Akcentai

Naujausią Jaroslavo Melniko romaną „Rudoji saulė, arba Postfašizmas“ galima įvardyti kaip savotišką prieš tai išleisto romano „Tolima erdvė“ (2008) tąsą. Abiejuose kūriniuose vaizduojama represyvi, totalitarinė visuomenės valdymo sistema ir romano herojaus susidūrimo su ja istorija; „Tolimoje erdvėje“ visuomenės ribotumą simbolizuoja tiesioginis fizinis aklumas, o „Postfašizme“ aklumas – dvasinis ir psichologinis.

Romane plėtojamas antiutopijos žanras. Antiutopija – tai polemika su utopija arba utopiniu mąstymu. Literatūrinės antiutopijos kritiškai vertina „idealios“ visuomeninės santvarkos projektus, dažniausiai išreiškia nerimą ir susirūpinimą dėl ateities, išsako tam tikrus su ja susijusius įspėjimus. Antiutopija logiškai pratęsia utopiją ir atskleidžia jos silpnąsias savybes. Šiuo atveju J. Melniko romane vaizduojamas lyg ir idealaus visuomenės gyvenimo modelis, tačiau pamažu atsiskleidžia kraupi tikrovė: idiliškai ramus ir aprūpintas gyvenimas stovi ant žmogaus pavidalą turinčių „gyvulių“, išvestų iš žmonių „žemesniosios rasės“, žiauraus išnaudojimo ir žudymo pamatų. Taigi romane galima atrasti tam tikrų sąsajų su jau antiutopijos žanro klasika tapusiu kūriniu – totalitarine antiutopija laikomu George’o Orwello romanu „1984-ieji“.

„Postfašizme“ piešiamas tolimos ateities pasaulis, tačiau, skirtingai negu klasikiniuose mokslinės fantastikos žanro kūriniuose, jame nėra vaizduojama moksliškai ir technologiškai labiau pažengusi visuomenė. Romaną galima priskirti alternatyviosios istorijos ir socialinės mokslinės fantastikos subžanrui: jame vaizduojamas 3897-ųjų pasaulis, kurio istorinėje praeityje fašizmui vis dėlto pavyko pasiekti pergalę ir įsitvirtinti. Tiesa, ne II pasaulinio karo metu, o „iš trečio bandymo“ – 2098 metais. Milijonai „morališkai degradavusių“ žmonių vėl buvo suvaryti į koncentracijos stovyklas. Žmonija, ištikta absoliučios socialinės krizės, vėl grįžo į techniškai neišsivysčiusios primityvesnės civilizacijos būklę. Laisvų žmonių liko nedaug, tačiau vietoj koncentracijos stovyklų kalinių pamažu atsirado milijonai „gyvulių“ – stórų, turinčių žmogišką kūną, tačiau sumenkusius socialinius ir mąstymo įgūdžius.

Tokių žmogaus kūną be proto turinčių „gyvulių“ motyvas taip pat nėra naujas J. Melniko kūryboje. Labai panašios būtybės egzistuoja apysakoje „Kodėl aš nepavargstu gyventi“, o ir vadinamos jos panašiai – korpais. Šioje apysakoje taip pat vaizduojamas ateities pasaulis, tiktai moksliškai pažengęs. Jame atliekamos medicininės operacijos, per kurias pasenusių žmonių smegenys perkeliamos į jaunus korpų kūnus ir taip vis iš naujo užtikrinama individų egzistencijos tąsa. Vis dėlto meniškai įtaigi apysaka labiau susikoncentruoja į etinę beveik „amžino gyvenimo“ problematiką, o korpų egzistencijos drama tarsi lieka antrame plane.

Romane „Rudoji saulė, arba Postfašizmas“ vaizduojama atsiribojusi nuo „mokslo ir technikos progreso siaubo“ Reicho valstybės (kuri, kaip teigia viešoji propaganda, yra „vienintelė planetos valstybė“) visuomenė, besiremianti „gyvulininkyste“ ir žemės ūkiu. Stórai patenkina pagrindines žmonių reikmes – jie auginami maistui, jie darbo jėga ūkiuose, atlieka elementariausius buities darbus. Žmonėms čia nereikia dirbti dėl pragyvenimo. Jie dirba tik „dvi valandas per dieną savo asmeniniam malonumui“, kad palaikytų socialinius ryšius ir turėtų „statusą“ visuomenėje.

Pagrindinis romano veikėjas Dima taip pat gyvena įprastai ramų, kasdienės rutinos persmelktą Reicho piliečio gyvenimą. Didžiąją laiko dalį jis leidžia savo šeimos ūkyje, laisvalaikiu dirba žurnalistu Reicho laikraštyje, kur daugiausia rašo straipsnius apie vis gerėjančius mėsos kombinatų darbo rezultatus.

Romano struktūrą sudaro dvi savo svarba lygiavertės dalys: siužetinis naratyvas ir įvairūs įterptiniai tekstai – oficialią poziciją išreiškiantys ir opoziciniai straipsniai, susiję su prasidėjusia polemika dėl stórų, taip pat informaciniai pranešimai apie visuomenei svarbius įvykius. Būtent šie intarpai padeda sukurti išbaigtą fantastinio ateities pasaulio vaizdą, išplečia romano intelektualinę erdvę.

Valstybės laikraštyje „Reicho balsas“ plėtojama ideologija, slepianti rafinuotą žiaurumą. Oficialioje spaudoje skelbiami straipsniai atskleidžia, kad jau daugiau nei tūkstantį metų Reicho valstybė remiasi vadinamąja postfašistine morale: ši ideologija teigia, kad dabartinė Reicho valstybė visiškai pripažįsta ir smerkia fašizmo kaip istorinio reiškinio ir jo sukeltų tragiškų žmonijai pasekmių blogį, jokiais būdais nepateisina fašistinio žmonių skirstymo į „aukštesniąją“ ir „žemesniąją“ žmonių rasę, vieniems taikant aukščiausius humanizmo standartus, o kitus represuojant žmogaus orumą visiškai suniekinančiomis sąlygomis. Tačiau, anot šios ideologijos, fašistai nežmoniškomis sąlygomis buvo įkalinę žmones, bet šių tolimi palikuonys, dabar laikomi paprastų gerų žmonių tvartuose, jau tikrai tokiais nebėra. Kitaip tariant, per kelias kartas gyvuliškai laikomi ir jokio žmogiško auklėjimo nepatyrę žmonės iš tiesų virto gyvuliais, o „dviguba“ fašistinė moralė tapo „vienguba“ – postfašistine „neohumanizmo“ morale. Anot postfašizmo skelbėjų, fašistų ideologija, siekianti pažeminti, jų manymu, prastesnės kategorijos žmones, atsisuko prieš pačius fašistus – nebeliko ko žeminti, nes nužmoginti žmonės tapo paprastais savo padėties nebesuvokiančiais gyvuliais.

Negana to, postfašizmo moralės apologetai skelbia, kad žmonija turi būti tam tikra prasme vis dėlto dėkinga rasistinei fašizmo politikai, nes galutinis rezultatas – stórų atsiradimas – išlaisvino žmoniją nuo žmonių išnaudojimo, kuriuo pasižymėjo visas ligtolinis pasaulis: „Taigi mūsų civilizacija, perėjusi ne tik per vergovės, bet ir per naujausio barbariškumo pragarą, – pirmoji žmogiška civilizacija, nutraukusi genetinį ryšį su vergvaldyste. Mūsų laikais žmogus nedirba kitam žmogui <...>. Taip, pagal išorinius požymius esame arčiau vergvaldystės negu feodalizmo ar buržuazinės santvarkos. Bet vergvaldys eksploatavo žmones – tegul ir mažiau išsilavinusius, mažiau kultūringus, mažiau išsivysčiusius, bet vis dėlto žmones, kurių jis nelaikė žmonėmis <...>. Bet niekas jokiais laikais paprasto gyvulio nevadino vergu“1.

Taigi postfašizmo visuomenė pripažįsta fašizmą kaip nusikalstamą ir amoralų, tačiau žmonių sąmonė taip ideologiškai apdorota, kad jie nebemato jokių realių sąsajų tarp koncentracijos stovyklų kalinių ir jų tiesioginių palikuonių. Kruvina istorija kelia gailestį, tačiau ji – tik tolima praeitis, o dabar juk „postistoriniai“ laikai: dabartiniai stórai – jau tik „gyvuliai“, turintys žmogišką kūną, tačiau praradę žmogiškąsias savybes. Ištisos tūkstantamečio Reicho kartos užaugo būtent tokiame pasaulyje, todėl jis savaime suprantamas, nekvestionuojamas. Reicho visuomenei nekyla jokių moralinių dilemų, kaip elgtis su šiais „žemesniosios žmonių rūšies“ palikuonimis, nes manoma, kad šie iš tiesų yra nebegrįžtamai praradę žmogiškąjį intelektą: „Taip, stórai – tai prievartos prieš žmogų, galbūt pačios baisiausios prievartos pasekmė. Tai nugrimzdusios praeitin vergvaldiškos eros rezultatas. BET NE MES SU JUMIS, NE MŪSŲ KARTA, NE MŪSŲ SENELIŲ IR NET NE PROSENELIŲ KARTA GRIEBĖSI TOS PRIEVARTOS. Kas padaryta, tas padaryta. Mes atsidūrėme prieš faktą, kad egzistuoja nauja, žmogaus pavidalą turinti gyvūnų rūšis“2.

Autorius įtaigiai kuria paslaptingos ir iš pirmo žvilgsnio neaiškios santvarkos valstybės vaizdą. Tam tikros užuominos ir aliuzijos į nacių terminologiją („p. Džonas Ševčiukas, filosofijos daktaras, vyriausiasis Aukščiausiosios Reicho kontrolės tarybos patarėjas, oberšturbanfiureris“; „Reicho medicinos mokslų akademijos Psichiatrijos centro štandartfiureris ponas V. K. Oleninas“) leidžia nujausti, kad, nepaisant dabartinio laisvos visuomenės fasado, valstybė daugiau nei tūkstantį metų išlaikė totalitarinės sistemos pagrindus.

Iš tiesų istorinėje atmintyje išlaikiusi miglotas sąsajas su totalitarine fašizmo sistema, Reicho valstybė nebėra totalitarinė įprasta prasme. Čia nebėra valstybinių jėgos struktūrų, nes Reicho piliečių nebereikia kontroliuoti, kad jie paklustų postfašizmo moralės įdiegtoms normoms, nėra tikros veikiančios cenzūros, nes žmonių sąmonėje slepiasi savicenzūra. Vergovinė, gyvulio statusą turinčių žmonių eksploatacija besiremianti Reicho santvarka iš tikrųjų yra patenkinusi visus instinktyvius poreikius, taip pat ir tamsiuosius, smurtinguosius sąmonės gaivalus ir užslopinusi bet kokį nepasitenkinimą ar žmogiškos sąžinės balsą.

Žmonija tarsi nugrimzdusi į gilų letargo miegą, kur vyrauja buitinis lygmuo, nėra intensyvaus intelektinio, dvasinio gyvenimo. Tai laikas, kai nieko nebesiekiama. Žmonės persisotinę bet kokių ideologijų, kilnių siekių, karų. Visuomenė trokšta vieno – ramios egzistencijos, nekvaršinant sau galvos dėl globalių dalykų, nes istorija nebegali atnešti nieko naujo, viskas jau išbandyta. Senas pavargęs pasaulis ilsisi didžiulio mėnesio šviesoje, tačiau ramybė tik iliuzinė, ji laikosi nužmogintų būtybių gyvybių kaina: „Atėjusi neohumanizmo epocha traktuojama kaip postidėjinė. Visos idėjos, kuriomis kažkada gyveno žmonija, išsisėmė. Visiems brangi pusiausvyra, atsiradusi planetoje. Mes apskritai gyvename postistorijoje: postidėjinėje ir postindustrinėje epochoje. Žmonės <...> pagaliau ramiai gyvena. Aptarnaujami milijonų stórų. Dirbdami savo žemės sklypelį, su savo šeima, savo mažyčiame pasaulėlyje. <...> Taip, taikiai ir ramiai, panaudodami tik gyvūnų darbą ir jų mėsą, gyvena jau daugelis kartų. Ir tai viskas? Ir tai galutinis žmonijos tikslas? Postistorija – tai postegzistavimas“3. Reiche įvedama cenzūra, įsteigiamos specialiosios tarnybos tiktai tuomet, kai iškyla poreikis užgniaužti „pavojingus fanatikus“, neatsakingai skelbiančius savo „idėjas fix“ apie tai, kad stórai – irgi žmonės.

Taigi romane vaizduojama herojaus sąžinės pabudimo ir vidinio praregėjimo istorija. Nors Dimos gyvenimas ramus ir aprūpintas, tačiau jis intuityviai jaučia, kad vis dėlto kažkas negerai. Pirminį postūmį stórų prigimties apmąstymams sukelia pradedantys busti jausmai namų ūkio stórei, tačiau romano herojus juos slopina, pats bijodamas savo „iškrypėliškų“ potraukių. Juk pagal visuotinį mąstymą stórė Maška – ne žmogus, ji – gyvulys.

Tačiau, pasirodo, Dima nėra vienintelis, kuriam kyla sąžinę neraminantys apmąstymai dėl stórų kilmės, prigimties, jų pernelyg žmogiško „pavidalo“. Susiformuoja aktyvistų, kovojančių už stórų teises, grupė. Taip pat sluoksnis žmonių, tiesiog neabejingų tiesos, kad ir kokia ji būtų, paieškai. Tačiau tokių mažuma. Didžioji visuomenės dalis nenori nieko girdėti apie „stórų klausimą“. Tiesa Reicho valstybės piliečiams pernelyg nepatogi, iš esmės griaunanti nusistovėjusius gyvenimo pagrindus. Tačiau, be kylančių grėsmių materialiai egzistencijai, neišvengiamas ir psichologinis moralinis barjeras – pripažinti stórus esant žmonėmis reiškia patiems prisipažinti nesant tokiems humaniškiems, kokiais save laikė.

Intensyvėjančios įtampos visuomenėje fone rutuliojasi pagrindinio veikėjo vidinė drama. Dima vis labiau tolsta nuo jo nesuprantančios šeimos, o jo pasiryžimas būti atviram naujai atsivėrusiai tikrovei tampa nenugalimas. Pavyzdingas Reicho pilietis Dimitrijus Ožinas kartu su Maška pabėga pas maištininkus. Čia paaiškėja, kad kartu su žmonėmis apgyvendinti išgelbėti stórai netgi nėra tokie „beviltiški“, kaip apie juos manoma. Perkelti į kitą erdvę, jie greitai atgauna žmogiškąjį socialumą, o jų intelektas pajėgus įsisąmoninti „žmogiškas sampratas“.

Kalnuose atsiveria nauji horizontai – pasirodo, kad Reichas nėra pasaulinė valstybė, o tolumoje besąs visai kitas pasaulis – nesuprantamai technologizuotas, tačiau be stórų. Kovotojų grupė leidžiasi į kelią naujo nepažįstamo pasaulio link su viltimi jau iš tenai tęsti savo švietėjišką misiją, kad būtų atskleista tiesa ir sukurtas geresnis pasaulis.

Naujasis J. Melniko romanas priklauso filosofinio intelektualinio romano kategorijai. Jo pagrindas – ne veiksmas, ne personažų santykių peripetijos, o idėjos, filosofiniai apmąstymai. Romano intelektualinių įžvalgų laukas gana platus – apimantis istorinę atmintį, religijas, politines ideologijas. Ypač atsispindi krikščionybės, Friedricho Nietzsche’s filosofinių idėjų, nacistinės ir komunistinės ideologijų refleksija.

Viena pagrindinių romano temų yra politinių ir apskritai bet kokių ideologijų įtaka visuomenės ir pavienio žmogaus gyvenimui, taip pat propagandos, kaip priemonės manipuliuoti žmonėmis, fenomeno nagrinėjimas. Trapi riba tarp laisvo savo požiūrio reiškimo ir demagogijos, sąmoningo faktų iškraipymo, siekiant tam tikrų tikslų. Romano potekstėje glūdi ir konkretesni totalitarinės valstybės valdymo sistemos apmąstymai. Vis aktyviau reiškiantis neonacistiniams judėjimams ne tik įvairiose valstybėse Europoje, bet ir visame pasaulyje, šios temos tampa dar aktualesnės.

„Trečiojo Reicho“ oficialiosios ideologijos straipsniuose tiesiogiai užsimenama apie F. Nietzsche’s įtaką, jo antžmogio idėją. Ji naudojama pateisinti susiklosčiusią situaciją dėl stórų: „Mes atmetame bolševizmą, fašizmą ir nacizmą kaip žiaurų, nežmonišką reiškinį. <...> Bet pati Nyčės mintis, kurią perėmė nacistai, – kad nebūtinai išorinis, kūniškas apvalkalas, primenantis žmogų, sutampa su „žmogaus“ sąvoka, – pasirodė esanti vaisinga. <...> Prielaida, kad ne kiekvienas anatomiškai „žmogiškas“ kūnas yra žmogus, aptinkama jau Nyčės kūryboje: <...> Nyčė pirmasis spėjo, kad tarp tokių būtybių galima aptikti ir žmonių, vertų, kad su jais būtų elgiamasi kaip su žmonėmis (antžmogiai), ir iki žmonių nepriaugusią rūšį“4.

Aišku, mintis, kad F. Nietsche’s idėjos, išreiškiančios svajonę apie tobulesnį, vidutinybę praaugantį žmogų, atsidūrusios „netinkamame kontekste“, gali tapti pavojingos, tendencingai interpretuojamos ir panaudojamos blogio tikslams, nėra nauja. Visuotinai pripažįstama, kad tokios idėjos darė įtaką Hitleriui ir visai nacizmo rasistinei ideologijai.

Romane skelbiami teoriniai straipsniai, filosofuojantys apie stórus, taip pat pasisakantys ir už jų teises, išlaiko racionalų santūrumą. Kita romano dalis apeliuoja į skaitytojų jausmus ir iš tiesų idėjiniam romano karkasui suteikia žmogiškos šilumos ir psichologinio gylio. Meninio įtaigumo priduoda ir pats kontrasto tarp „teorijos“ ir „praktikos“ principas. Tiesa, jautresnį skaitytoją gali šokiruoti žiaurių detalių gausa, tačiau jos būtinos kūrinio koncepcijai. Juk siekiama atskleisti Reicho gyventojų požiūrį į žmogaus pavidalą turinčius stórus būtent kaip į paprastus ūkio gyvulius, ir autoriui pavyksta sukurti šio fikcinio pasaulio realumo ir įtikinamumo pojūtį. Romane pasitaiko tam tikrų loginių neatitikimų, nelabai įtikinamų detalių (tarkim, kad ir tai, jog žmonės, kaip galima suprasti, yra atsisakę visų kitų gyvulių ir laiko tik stórus, pvz., žemę aria ne su arkliais, o pasitelkę daug mažiau jėgos turinčius žmones-gyvulius). Tačiau nederėtų pamiršti, kad tai pirmiausia filosofinės pakraipos romanas, jame sukurtas pasaulis kartu yra ir simboliškas, siekiantis metaforiškai perteikti tam tikras idėjas. Tuomet ir žemę ariantis žmogus–gyvulys tarnauja ne realistinio įtikinamumo funkcijai, o tampa dar viena aliuzija į nacių koncentracijos stovyklas: „<...> valstiečiai, pasikinkę stórus, arė laukus. Tai man priminė kažkokią priešistorinių laikų nuotrauką. Nuogi vyrai ir moterys, raginami botagu, aria žemę“5.

Romaną galima perskaityti keliais lygmenimis – kaip antiutopiją, išreiškiančią totalitarinio režimo, primetančio visuomenei tam tikrą ideologiją, tam tikrą apibrėžtą „laimės modelį“, kritiką, o dar labiau apibendrintai – kaip metaforinį alegorinį kūrinį. Metaforiškai išreiškiama paralelė tarp vaizduojamo pasaulio žmonių elgesio su gyvūnais (bent jau tokiais juos laikant), turinčiais žmogišką pavidalą, ir mūsų gyvenamos tikrovės, žmonijos santykio su gyvūnijos pasauliu. Žmogiškas iš „žemesniosios rasės“ išvestų gyvulių fizinis pavidalas įgalina pajausti tą gyvenimo realybės žiaurumą – žmogus, naudodamasis savo intelektiniu pranašumu, eksploatuoja gyvūnus savo tikslams. Tartum keliamas utopinis klausimas, ar žmonija galėtų, nepabijokim šio žodžio, nevalgyti „panašių į save“, o savo dvasingą „žmogiškumą“, humanizmą kaip jautrumą šalia esančiam išplėsti ir kitų gyvų būtybių atžvilgiu. Juk gyvūnai irgi „jaučia“.

Ir vis dėlto romanas greičiausiai apie žmones. Vargu bau ar tapsime vegetarais, tačiau svarbu pats sukrėtimo potyris, pastanga suvokti realybę tokią, kokia ji yra. O realybė kartais būna žiauri – išnaudojami ne tik gyvūnai, bet neretai ir į kitą žmogų nežiūrime kaip į sau lygų. Pasaulis, kuriame gyvename, ne visuomet teisingas, todėl mūsų sąžinė neturi miegoti, mūsų mintys turi būdrauti. Tuomet prasideda tikrasis gyvenimas, į kurį romane iškeliavo Trečiojo Reicho pilietis Dimitrijus Ožinas ir iš gyvulio laisvu žmogumi atvirtusi Maška.

 

1 Melnikas J. Rudoji saulė, arba Postfašizmas // Metai. – 2012. – Nr. 8–9. – P. 29–30.

2 Ten pat. – P. 30.

3 Ten pat. – P. 36.

4 Ten pat. – P. 21–22.

5 Ten pat. – P. 19.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1