbė B. Sruogos poezijoje išties yra daugiau erotizuoto juslingumo, moteriškumo emblema nei transcendencijos simbolis.
       Atpalaiduotų troškimų karalystė B. Sruogos poezijoje išskleidžiama vandens motyvais. Ankstyvosios B. Sruogos kūrybos pasaulėjauta pagrįsta akvatine vaizduote. Vandenų peizažas poeto eilėse neorientuotas į mimetiškąjį santykį su tikrove, netampa vaizdavimo objektu. Vandens ornamentas čia ženklina ne tikrovės formas, o dvasios būsenas. „Jūra“ yra ne žemiškojo reiškinio, o žmogaus būties, jo vidinio kosmoso vaizdinys. Stichija vaizduojama ne išoriškai, o tarsi iš vidaus, – kaip subjekto būties ir veiksmų erdvė. Subjektas yra emociniuose vandenyse. Nardymas jausmuose prilygsta nardymui bangose, plaukimui. Vandens įspūdis, pats buvimo būdas (stichija), įvairios jo formos (verdenė, mėlynos bedugnės, bangos, audra, sūkurys, gelmė, verpetas) sudaro kalbančiojo pasaulėjautos emblematiką, išreiškia sielos dinamiką, jausmų sūkurį: jūruoja ir užšąla visi skausmai, dainos sklinda verpetais („Ta siela nerimsta... / Lyg jūra bangioji, / Lyg balti verpetai“, – eil. „Saulėleidžio giesmės“, I d.). Vidinė būsena (neramybė, jausmo kilimas ir plėtotė, gaivalingumas ir valia bei pastanga) apibūdinama kelionės laivu, irklavimo, plaukimo, besiskleidžiančių burių vaizdais. Plaukiančios valties ar irklininko figūros simbolizuoja nardymą gyvenimo pojūčiuose („Mūsų valtelė – / Šventas siekimas <...> / Mūsų valtelė – / lengvas mojimas / angelo sparno“, – eil. „Mes neužmigom“). Ne tik subjektas, bet ir visa visata suvokiama kaip vandens formos. Visuotiniam ritmui, „sūpavimuisi“ jausmuose ir būtyje apibrėžti randami neįprasti žodžiai: nežinomoj šaly dausų diegai bei godonės jūruoja. Su marių audros vaizdu sietina aistra, emociniai sukrėtimai ir išlydžiai („Pradžiugsiu tik audros prakeiktam siutime“, – eil. „Saulėleidžio giesmės“, IV d.).
       B. Sruogai vandens erdvinė vaizduotė – itin intymi. Vanduo – viso gyvojo pasaulio pagrindas, gyvybės substancija, erotinis pradas. Į šį prasmių lauką pakliūva ir sulčių bei vyno motyvas („Pabučiuok sultingą žemę – / Būk kartu... / Joj verdenės sultis semia – / Semk ir tu!“, – ciklo „Ūkana“ eil. „Rymastis“).
       Ritmas – jugendo autorių naujai atrastas pastovusis visatos dėsnis – B. Sruogos poezijoje išreiškia ne tiek radimosi ir nykimo procesą, kiek gyvasties buvimo būdą. Pagrindinė vandens funkcija jo lyrikoje – judėjimas, bangavimas, dinamika kaip gyvybės išraiškos forma. Taip sukuriamas euritmiškas būties įspūdis, akvatine vaizduote išreiškiami visatos ir sielos intymūs sąlyčiai. Šiuo požiūriu net lapų supimasis eilėraštyje „Supasi, supasi lapai nubudinti“ giminingas vandens bangavimui. Vėjas tampa bangų įspūdžio pakaitalu.
G. Bachelard'o nuomone, vandenų supimosi pojūtis, tapęs patirties centru, yra viena iš lopšinės svajonių („Iš keturių elementų tik vanduo gali liūliuoti“8). Vieną gražiausių B. Sruogos eilėraščių galime perskaityti psichoanalitiniu vandens svajonių ir ritmo aspektu: ir kaip lopšinės variantą, kaip intymios vaizduotės poetinę raišką, ir kaip vandens sūpavimo įspūdžio perkėlimą kitiems visatos reiškiniams. Vanduo ir jo formos poetui yra moters-gamtos atitikmuo. Poeto lyrikoje jūros, audros, plaukimo vaizdai tampa intymios būties topografija. Burės, vilnys, verpetai lydi subjektą erotinėje kelionėje.
       B. Sruoga kuria ne konkretų peizažą, o jo ornamentą. Iš dangaus ir jūros kūnų sąryšio kuriamas nekonkretus, naujas formas ir matmenis turintis, su natūralia gamta nesisiejantis piešinys. Jame ryški judesio elipsė, susiliejimai. Stichijų susijungimo gestui būdinga ne tiesi linija, t. y. ne kosminė vertikalė-horizontalė, o lenktos linijos. Su gamtos stichijomis subjektas jungiasi pirmiausia įsiliedamas į jos pačios formas ir judesius (sūkurys, lingavimas, sūpavimasis, vyniojimasis). Išoriniame vaizdiniame lygmenyje ryškinama bangos, lanko, sūkurio forma.
       Antimimetiškai suvokiama erdvinė vaizduotė grindžiama ypatingu juslingumu. Eilėse išskleidžiamas ne loginis, abstraktus mąstymas apie erdvę, o individualus, jutiminis santykis su ja. Dangaus ir žemės sąsajos pasirodo kaip momentiniai judesiai („...Ir bangų viršūnės baltos / Vinginas žaibais, / Bures išpūstas, iškeltas / Puošia spinduliais“ – ciklo „Vėtra“ II d.), emociniai išlydžiai („Kam tik vienos baltos bangos myli dangų su žaibais!..“ – ciklo „Vėtra“ III d.). Bangų sąlytis su dangaus sfera yra jausmo viršūnių, ekstazės emblema. Dangus ir jūra neatspindi vienas kito, o tarsi yra vienas kitame. Plaukiama ne į geografinius tolius, o į aukštąsias patirties akimirkas. Visa apimantis jausmas, jaunystės svaigulys, išreikštas akvatine vaizduote, turi dangaus konotacijas. Erotinė tema B. Sruogos poezijoje dažnai reiškiama pinant folklorinius ir jugendo motyvus bei emblemas: rūta, neprarasdama tradicinių prasmių, pakliūva į jugendiškąjį gamtos formų sąsajų lauką; laumės juosta, nupinta iš radastų, atitinka banguotą liniją, ornamentą, girliandą.
       B. Sruogos eilių subjektas labiausiai atitinka XX a. pradžioje gamtiškumą reprezentavusią figūrą – Paną. Ši identifikacija ryškėja iš jutiminių reakcijų, erotinių įspūdžių tarsi kokia mozaika. Lyrinio subjekto figūra apima jaunystės grožį, gaivališką gamtiškąją žmogaus prigimtį, jausmų įtampą ir akimirkos šventiškumo pojūtį („Jurginą nuraškęs, / Beržais išsikaišęs, / Ir žvaigždėms, uždegusioms dangų gyvybės / Ugnim – nepavydžiu...“ – eil. „Saulėleidžio giesmės“ I d.). Galime jausti B. Sruogos vaizduotės traukos centrus: K. Hamsuno „Paną“, jugendo žurnalą „Panas“ ir A. Böcklino paveikslų įtaigą. Panas A. Böcklino kūryboje yra centrinė figūra, priešinga civilizacijai – civilizacijos griūva, o jis išlieka.
F. Zelgeris Paną gretina su Satyru iš F. Nietzsche's „Tragedijos gimimo“ (1872) ir teigia, kad naudojant šią figūrą tapyboje buvo kuriamas laisvo, sveiko, kultūros nesugadinto, nesusvetimėjusio žmogaus provaizdis9. Manytina, kad šiam figūrų tipui galėtų priklausyti ir Faunas. Visų jų prasmių laukas panašus: erotiškumas, gamtiškumas, vyro ir moters paslaptingo, metafizinio ryšio poetizavimas. Antikos mituose jugendo kūrėjai atpažįsta gamtiško, natūralaus gyvenimo sampratą. B. Sruogos lyrikoje šį erotizuotą gamtiškumą išreiškia ne konkretūs Pano ar Fauno personažai, o pats kalbantysis, tiesiogiai nesitapatindamas nė su vienu personažu.
       B. Sruoga bus neabejotinai perėmęs ir jugendo „anakreontinių“ motyvų, šokio ir sūpavimosi tematiką. Judėjimas, sūpavimasis tokio tipo eilėraščiuose paverčiamas tema ir forma – išreiškiamas rimu, ritmu, paralelizmais (eilėraštyje „Supasi supasi lapai nubudinti“ sutampa vaizdai ir ritmas). Tokiame kontekste turėtume matyti ir K. Binkio poetines formas (trioletai, rondo, utos), kurios pačios savo pavidalais nurodo visko susipynimą, radimąsi, plėtotę ir sugrįžimą į pradžią (prisimintini čia ir H. von Hofmannsthalio trioletai).
       XX a. pradžios meną sužavi gyvybės, natūralumo, gamtiškumo idėjos. Lietuvių literatūros tradicijai jugendas pirmiausia pasiūlo pavasario ir jo reprezentacijų poetiką, gyvybės gamtiškumo idėjos poetinę sklaidą. K. Binkio, B. Sruogos poezijoje temų ir motyvų lygmeniu besiskleidžiąs jugendas sutapo su jaunatviškais modernumo ieškojimais. Akivaizdu, kad XX a. pradžios lietuviškojo jugendo kūriniuose vyrauja šviesioji pasaulėjautos pusė, – K. Binkio ir B. Sruogos lyrikoje gamtiškumas, vitalinė gyvenimo samprata (juslingumas, gyvenimo svaigulys, dinamika) postuluojami beatodairiškai ir džiugiai.
M. Wallisas aptardamas lenkų jugendą teigia, kad Rytų Europoje labiau orientuojamasi į sveiką gaivalą, į pirmaprades gyvybės formas; čia esą daug mažiau nei Vakarų Europos mene dekadentiškų gyvybės perversijų, nesveikumo10. Tokią mintį palaikytų ir lietuviškojo XX a. pradžios literatūrinio jugendo tyrinėjimai. Kadangi lietuvių literatūroje daug mažiau būta fin de siécle motyvų, tai kaip priešprieša „amžiaus pabaigos“ jausenai mažiau pastebėtas, silpniau kritikų reflektuotas liko ir pats jugendas.

       ____________
       1 J u r g u t i e n ė  A.  Naujasis romantizmas – iš pasiilgimo. – Vilnius: LLTI, 1998. – P. 86.
       2 M e t z l e r  J.  B.  Literatur Lexicon. Begriffe und Definitionen. – Stuttgart: Hrsg. von Günter und Irmgard Schweikle, 1990. – S. 228.
       3 C i p l i j a u s k a i t ė   B.  Literatūros eskizai. – Vilnius–Kaunas: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1992. – P. 3–9.
       4 Z ü r c h e r  Ch.  Lietuvių avangardo pavasaris. – Vilnius: LLTI, 1998. – P. 76.
       5 P r a z   M.  L i e b e,  T o d  u n d  T e u f e l. Die schwarze Romantik. – München: Deutschentaschenbuchverlag, 1994. – S. 198–200.
       6 M e t z l e r  J.  B.  Literatur Lexicon. Begriffe und Definitionen. – S. 228.
       7 Z e l g e r  F.  Arnold Böcklin. Die Toteninsel. – Frankfurt am Mein: Fischer Taschenbuch Verlag, 1991. – S. 38.
       8 B a c h e l a r d  G.  Svajonių džiaugsmas. – Vilnius: Vaga, 1993. – P. 240.
       9 Z e l g e r  F.  Arnold Böcklin. – S. 22–23.
       10 W a l l i s  M.  Jugendstil. – Dresden: Verlag der Kunst, 1982. – P. 120.

Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 4 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 J. G. Ballard 3 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johannes Bobrowski 3 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 24 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1