viliunas_modernizmas_1       XIX a. pabaigos-XX a. pradžios meninė kultūra

       

       Kaip jau minėjome, modernizmo pradininku Europos li­teratūroje laikomas prancūzų poetas Šarlis Bodleras. Tarp modernizmo pirmtakų minimi ir prancūzų romanistai Giustavas Floberas {Gustave Flaubert, 1821-1880), Emilis Zola (Emil Zola, 1840-1902), rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis (1821-1881) ir kt.

 

       Modernizmui palankiausia visuomeninė ir kultūrinė atmosfera susiklostė XIX amžiaus pabaigoje didžiuosiuose Europos miestuose: Paryžiuje, Berlyne, Londone, Vieno­je, Peterburge. Kelis dešimtmečius trukęs ekonominis pakilimas šiose Europos sostinėse sukūrė turtingą vartotojišką buržuazinę kultūrą, plačią meno rinką. Jau nuo XIX šimtmečio pradžios juose telkiasi gausūs nepriklausomų menininkų sambūriai – vadinamoji meninė bohema. Klesti meno salonai, parodos, atsiranda išpuoselėti dailės, muzikus, architektūros stiliai – Anglijoje vadinamasis modern art, Prancūzijoje art nouveau, Austrijoje secesija, Vokietijoje Jugendo stilius. Kartais šis laikotarpis vadinamas „gražiąja epocha” (pranc. la belle epoque).

 

       Kita vertus, šiuo visuotinės gerovės laikotarpiu tvyrojo ir netolimos ateities sukrėtimų nuojauta, glūdėjo nuosmukio pradų. Nerimo, žlugimo nuotaikas atspindinčios liguistos, perdėtai subtilios meno formos įvardijamos dekadentizmo sąvoka (pranc. dėcadence reiškia nuosmukį), šioje prieštaringoje „amžiaus pabaigos” (pranc. fin de siecle) atmosferoje brendo daugelis didžiųjų Europos modernizmo rašytojų – Raineris Marija Rilkė, Oskaras Vaildas, Stefanas Malarmė, Gijomas Apolineras ir kiti.

 

       Šiuo laikotarpiu modernizmo daigų ima rastis ir lietuvių literatūroje. Jo pradininkai – rašytojai, šimtmečio pradžioje studijavę kaimyninių šalių universitetuose Peterburge, Maskvoje, Krokuvoje, o po 1904 metų, Lietuvoje panaikinus spaudos lietuviškais rašmenimis drau­dimą, pradėję telktis ir Vilniuje, Kaune, kitose Lietuvos vietose. Krokuvos lietuvių studentų būrelio išleistas almanachas „Gabija” (1907) laikomas pirmuoju modernistinės lietuvių literatūros balsu, šio almanacho sumanytojas ir rengėjas buvo vienas ryškiausių ankstyvojo lietuvių literatūrinio modernizmo autorių Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876-1944).

 

       Pašalintas iš Marijampolės gimnazijos už draudžiamos lietuviškos spaudos laikymą, Herbačiauskas atvažiavo studijuoti į Krokuvą ir čia tapo žymiu meninės bohemos dalyviu. Amžininkus jis žavėjo audringu temperamentu, maištingomis, nors visiškai nesuprantamomis kalbomis. Žymus lenkų rašytojas ir kritikas Tadeušas Boi-Želenskis prisimena:

 

       Herbačiauskas išeidavo j estradą ir dainingu lietuvišku akcentu sakydavo ilgas prakalbas, iš kurių matėsi, kad jam kažkas baisiai rūpi, bet kas – klausytojo mintis negalėjo pagauti. Reikėjo paklausyti, kaip jis kalbėdavo! Ugnis, dinamitas! Ir taip visą ketvirtį, pusę valandos, su tokia degančia energija, užsidegimu, patosu, tai vėl piktu sarkazmu, kad tos Juozapo Albino prakalbos darydavo kažkokios demoniškos beprotybės įspūdį.

       

       Žymiausiuose savo kūriniuose – esė „Genijaus meilė”, „Lietuvos griuvėsių himnas”, publicistikos knygose „Erškėčių vainikas” (1908), „Dievo šypsenos” (1929) Herbačiauskas pabrėžė menininko svarbą tautai, sarkastiškai šaipėsi iš miesčioniškos minios, gilinosi į mistinius tautos kultūros pradus.

 

       Modernizmas šimtmečio pradžios lietuvių literatūroje pasireiškė visų pirma didesniu dėmesiu vidiniam žmogaus pasauliui, jo nevientisumui, kintančiam santykiui su aplinka, žmogų veikiantiems nenuspėjamiems instinktams, prigimties galioms. Lietuvių modernistai rašė apie būties paslaptingumą, aukštino meną, grožį, teigė meno autonomiją (nepriklausomybe nuo gyvenimo problemų). Daugelis šių bruožų būdingi ir romantizmui. Lietuvių modernizmas neatsisakė ir tokių romantinei tradicijai būdingų elementų kaip patriotinės idėjos, istorinė tematika. Dėl romantinių ir modernistinių elementų susipynimo šio laikotarpio lietuvių literatūrai apibūdinti dažnai vartojama ir neoromantizmo sąvoka.

 

 

       2.2. Impresionizmas

       

       Pirmoji ryškesnius pėdsakus lietuvių literatūroje palikusi modernistinė meno srovė yra impresionizmas. Impresionizmas atsirado XIX amžiaus dailėje, nuo apibendrintų figūrų, siužetinių scenų vaizdavimo pasukusioje prie akimirkos įspūdžio (pranc. impression – įspūdis) fiksavimo. Impresionistams rūpi ne tiek objektyvi tikrovė, kiek ją stebinčio žmogaus išgyvenimai ir gryni spalvos, šviesos efektai. Tokie dailininkų siekiai pasirodė artimi ir rašytojams, kurie taip pat ėmėsi aprašinėti trumpalaikes žmogaus sąmonės būsenas, jausmų (pirmiausia meilės), gamtos įspūdžių ir vidinių išgyvenimų mirgėjimą joje, netolygią minčių, jausmų tėkmę. Žymiausias impresionizmo srovės rašytojas yra XX amžiaus pradžios norvegų prozininkas Knutas Hamsunas (1859-1952).

 

       Lietuvių literatūroje impresionizmas labiausiai pasireiškė Igno Šeiniaus (1889-1959) kūryboje, šeinius su moderniąja literatūra susipažino dar 1910-1912 metais mokytojaudamas gimtinėje, Bagaslaviškyje (Širvintų r.), ir Vilniuje, paskui studijuodamas Maskvoje. Jo kūryba buvo skelbiama žymiausiuose XX amžiaus pradžios lietuvių moderniosios literatūros leidiniuose – žurnale „Vaivorykštė” (1913-1914), almanache „Pirmasai baras” (1915). Garsiausias Šeiniaus kūrinys yra impresionistinis meilės romanas „Kuprelis” (1913). Impresionizmo požymiai dar ryškesni apysakose „Vasaros vaišės” (1913-1914), „Bangos siaučia” (1914), „Mėnesiena” (1912). Žymiausius savo kūrinius Šeinius parašė iki Pirmojo pasaulinio karo, vėliau daugiausia gyveno Švedijoje, parašė satyrinį romaną „Siegfried Immerselbe atsijaunina” (1937), išleido novelių rinkinių, apybraižų, keletą knygų švedų kalba.

 

       VASAROS VAIŠĖS (ištrauka)

 

       Pasukiau ir einu keleliu, kur veda aure prie to sodžiaus palei mišką. Kelelis rangosi per pievą, per vasarojų, pasikelia kalnelin.

       Aš vienui vienas tarp laukų, niekur gyvos dvasios nematyti. Saulė vis skubiau žemyn nuo dangaus slenka. Netrukus tik pasiners už miško ir pabers per visus vakarus varsų begalybę. Paplis tik jos, užtvaskės.

       Šešėliai šliaužia, rėplioja per pievas, per dirvas. Vis drąsesni ir drąsesni daros. Bematant apguls visą žemę. Suspaus ją, kietai suvynios. Rodos, niekuomet ji nenubus.

       Tamsėja raudona pieva. Bet regis, kad dar raudonesnė ji daros. Lygi tokia ir raudona, it gyva; savo kraštais jaunose avižose pasislėpus.

       Sustoju ties ja. Tarytum pirmą kaną matau raudoną pievą

       Tai gėlės prieš šienapjūtę taip iš vieno ja. išpuošė. O dabar saulė gal prieš rytdienos mirtį gyva varsa užsidegė. Paskutinį kaną...

       Gal jau ryt, gal poryt suguls ši pieva lygiais pradalgiais. Vakare grėbliai sustums į kupetas-kapus.

       Viskas gamtoje miršta. Kiekviena, valandą, kiekvieną akimirksni. Ir akimirksniai lediniu mirties šiurpu kvėpuoja. Laikas bėga iš ateities į praeitį, ir kerta jį kirviu minis ant dabarties slenksčio. Nieko ji nepraleidžia. Viskas turi numirti.

       Mirė ir mano meilė... Ji buvo, tokia galinga gyvybe gyveno, ir dabar jos nebėr... Buvo mano mintyse, sieloje, o dabar visur mirus...

       Ir kas praėjo, kam to gailėtis? Turėjo praeiti...

       Ir mano viduj, galvoje šaltai ramu pasidarė. Atėjo kas, nelauktas, netikėtas, ir sukaustė nebyle ramuma. Rodos, ilgam, amžinai sukaustė.

       Tylu – saulė leidžias. Tirpsta auksinės, žalsvos, oranžinės juostos, kurios buvo išsitiesusios nuo vieno miško prie kito. Debesėliai kyla aukštyn, nyksta, sklaidosi.

       Ištirpo, pranyko vakaro apytamsoj. Miškai toli aplinkui pasidarė juodi. Lyg vienon kieton sienon susiliejo.

       Einu toliau. Toli eisiu j gelmę nakties. Tepriglaudžia ji mane savo glėbyje!

       Va paraistis. Eisiu jo pakraščiu. Pro pakraščio krūmus matyti vien nupuvę kelmai, kupstynai, gailiais apaugę. Kur ne kur išsikiša baltas berželis. Nulinkęs, mažutis. Iš anapus krašto kyla, veliasi rūkai. Auga tik, auga ir vis arčiau atsitraukia.

       Bet dar toliau einu. Ir nejaučiu, rodos, kad einu. Veda kažin kas. Iš tykėlio, pamažu. Kad tik toliau nuo ten, kur liko ji...

       Va pratėgėj pasirodė eilė telegrafo stulpų. Pasiklausiau, kaip jie graudžiai verkia, dejuoja apie nežinomą, ir vėl toliau. Jų ne vienų rauda, jų daug rauda, o aš vienas... Vienui vienas tarp nakties, nežinomuose krūmuose. Ir vienas, vienas visuomet... Nieks neišgirs nei mano skundos, nei neatjaus liūdesio begalinio. Ir lyg vakaro vėjelis, nugulęs krūmų tankmėje, staiga suvirpino mano ramybe. O ji rodės tokia kieta, tokia šalta. Kodėl taip greitai manyje viskas mainos?.. Taip nepastovu: ir ten, ir šen krypsta; visosna pusėsna linksta, o atsiremti neranda kur.

       

       Atkreipkite dėmesį į ištraukos teksto skaidymą – trumpi sakiniai, nedidelės pastraipos, pasakojimas pirmu asmeniu, šokinėjantis nuo vieno įspūdžio, vaizdo prie kito. Tai impresionistinio stiliaus požymiai. Beveik nėra distancijos tarp kalbančiojo ir jo vaizduojamo pasaulio: viskas vyksta čia ir dabar, nuolatinio sąmonės ir gamtos susidūrimo esamybėje, įterpiami drąsūs, tapybiški gamtos vaizdai (raudona pieva!), pagrįsti akimirksnio įspūdžiu {„Tamsėja raudona pieva...”, „Tirpsta auksinės, žalsvos, oranžinės juostos |...|. Debesėliai kyla aukštyn, nyksta, sklaidosi”). Nors kalbama apie išorinę tikrovę, pasakojimas labai subjektyvus, persmelktas kalbančiojo įspūdžių ir minčių {„Rodos, niekada ji nenubus... regis, dar raudonesnė ji daros.” Juntama grėsmė (raudona spalva), estetinis pasigėrėjimas nakties grožiu („sustojau ties ja...”), vienatvė.

 

       Kokia tema, koks jausmas vienija kalbančiojo išgyvenimus? Ta tema atskleidžiama ištraukos viduryje: tai meilė, kuri „buvo [...], ir dabar jos nebėr”. Antroji, dar platesnė kūrinio tema, persmelkianti veikėjo apmąstymus ir kiekvieną ištraukos ląstelę, yra laikas, nesustojantis jo sruvenimas, akimirkos nepagaunamumas, nenutrūkstama vi­sos tikrovės kaita. Kinta gamta, kinta galingiausi žmogaus jausmai, kintantis, nepastovus, griežtai neapibrėžiamas ir žmogaus vidinis pasaulis:

 

       Kodėl taip greitai manyje viskas mainos?.. Taip nepastovu: ir ten, ir šen krypsta; visosna pusėsna linksta, o atsiremti neranda kur.

       

       Meilė, gamta, nenuspėjamas, nepaaiškinamas žmogaus jausmų bangavimas – svarbiausios Šeiniaus, kaip rašytojo impresionisto, kūrybos temos.

 

       MĖNESIENA [ištrauka)

 

       Viskas dingo. Visas pasaulis kur pakalnėn nuslinko. Jo vietoj tik šešėliai. Štai netoli agrazdų krūmas. Toks išsikerojęs, dygliuotas, o prieisi – jis ir neįdurs, šonan pasitrauks. Tušt tamsiai sužydusios pinavijos. Nuskinsi vieną – ne ją nuskina, rankoje nieko neturėsi, tik pajusi švelnų, tik juntamą kvapą. Toliau, pakelei, stovi seni, ilgai augę beržai, o jų ir nėra – lyg kadai tik stovėjo. Viena dienos atmintis. Paliesi ją, nematomai išsisklaidys.

       Jonas ir Olė tušt arti susėdę. Susiglaudę. Jiems atrodo, kad jie abu tik viena būsena. Anksčiau nematė ir nepažino vienas kito. Kiekvienas savu gyvenimu gyveno, o šiąnakt mėnesiena. Šiąnakt kitaip.

       Kas buvo seniai, nuo mažų dienų, dar šį pavasarį, tai, rodos, tik buvo vakar. O gal ir visai nebuvo?

       Tada švietė saulė, buvo girdėt garsai, visur vaikščiojo žmonės, dabar nieko nėra.

       Ne, taip nebus, kaip buvo. Dabar visados bus taip kaip dabar. Jie abu vis sėdės čia, ant suolelio, jaus ranką rankoje, girdės gilų širdžių tunksenimą. Jie visados matys šią eilę, nuo suolelio j abi puses rausva tamsuma prisisunkusių pinavijų. Beržo pa-unksmėj eželę lyg juoduojančių gvazdikų, apie juos rūtų vainiką, švintantį mėnesienos žalsvumoj. Paskum ten, kampe tarp serbentų, aukštą goštautą, pačiu patvoriu kuklioj margumoj nustojusias avižes. Matys ir šiuos išsikerojusius beržus, didingoj ramybėje palaidu lengvumu šakomis nukarusius. Kad užpakalyje namų siena, baltos seklyčios langinės, jie nematys.

       Dangus ten, aukščiau beržų viršūnių, ten tolokai, toks ir liks. Žvaigždėmis įsižiuręs, vasaros melsvu žaliumu susikaupęs. k.ir tais, kaip ir dabar, nusities debesiuko papuręs kaspinas, pridengs tris žvaigždes, tuoj vėl nuslinks. Mėnulis kabės ten, ties klojimo stogu, raizgys savo sidabriniu žalsvumu kintantį tinklą, daiktais, po medžiais, juodais lopiniais prakiurusį. Nors atrodys, kad mėnulis snaus, matys ir seks jis viską.

       Jie abu įaus, kaip daros šilta krūtinėj, tirpsta galvoj mintys. Kaip delnai kartais stipriau susispaus ir ims nerimti širdys. Bus tada nežinia, ar vis dar yra pinavijos darželyj ir ar beržai vis tokie patys. Praeis tas kraują sugundinęs akimirksnis, ir vėl vaizdai atsistos savo kerinčioj ramumoj.

       Olė, vis tokia žvali, greita, dabar tyli ir neklauso nieko. Matydama, rodos, nemato.

       Ji nežinojo, kad taip gali atsitikti. Tik praeidama dienos metu medžių paunksme, pajusdavo akimirksnį slėpiningos ramumos, o širdis kužterdavo nesuprantamą žodį. Tada norėdavos nuskinti gėlę iš vėsaus pakrūmio ir prisisegti sunerimavusioj krūtinėj. Tada ji laukdavo vakaro, o vakare gimdavo ilgesys eiti kur ir rasti ką kita.

       Jonui kad ir sapnuodavos, tai vingiuotas kelias dangun per statų kriaušą. Sapnuodavos žygiai, kuriais jis dieną gyveno. Tik kartais, labai retai, ateidavo koks kitoniškas sapnas. Nuo jo net per miegus darydavos neramu. O rytą atsikėlęs Jonas daug melsdavos, prašydavo Dievo, kad arčiau į jį ateitų.

       Tik štai aną vakarą vėl kažin kas nutiko...

       Ne, kas buvo lig šiol, buvo tik sapnas. Dabar, dabar jis jaučia, kad jos plaukų pluoštas paliečia jo skruostą, jos švelni ranka jo rankoje. Jų niekas neskiria. Tebūna taip per amžius.

       Ne, galvoti nereikia. Nereikia žodžių. Ištarsi žodį, ir jau daug kai kitaip atsistos. Tarytum atsigrįžtum į sieną ir pamatytum prikabintą langinę.

       Lyg ir jų pačių nebūtų. Yra tik vienas koks jausmas, kuris Birioj paunksmėje lūkino Olės, kuris Jonui sapne užskleisdavo ūkana statų kriaušą dangun. Dabar viską valdo tik vienas tas jausmas, nieko kito nėra. O jei ir buvo, tik taip atrodė.

       

 

       Simbolizmas

       

       Viena svarbiausių XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios moderniosios literatūros srovių, su kuria dažnai siejama ir modernizmo pradžia, yra simbolizmas. Lietuvių literatūroje ši srovė pasirodė šiek tiek pavėlavusi, Pirmojo pasaulinio karo metais, ir ryškiausiai reiškėsi XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje.

 

       Simbolizmas atsirado Prancūzijoje, grupei poetų 1886 metais paskelbus „Simbolizmo manifestą”. Savo pirmtaku jie laikė Šarlį Bodlerą, kurio eilėraštį „Atitikimai” („Correspondances“) galima laikyti programiniu simbolizmo kūriniu:

 

       ATITIKIMAI

 

       Gamta – šventovė, gyvos jos kolonos

       Neaiškiai murma sau kažin kokius žodžius,

       Klaidžioj tankmėj praeinant simbolių medžius,

       Ištikimom akim ji lydi žmones.

       

       Kaip tie keistai sumišę, duslūs, paslaptingi

       Aidai darniu skardu nuošia ten toli.

       Kaip tirpsta šviesoje šešėliai dideli –

       Kvapus, garsus taip spalvos atitinka.

       

       Yra gaivių kvapų, žalių kaip sodas,

       Skaisčių kaip kūdikis, kaip muzika švelnių.

       O dar kiti – patvirkę, buinūs, godūs.

       

       Daiktų ribas praskleidę, jie triumfuoja.

       Tai – fimiamas, muskusas, benzojus.

       Naujom prasmėm jie turtina jausmus.

       

       (Vertė Donatas Sauka)

 

       Simbolizmas remiasi čia Bodlero išsakytu požiūriu, kad mūsų pojūčiais suvokiama tikrovė tėra tik „simbolių miškas”, mįslingos užuominos apie gilesnę, tikrąją būtį. Ją pažinti galima tik netiesiogiai, juslėmis suvokiamą tikro ve išgyvenant kaip tikrosios realybės „atitikmenis”. Šią tikrovę bent iš dalies atverti, paaiškinti gali tik menininkas savo dieviškos nuojautos, genialios įžvalgos dėka. Tikrosios būties patyrimą poetas perteikia simboliais – daugiaprasmiais, iki galo nepaaiškinamais, tačiau leidžiančiais geriau nujausti slėpiningą būties esmę ženklais, taip pat viso kūrinio estetine derme, „žodžių muzika”. Taigi visą tikrovę simbolistai suvokia kaip reikšmingą ir kartu paslaptingą, netapačią pačiai sau; menininką, – kaip savotišką. žynį, burtininką, atskleidžiantį paprastam mirtingajam neprieinamą tikrovės prasmę; meną – kaip šventąją kalbą, ne aprašančią, o atveriančią tikrovę magiška savo simbolių prasmės ir skambesio galia. Simbolizmas daug prisidėjo prie šiuolaikinės literatūros intelektualinio stiliaus plėtojimo, prie meno kulto ir „grynosios poezijos” sampratos susiformavimo.

 

       Svarbiausi simbolistai prancūzų literatūroje yra Artiuras Rembo, Stefanas Malarmė, Polis Verlenas {Paul Verlaine). Šimtmečių sandūroje simbolizmas paplito anglų, rusų, kiek mažiau lenkų, vokiečių literatūrose; taip pat reiškėsi ir dailėje, muzikoje (jam artimas lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis).

 

       Lietuvą simbolizmas pasiekė per rusų literatūrą. Svarbiausiu autoriumi, skatinusiu perimti šią literatūros srovę, tapo rusiškai rašės poetas Jurgis Baltrušaitis (1873-1944), žymus rusų literatūrinio gyvenimo veikėjas, moderniosios Vakarų Europos literatūros vertėjas. Baltrušaičio literatūriniame salone Maskvoje lankęsi tuo metu Rusijoje studijavę lietuvių literatai čia susipažindavo su žymiausiais rusų meninio gyvenimo dalyviais, persiimdavo naujomis estetinėmis ir filosofinėmis idėjomis.

 

       Baltrušaičio globojamas susiformavo vieno ryškiausių XX amžiaus pradžios lietuvių literatūros atnaujintojų Balio Sruogos (1896-1947) talentas. Pirmieji modernizmo impulsai Sruogą pasiekė dar mokantis Panevėžio realinėje mokykloje, bendradarbiaujant moksleivių ir studentų žurnale „Aušrinė”, vėliau – „Vaivorykštėje”, tačiau labiausiai jauno poeto ir literatūros kritiko pažiūras paveikė studijos Peterburge ir Maskvoje, čia Sruoga asmeniškai susipažino su to meto rusų simbolistais, vertė jų eilėraščius j lietuvių kalbą, skelbė simbolizmo paveiktus kritikos straipsnius ir poetinius kūrinius; išleido poezijos rinkinius „Saulė ir smiltys” (1920), „Dievų takais” (1923). Vėlesnėje Sruogos kūryboje (dramos „Milžino paunksmė”, 1932, „Pavasario giesmė”, 1945) vyrauja neoromantizmo bruožai, o atsiminimų knyga „Dievų miškas” (1945) pagrįsta moderniu grotesku, fakto literatūros principais. Sruogos eilėraščiai dažnai labai melodingi, išreiškia logiškos minties, nuoseklaus dėstymo nesuvaržytą poetinį išgyvenimą. Improvizacinis pobūdis, intuityvumas, meilės, gamtos motyvai Sruogos lyriką sieja su impresionizmu. Tačiau būties slėpiningumo ir begalybės pajauta, eilėraščio atitolimu nuo buities, abstrakčiais kosmoso, jūrų, saulės įvaizdžiais, taip pat labai išaugusiu neišsakymo, simbolinių nuorodų vaidmeniu ji priklauso simbolizmui.

 

       PROOEMION

 

       Virpėdama žinia dangum atėjo

       Nuo Saulės mano.

       Plasnoja vėliavos. Dainuoja vėjas

       Ir tyrai mano...

       

       Ant aukšto kalno uždegiau žibintą –

       Paleidau gandą...

       Nuskendo takas, užmaršon pramintas, -

       Užliejo gandas...

       

       Žengiu lėbonės žemiškos atmestas.

       Pateptas Saulės...

       Nešu kaip Dievą amžinasties naštą –

       Karūną Saulės...

       

       Iš kuoro aukšto kelias gandas – ugnys

       Ir siekia toli...

       Ir kas žengsnys – arčiau gaisri bedugnė

       Toliau ir tolis...

       

       Karūna – laužas atpirkimui kūnas –

       Per ugnį takas –

       Pasauliui – valandos džiaugimos burtų,

       Man – Saulės takas!

       

       1917

 

       Simbolistinė poezija, kalbanti sudėtinga simboline kalba, įsiklausanti į būties paslaptį, – tai aukštojo stiliaus literatūra. Sruogos tekstas taip pat ataustas kilniais įvaizdžiais (dangus, Saulė, amžinasties takas, karūna), iškilmingomis intonacijomis (tarsi varpo dūžiai aidinčios trumpesnės porinės posmų eilutės). Eilėraštyje nekuriamas aiškus kalbančiojo portretas, tik iš kai kurių užuominų galima nujausti, kad kalbama apie poetą – „Saulės pateptąjį”, „amžinasties naštos” sargą. Apibendrintas, simboliškas ir poetinis vyksmas: kalbantysis, palytėtas Saulės žinios, atlieka apeigą („Ant aukšto kalno uždegiau žibintą – / Paleidau gandą...”), tarsi senovės vaidila siunčia pasauliui paslaptingą kosminę žinią – ugnies ženklą. Kalbama apie kūrėjo išskirtinumą, vienatvę ir kartu didybe („Žengiu lėbonės žemiškos atmestas, / Pateptas Saulės...”), apie kūrybos dvilypumą – ji ir „gaisri bedugnė”, ir kartu „laužas atpirkimui kurtas”. Sunki, pavojinga kūrėjo lemtis („per ugnį takas”), tačiau, galimas daiktas, kaip tik dėl to kūryba pasauliui ir skleidžia eilėraštyje minimus „džiaugimos burtus”, o patį kūrėją apvainikuoja „karūna Saulės”.

 

       Vis dėlto šitaip eilėraštis perskaitomas tik apytikriai, daugelį simbolių galima aiškinti ir kitaip. (Neatsitiktinai dažniausi kūrinio skyrybos ženklai – brūkšniai ir daugtaškiai, pabrėžiantys reikšmės nebaigtumą, atvirumą.) Eilėraščio prasminę talpą dar padidina mįslingos užuominos („Nuskendo takas, užmaršon pramintas...”), abstraktūs žodžiai bei poetiniai naujadarai (žinia, gandas, amžinastis, lėbonė...), reikšminės ir garsinės sąsajos tarp įvairių vaizdinių (saulė – žibintas – ugnys – laužas; kuoras– karūna – kurti).

 

       Žymiausias lietuvių simbolistas – Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967). Simbolistinė pasaulėvoka šiam rašytojui, linkusiam į savistabą, po kasdienybės paviršiumi glūdinčių bendresnių būties dėsnių apmąstymą, buvo iš prigimties artima. Ją stiprino ir teologijos studijos Seinų kunigų seminarijoje bei Peterburgo dvasinėje akademijoje (1909-1917). Panašiai kaip ir Sruoga, Putinas žavėjosi Baltrušaičiu, kitais rusų simbolistais, o vėliau, studijuodamas Friburgo, Miuncheno universitetuose, išsamiau susipažino ir su prancūzų, lenkų, vokiečių moderniąja literatūra. Simbolizmo bruožai ryškiausi XX amžiaus trečiojo dešimtmečio Putino poezijoje, tačiau kai kurie jo elementai, kaip dualistinis (dvilypis) pasaulėvaizdis, polinkis i abstraktų filosofinį kalbėjimą, kosminius vaizdus, į filosofinio ciklo žanrą, išliko ir vėlesniuose eilėraščių rinkiniuose „Keliai ir kryžkeliai” (1936), „Būties valanda” (1964), „langas” (1965). Be lyrikos, Putinas yra parašęs ir simbolistinių poemų („Vergas”, 1924), dramų („Žiedas ir moteris”, 1925). Putino proza (romanai „Altorių šešėly”, 1932-1933, „Sukilėliai”, 1957-1967) yra realistinio pobūdžio. Rašytojo kūryboje galima rasti ir neoromantinių bruožų.

 

       Palyginti su Sruogos lyrika, Putino simbolistinė poezija yra intelektualesnė, filosofiškesnė. Ji sutelkta j žmogaus prigimties dvilypumo apmąstymus. Žemiškos žmogaus Imties ribotumo ir dvasios begalybės kontrastą žymi žemės ir dangaus, viršūnių ir gelmių priešpriešos; žmogaus dvasios maištą, laisvės siekimą – audringos jūros, sukilusio vergo, klajūno įvaizdžiai; slaptąją prigimties puse – nuskendusio varpo, pilnatvę – žydinčios žemės, dieviškąjį Imties pradą – aukuro, giesmės, saulės simboliai. Putino poezijai labai būdingi rymojimo ant ribos, ant kalno, vieškelio motyvai, atitinkantys įsiklausymo į būties paslaptį, atvirumo anapusybei būseną. Savo simbolistiniais kūriniais Putinas išgrynino intelektualų, filosofinį lietuvių poezijos stilių.

 

       TARP DVIEJŲ AUŠRŲ

 

       Tarp dviejų .mirų pasaulis kaip pasaka.

       Ir žvilgančių bokštų veizi visa reginčios akys, -

       ir jų regėjimais žaviesi tu pats.

       patirdamas tolimą,

       paslaptingąją,

       nesibaigiamąją,

       vientisą būtį.

       

       Rytuose jau nuspėji besiartinančią šviesą,

       bet vakarų atošvaistos atgyja tavy

       kaip seniai girdėtų

       giedojimų aidai.

       

       Visi daiktai kaip blankūs šešėliai

       dvilypuojasi tavo regėjime,

       ir tu nebežinai,

       kokiu vardu juos vadinti.

       Tavo paties būtis

       nykiais aidėjimais skrenda atgalios, -

       ir tau be galo liūdna.

       

       1927 |1936, 1956]

 

       Eilėraštis remiasi gamtiniu motyvu – trumpa vasaros naktis, kada vakaro sutemas nuo aušros skiria tik trumpas prieblandos tarpsnis. Tačiau poetą domina ne gamtos vaizdas, o jo reikšmė: būsena tarp šviesos ir tamsos, dienos ir nakties, ryto ir vakaro tampa būties atvirumo, begalinės jos paslapties simboliu. Šį simbolinį tikrovės išgyvenimą tiesiogiai apibūdina antra pirmojo posmo pusė. Daiktai eilėraštyje tirpsta, dvilypuojasi, virsta fantastiškais regėjimais („iš žvilgančių bokštų veizi visa rėžiusios akys”), „atošvaistomis” ir „šešėliais” kalbančiojo sąmonėje. Nyksta riba tarp vidinio ir išorinio pasaulio; tarp praeities, dabarties ir ateities; tarp kūno ir dvasios. Stiprus pasaulio grožio įspūdis („Tarp dviejų aušrų pasaulis kaip pasaka”) atsiveria save pat j stebinčio kosmoso „akims”, su kuriomis kalbantysis susitapatina („jų regėjimais žaviesi tu pats”), gamtoje nuspėjamą būsimą šviesą pasitinka ..vakarų atošvaistos” suvokėjo atmintyje. Įdomu, kad čia jos atgimsta ne kaip regimasis, bet kaip girdimasis prisiminimas („kaip seniai girdėtų giedojimų aidai”). Tokiame pasaulio suvokime, kuriame viena kitą pakeisdamos ir praturtindamos dalyvauja visos juslės, labai aiškiai pasireiškia simbolistinis „atitikmenų” principas, dar vadinamas sinestezija (vienkartinis kelių juslių veikimas, vieno pojūčio potyrio išreiškimas kitu). Erdvė, laikas, daiktų vardai nustoja įprastinio konkretumo, įgyja simbolinės galios: ryto šviesa gali reikšti ir nujaučiamą dievišką būtį, vakarų atošvaistos – žemiškos žmogaus prigimties naštą. Kosminės paslapties akivaizdoje žmogus galbūt pajunta jai tolygią, tačiau netapačią savo paties begalybe (išorėje „besiartinančią šviesą” atsveriančios vidaus „atošvaistos”, „giedojimų aidai” ir „(t)avo paties būtis”), šios slėpiningos būties vienovės, tačiau kartu ir begalinių jos tolumų (pirmame posme „žaviesi |...|, patirdamas tolimą [...] būtį”, trečiajame -„tavo paties būtis / Nykiais aidėjimais skrenda atgalios”) patyrimas užlieja kalbantįjį liūdesiu.

 

       Giedrius Viliūnas. Modernizmas. I dalis. XX amžiaus pirmoji pusė. V.: Baltos lankos, 2003.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1