Išspausdinęs periodikoje pluoštą savo naujoviškų eilėraščių, K. Binkis žvalgėsi bendraminčių Lietuvoje, kad galėtų bendromis jėgomis išjudinti iš sustingimo ir inercijos lietuvių literatūrinį ir kultūrinį gyvenimą, sudaryti palankesnę dirvą „naujų kelių ieško­jimui“, apie kurį jis buvo užsiminęs „Vainikuose“. Kiekvieną kartą parvažiavęs iš Vokietijos, o dabar ilgesnį laiką būdamas Lietuvoje, susitikęs savo plunksnos brolius, su užsidegimu kalbėdavo apie naujoves Vokietijos literatūros ir meno pasaulyje, propaguodamas ekspresionizmo principus ir karštai ginčydamasis su oponentais. Daugelis to meto tiek vyresniosios, tiek ir jaunesniosios kartos ra­šytojų buvo skeptiškai nusiteikę prieš triukšmingų, nepripažįstan­čių estetinių taisyklių avangardistų programas. Palikęs vyresniuo­sius rašytojus ramybėje („Aš jau prižadu ir su Tavim apie ekspresionizmą nebesiginčyti“ (1), – savo laiške L. Girai pasižada K. Binkis), jis savo dėmesį atkreipė į du jaunus literatus, kurie jau patys nedrąsiai žengė pirmuosius žingsnius avangardinio meno link. Vienas jų buvo K. Binkiui gerai pažįstamas iš prieškario Vilniaus Juozas Petrėnas, tuo metu dirbęs „Kario“ redakcijoje, ir Saliamonas Šmerauskas (vėliau K. Binkio pakrikštytas Saliu Šemeriu), kuris, dirbdamas „Lietuvos“ dienraštyje, rūpinosi jo literatūriniu priedu „Sekmoji diena“. Šiame leidinyje S. Šemerys jau buvo paskelbęs vieną kitą straipsnį apie ekspresionizmą ir keletą savo naujoviškų poetinių bandymų. Šie imlūs naujovėms literatai entuziastingai pri­tarė K. Binkio idėjai suburti kuo daugiau jaunų jėgų ir imtis drąsių žygių prieš provincialų, sumiesčionėjusį Lietuvos literatūrinį ir kul­tūrinį gyvenimą, išjudinti, atnaujinti ir praturtinti jį naujo, veržlaus ir audringo avangardinio meno pasiekimais.

      Jau pradedant 1921 m. vasarą (2) retkarčiais, o nuo 1922 m. rudens kone reguliariai dažniausiai K. Binkio bute, o kai kada jaukioje J. Petrėno mansardoje ar net kavinėje prie kavos puoduko (kartais ir prie buteliuko) rinkdavosi jauni rašytojai padiskutuoti, pasida­lyti savo mintimis naujų meno krypčių ir savo kūrybos klausimais (3). Pradžioje susirinkdavo tik nedidelis bendraminčių būrelis: be pa­ties K. Binkio, dalyvaudavo J. Petrėnas – P. Tarulis, S. Šemerys, J. Žlabys, A. Rimydis, P. Janeliūnas, A. Šimėnas. Kiek vėliau prie jų prisijungė T. Tilvytis, J. Balčiūnas-Švaistas, J. Tysliava, P. Morkus (4). Kadangi susirinkimai paprastai vykdavo pirmadieniais, tai jų daly­viai, norėdami išsiskirti iš kitų estetizuojančių Kauno poniučių sa­lonų, save ėmė vadinti liaudišku barbarizmu – paldieninkais (o kai kas įprastu savo tarmėje – paldienikais, ar net padielnikais). Šių literatų sueigų iniciatorius ir jų veiklos organizatorius buvo pats šeimininkas K. Binkis (turėdamas 29 metus jis buvo pats vyriausias tarp paldieninkų, kiti – jaunesni, o pats jauniausias iš jų buvo A. Rimydis, kuriam tebuvo tik 18 m.). K. Binkio pasiūlymu tarpusavyje paldieninkai turėjo vadintis broliais (tik ne visiems tai buvo priim­tina), o patys paldieninkai į savo vadą kreipdavosi pagarbiu Ma­estro vardu. Brolių paldieninkų susiėjimai buvo tarsi savotiškas bendraminčių klubas ar net literatūrinis salonas, nors jis ir neturėjo oficialaus pavadinimo ir neišvystė tokios plačios veiklos, kaip kad, pavyzdžiui, vokiečių rašytojų klubai (5).

     Apie K. Binkio įkurtą literatūrinį saloną greitai pasklido kalbos Kauno visuomenėje ir sukėlė daugelio menininkų susidomėjimą. Todėl brolių „paldieninkų“ sueigose svečių teisėmis yra dažniau ar rečiau dalyvavę kai kurie prijaučiantys avangardistiniams ieško­jimams, o kiti tik iš smalsumo rašytojai B. Melngailis, F. Kirša, A. Gricius, P. Vaičiūnas, režisierius B. Dauguvietis, dailininkas Ad. Galdikas, architektas ir dailininkas V. Dubeneckis, kompozito­rius J. Gruodis, kai kurie aktoriai.

     K. Binkiui seniai nedavė ramybės mintis įkurti literatūrinį žur­nalą, kuris, kaip kad vokiečių žurnalai „Veikimas“ („Die Aktion“) arba „Audra“ („Der Sturm“), būtų avangardinio meno tribūna. 1920 m. rudenį susitikęs su J. Petrėnu Vilniuje ir su šia savo idėja jį supažindinęs, susilaukė jo entuziastingo pritarimo. Sėdėdami Ge­dimino kalno papėdėje, jie buvo nutarę būsimą žurnalą pavadinti „Geležiniu vilku“ (6). Tačiau gen. L. Želigovskiui užgrobus Vilnių, prasidėjus atkaklioms lietuvių kovoms su lenkais, literatūrinio žur­nalo steigimo idėja liko neįgyvendinta.

     Dar 1921 m. pabaigoje susitikęs savo pirmuosius paldieninkus J. Petrėną ir S. Šemerį, K. Binkis vėl iškėlė literatūrinio žurnalo klausimą. Abudu bičiuliai pritarė, jog reikia kuo greičiau įkurti modernų žurnalą. Didžiausiu entuziastu ir K. Binkio pagalbininku tapo J. Petrėnas. Tik juodu ilgai ginčijosi dėl būsimo žurnalo pava­dinimo. Po ilgų diskusijų buvo nutarta žurnalą pavadinti „Keturiais vėjais“ (7).

     Sunku pasakyti, kodėl K. Binkiui patiko toks pavadinimas, ir iš kur jį ištraukė. Kai kas linkęs manyti, jog „Keturių vėjų“ vardą poetas buvo paėmęs iš savo mėgstamo vokiečių rašytojo G. Kellermanno romano „Lapkričio devintoji“, kur vaizduojamos aršios vo­kiečių ir prancūzų kovos dėl „Keturių vėjų“ aukštumos (8). Tačiau J. Petrėnas teigia, kad šį pavadinimą poetas paėmė iš Šventojo raš­to, kur kalbama apie paskutinę teismo dieną. Po ilgų ginčų K. Bin­kis metęs J. Petrėnui tokį argumentą: „Atsimink, net Šventame raš­te pasakyta: „Ir ateis laikas, ir pakils keturi vėjai ir pradės pūsti iš visų keturių pusių“ (9).

     K. Binkis, J. Petrėno padedamas, entuziastingai imasi organi­zuoti naują žurnalą, kuris turėjo sukelti visus „keturis vėjus“, kad jie supurtytų, išjudintų apsnūdusį literatūrinį ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą. Tačiau didelius šių entuziastų užmojus pristabdė lėšos, kurių nė vienas tuo tarpu nepajėgė sukrapštyti. Teko apsiriboti kuk­liu 8-ių puslapių vienkartiniu leidiniu, pavadintu „Keturių vėjų pranašas“ (10). Kad būtų iškilmingiau, kad didesnį įspūdį sudarytų visuomenei, šis savotiškas „Keturių vėjų“ kvieslys, papuoštas ne itin pasisekusiais Ad. Galdiko raižiniais, buvo išleistas 1922 m. va­sario 16 dieną. Pagrindinę „Keturių vėjų pranašo“ medžiagą patei­kė ir ją suredagavo pats K. Binkis. Leidinys pradedamas jo eilėraš­čiu „Salem Aleikum!“ ir „Keturių vėjų“ kurijos deklaracija (parašyta to paties redaktoriaus), kurioje ekstravagantiškai skelbiama: „Mes jauni iškeltagalviai, nenuoramos ir vėjavaikiai, einame į gyvenimą Naujojo Meno vėliava nešini“ (11). Tiek eilėraštyje, tiek ir manifeste kreipiamasi į jaunos dvasios žmones, kad jie įsijungtų į naujo gyvenimo ir naujo meno kūrėjų gretas. Be minėtų agitacinių tekstų, K. Binkis šiame leidinyje paskelbė dar keletą savo eilėraščių („Gatvės iššiepė iškabas...“, „Vasaris vėjas“, „Fonografas Laisvės Alė­joj“, „Vyriausis motyvas“), kuriuose išjuokė parazitinį miesčionių gyvenimo būdą, pasmerkė jų siaurą ir niekingą pasaulėlį ir priešin­damas jiems jaunatvišką ryžtą. Leidinyje buvo išspausdintas ašt­rus paties redaktoriaus publicistinis straipsnis, kuriame su karčia ironija nuvainikuojamas Lietuvos nepriklausomybės fetišas ir at­skleidžiamos skaudžios visuomenės kultūrinio ir dvasinio gyveni­mo žaizdos.

     Be K. Binkio tekstų, „Keturių vėjų pranaše“ buvo išspausdinta pora S. Semerio ir P. Tarulio prozos vaizdelių, Juozo Butkaus „Rubajatai“ ir dar pora išverstų R. Rolland'o ir A. Remizovo straipsnelių.

     „Keturių vėjų pranašo“ pasirodymas, sukėlęs daug triukšmo ir prieštaringų visuomenės vertinimų, suintrigavo akademinį jauni­mą. Studentai pasikvietė K. Binkį į universitetą. Spaudoje iš anksto buvo išreklamuota jo paskaita: „Aktyvios dvasios menas (apie eks­presionizmą literatūroj)“. Skaitys poetas Kazys Binkis (12). Sausakim­šoje didžiojoje neseniai atidaryto universiteto salėje poetas kalbėjo apie avangardinio meno ištakas, remdamasis konkrečiais pavyz­džiais nušvietė ekspresionizmo atsiradimą bei jo esminius bruožus. Po paskaitos prelegentas atsakė į jam pateiktus klausimus. K. Bin­kio paskaita susilaukė nemaža atsiliepimų to meto spaudoje.

     Artimiausias K. Binkio tikslas buvo pasiektas: „Keturių vėjų pranašas“, jo vieša paskaita – tai buvo pirmasis avangardistinių idėjų pristatymas visuomenei, sukėlęs didžiulį nors ir nevienareikš­mį susidomėjimą, suintrigavęs visos Lietuvos meno žmones. Visi nekantriai laukė konkrečių naujo meno šauklių darbų, naujų kūrinių.

     Dabar K. Binkis kėlė sau uždavinį, kuo greičiau išleisti „Keturių vėjų“ žurnalą ir suburti jo bendradarbius. Todėl nedelsdamas poe­tas pateikė Kauno miesto viršininkui pareiškimą, prašydamas duo­ti jam leidimą nuo 1922 m. balandžio 1 d. „leisti mėnesinį meno ir kultūros žurnalą vardu „Keturi vėjai“ (13). Gavęs leidimą, K. Binkis dėjo nemaža pastangų išspręsti lėšų klausimą, bet nepavyko jų gauti. Žurnalo leidimas buvo atidėtas vėlesniam laikui.

     Tuo tarpu „paldieninkų“ susirinkimai vyko bemaž reguliariai. Jie vykdavo nustatyta tvarka. Rinkdavosi pirmiausia nuolatiniai, tikrieji „broliai paldieninkai“, o visi kiti galėjo atvykti į susirinkimą tik pakviesti svečių teisėmis. Suėję j K. Binkio svetainę, broliai su­sėsdavo prie ovalinio stalo. Buvo laikomasi tam tikro ritualo. Kuris nors iš brolių ar pakviestų svečių, iš anksto įspėtas, turėdavo atsinešęs savo kūrybos (nesvarbu, kokio žanro), ir ją turėdavo garsiai perskaityti. Po to prasidėdavo kūrinio svarstymas, pasisakymai, o kai kada ir gana plačios diskusijos. Bet pirmiausia kalbėti teisę turėjo pagal amžių vyriausieji, o po to jau galėdavo pasisakyti ir jauniausieji dalyviai (14). Kiekvienas kūrinys būdavo išsamiai nagrinė­jamas, vertinamas reikliai, bet geranoriškai. Apibendrinamąjį žodį visada paskutinis tardavo pats K. Binkis. Jis visuomet ne tik daly­kiškai, įžvalgiai pasisakydavo dėl aptariamojo kūrinio, bet duoda­vo nemaža jo autoriui patarimų, pateikdavo konkrečių savų ir sve­timų autorių arba net tautosakos pavyzdžių (pvz.: kalbant apie metaforas, aliteracijas ir kt.). Kaip prisimena J. Žlabys, tokiose paldieninkų sueigose „buvo skaitoma ne tik kiekvieno brolio kūryba, bet ir svetima kūryba, kaip lietuvių, taip ir svetimų autorių“ (15). At­skirais atvejais tiek lietuvių, tiek ir užsienio autorių kūriniai būda­vo nagrinėjami vienu kuriuo aspektu: „Tai galėjo būti pati kūrinio kompozicija, stilius, figūros, tačiau labai daug dėmesio buvo krei­piama į pačią faktūrą“ (16) [t. y. į žodžio medžiagą – A.J.].

     K. Binkis įvairiais keliais gaudavo naujosios rusų poezijos kny­gų. Nemaža jų iš Maskvos buvo parsivežęs aktorius St. Pilka. Per pažįstamus apie tai sužinojęs, poetas paprašęs jų paskolinti (17). K. Bin­kis ypač mėgo V. Majakovskį. Iš vieno inžinieriaus gavęs knygą „Все сочиненное Владимиром Маяковским“, pats su užsidegimu ci­tavo jo atskirus eilėraščius ir kitiems rekomendavo pasiskaityti (18). „Paldieninkų“ susirinkimuose dažnai skambėdavo šio žymiausio rusų futuristo vardas. Brolių sueigos prasidėdavo ir baigdavosi V. Majakovskio „Įsakymu meno armijai“ (19). K. Binkis ypač pakiliai skaitydavo ir net atmintinai cituodavo ištraukas ne tik iš „Įsakymo meno armijai“, bet ir „Kairiojo maršo“, „Debesio su kelnėmis“ (20). Jis mėgo deklamuoti ir kitų futuristų – N. Asejevo, B. Pasternako, I. Severianino – eilėraščius (21). Beje, pats rusų poetas I. Severianinas 1921 m. viešėjo Kaune ir K.Binkio bute susirinkusiems rašytojams skaitė savo „poezas“ (22).

     Iš Vokietijos K. Binkis buvo parsivežęs nemaža vokiečių eks­presionistų antologijų, lyrikos rinkinių, įvairių žurnalų. „Paldieninkų“ sueigose jis „su dideliu entuziazmu kalbėjo apie vokiečių poetus: Johanną R. Becherį, Iwaną Gollą, Gotfriedą Benną, Jakobą van Hoddį, Elzą Lasker-Schūler ir kt. Deklamuodavo ir versdavo jų kūrinius“, – prisimindamas tuos laikus, rašė S. Šemerys (23). Ypač K. Binkis mėgo cituoti ironiškas Iwano Gollo ir Ludwigo Rubinerio autobiografijas bei jų eilėraščius iš populiarios Kurto Pinthuso iš­leistos antologijos „Žmonijos sambrėška“. Šią antologiją jis vėliau padovanojo S. Šemeriui su užrašu „Pirmam lietuvių ekspresionis­tui“ (24). Literatūriniai broliai buvo supažindinti su K. Edschmido, T. Daublerio manifestais, F. Werfelio, K. Heynicke's (25) ir kitų vokiečių ekspresionistų kūryba. „Paldieninkų“ posėdžiuose buvo skaito­mi ir nagrinėjami daugelio Europos šalių avangardistų kūriniai. Savo straipsnyje „Mes ir jūs“ lenkų laikraščiui „Wiadomošci literackie“ 1934 m. K. Binkis rašė, kad „Keturių vėjų“ laiku Tuwimo, Slonimskio, Lechono poezija brolijos pirmadieniuose ne mažiau bu­vo džiaugiamasi, kaip Majakovskio, Jesenino, VVerfelio, Edschmi­do, Julės Romain'o ir kitų naujosios epochos reprezentantų vei­kalais“ (26).

     K. Binkis iš Vokietijos buvo atsivežęs nemažą glėbį atskirų vo­kiečių ekspresionistų žurnalų, pavyzdžiui, „Veikimas“ (Die Aktion“), „Audra“ („Der Sturm“), „Skerspjūvis“ („Der Querschitt“), „Baltieji lapai“ („Die weissen Blatter“) numerių (27), kiti brolijos nariai kas kur nugavęs atsinešdavo rusų futuristų žurnalą „Kairysis fron­tas“ („Левый фронт“, sutrumpintai „Леф“), lenkų avangardistų „Ieš­mas“ („Zwrotnica“), prancūzų „Naujoji dvasia“ („L'esprit nouveau“) ir kitokių avangardistinių leidinių, kuriais tarpusavyje keitėsi, skaitė ir aptarinėjo. Pasak J. Žlabio, „tarp brolių buvo gana „liežuvingų“, kurie puikiai sekė visos Europos literatūrą“ (28).

     Literatūrinių sueigų metu K. Binkio pastangomis broliai „paldieninkai“ buvo supažindinti su vokiečių ekspresionistų, rusų ir lenkų futuristų bei kitų šalių avangardistų estetikos principais, žymiausių tų krypčių atstovų kūryba, jų novatoriškomis ypatybėmis. Tad „paldieninkų“ susirinkimai dažnai tapdavo rimta literatūros studija, kurios metu jaunieji plunksnos broliai ne tik plėtė savo literatūrinį akiratį, atidžiai sekė to meto Europos meno pulsą, bet ir gilinosi į kūrybinių ieškojimų laboratorijos paslaptis. „Tai buvo universali literatūros mokykla, – rašė savo autobiografijoje vienas jauniausių tų užsiėmimų dalyvių A. Rimydis. – Buvo išgvildentos visos literatūros kryptys, per aštraus kriterijaus mikroskopą išstu­dijuotos formos ir stiliai; drąsiai buvo daromi eksperimentai“ (29).

     Šviesdamas ir mokydamas savo brolius „paldieninkus“, K. Bin­kis puikiai suprato, jog kolektyvinis rašytojų ir jų kūrinių nagrinė­jimas praplečia klausytojų akiratį, duoda bendras gaires geriau su­vokti vieną ar kitą literatūros reiškinį ar patį kūrinį. Tačiau ryždamasis sunkiam rašytojo darbui, kiekvienas privalo rengtis in­dividualiai: kuo daugiau skaityti žymiausių „epochos reprezentan­tų“ knygų ir studijuoti teorinę literatūrą, kuri padėtų perprasti kū­rybinio meistriškumo bei originalumo paslaptis. Todėl savo jauniesiems broliams jis patardavo ne tik perskaityti VI. Majakovskio „Как делать стихи“, bet jo teiginius gerai įsidėti sau į galvą („išmokti juos kaip poterius“ (30). Dargi pirmą kartą pasirodžiusiam „paldieninkų“ susirinkime J. Žlabiui, K. Binkis kartu su A. Bloko ir K. Heynicke's eilėraščiais įteikė rusų formalinės mokyklos kalbi­ninkų R. Jakobsono ir A. Vinogradovo veikalus apie literatūros kalbą (31). Be to, brolijos pokalbiuose ne kartą buvo prisimenama liau­dies kūryba – dainos, mįslės, patarlės. K. Binkis ypač vertino sa­tyrines liaudies dainas ir mįsles dėl jų šmaikštaus sąmojo, vaizdų netikėtumo, formos grakštumo, žodžio skambumo. Todėl ir jau­nuosius bičiulius jis skatino mokytis iš tautosakos ir iš gyvosios žmonių kalbos žodžio ekonomiškumo, vaizdingumo ir ekspresyvumo (32).

     „Paldieninkų“ vadas K. Binkis, skatindamas savo jaunesniuo­sius brolius gerai pažinti tiek savąją, tiek ir kitų kraštų naujausią literatūrą, kartu įspėdamas juos, kad neprarastų savojo „aš“, turėtų savo individualų stilių, būtų originalūs. Jis ugdė jų pasitikėjimą savimi, teigdamas, kad kiekvienas rašytojas turi atradinėti amerikas, sugebėti nustebinti skaitytoją netikėtais vaizdais bei jų kombi­nacijomis ir nesibijoti nei karalių, nei dievų (33). K. Binkis mokėjo įkvėpti ir uždegti savo jaunesniuosius plunksnos brolius, kurstė jų kūrybi­nes ambicijas. „Jo paveikti, mes jautėmės kaip nauji žmonės“ (34), ku­rie pasiruošę kalnus nuversti, – prisipažįsta S. Šemerys. Tačiau di­deliems kūrybiniams užmojams ir naujiems atradimams reikėjo talento ir elementarių materialinių sąlygų. Tuo tarpu dauguma bro­lių „paldieninkų“ tų dalykų kaip tik ir stokojo. Kiekvienas jų visų pirma turėjo rūpintis užsidirbti duonos kąsnį. Netgi pats brolijos vadas, daug dėmesio ir laiko skirdamas visuomeniniams ir kultū­riniams reikalams, maža tegalėjo atsidėti kūrybai.

     1922 m. gegužės mėnesį Lietuvos meno kūrėjų draugijos visuo­tiniame susirinkime buvo nutarta pagyvinti draugijos darbą. Suda­rytos plastikų, muzikų, literatų ir dramos sekcijos, kurios savaran­kiškai privalėjo rūpintis savo srities reikalais. Naujos draugijos valdybos sekretoriumi buvo išrinktas K. Binkis (35). Valdybos paves­tas, jis kartu su prof. M. Songaila parengė draugijos knygų leidyk­los statuto projektą (36) (deja, tas sumanymas dėl lėšų stokos nebuvo įgyvendintas). K. Binkis pradeda aktyviai domėtis liaudies kūryba. Jis parengia ir 1922 m. išleidžia liaudies dainų antologiją „Dainos“, iliustruotą K. Šimonio piešiniais (37). Šis literato ir dailininko pareng­tas leidinys susilaukė prieštaringų vertinimų. Pedagogas A. Vokie­taitis gana palankiai atsiliepė apie „Dainų“ antologiją ir visiems mokytojams rekomendavo ją įsigyti (38). Tuo tarpu V. Bičiūnas prie­kaištavo, kad šis liaudies dainų rinkinys parengtas be mokslinio pagrindo, remiantis vien sudarytojo subjektyviu skoniu, ir visiškai sukritikavo K. Šimonio iliustracijas (39).

     Kai Lietuvos meno kūrėjų draugijos literatų ir muzikos sekcijos sumanė 1922 metų vasarą rinkti liaudies dainas, viena grupė buvo pasiųsta į Žemaitiją, o kita į Aukštaitiją, tai K. Binkis buvo įsipareigojęs du mėnesius rinkti pasakas ir dainas Rokiškio, Panemunėlio, Kvietkų ir Kupiškio apylinkėse (40). Tačiau dėl susiklosčiusių šeimos aplinkybių šis jo gražus ketinimas sužlugo. 1922 m. gegužės mėne­sį K. Binkio šeimoje gimė dukra, ir jis negalėjo ilgesniam laikui palikti vienos žmonos su naujagime. Sustiprėjusi Pranė su dukrele išvyko pas motiną į Mediniškį, o poetas liko Kaune. Padidėjus šei­mai, atsirado daugiau rūpesčių bei išlaidų.

     Šiuo metu K. Binkis daug laiko ir energijos atidavė vertimams. Operos ir baleto teatrui jis išvertė J. W. Glucko „Pavasario karalai­tę“ (41). Aktoriaus S. Pilkos paprašytas K. Binkis išvertė A. Puškino „Mocartą ir Saljerį“ (42) (ši tragedija 1922 m. buvo pastatyta LMKD dramos vaidykloje). Poetas buvo sudaręs sutartį su Švietimo minis­terija išversti visas A. Puškino mažąsias tragedijas, taip pat ir tra­gediją „Borisas Godunovas“ (43). Tačiau išverstos mažosios tragedijos pasimetusios ilgai užsigulėjo tuometinio Švietimo ministerijos kny­gų leidimo komisijos pirmininko L. Giros stalčiuose (44) (beje, tragedi­jos „Borisas Godunovas“ teišvertė tik pradžią). K. Binkis buvo su­manęs išleisti lietuvių kalba H. Heinės lyrikos rinkinį, tačiau teišvertė tik vieną eilėraštį iš ciklo „Sapnų regėjimai“ (45). Jis mėgo A. Bloko poeziją ir bandė ją versti. Jo išverstus du A. Bloko eilėraščius („Ant kalno vamzdis sudūduos...“ ir „Naktis, gatvė, lempa, aptieka“...) išspausdino socialistinio jaunimo laikraštis „Draugas“ (46).

     Rugpjūčio mėnesio pabaigoje K. Binkis dalyvavo moksleivių socialistų konferencijoje (atstovavo studentų socialistų grupei), bu­vo išrinktas jų sumanyto žurnalo „Naujoji banga“ redkolegijos na­riu (47). Jis apsiėmė tvarkyti žurnalo literatūrinę dalį (beje, teišėjo tik vienas to leidinio numeris).

     Dar tik susikūrusi LMKD literatūros sekcija savo posėdžiuose, be kitų reikalų, svarstė, kokių priemonių imtis vaikų „knygų badui pašalinti“ (48). Buvo galvojama skelbti vaikų literatūros konkursą. Kol dar mažai kas iš rašytojų galėjo pateikti originalių kūrinių vaikams, buvo raginama versti iš kitų kalbų. K. Binkis pritarė šiam sumany­mui. Būdamas Vokietijoje ir lankydamasis Berlyno ir Leipcigo kny­gynuose, jis matė, kokia gausi ir įvairi literatūra vaikams leidžiama šioje šalyje. Todėl K. Binkis vienas pirmųjų ėmėsi versti populia­rius užsienio bei rusų rašytojų kūrinius vaikams. Jau 1923 m. pra­džioje įsisteigusi „Niolos“ leidykla išleido K. Binkio išverstą iš vokie­čių kalbos Fr. Ostinio pasaką „Mažučiukas Karaliukas“, R. Dehmelio „Stebuklingoji paukštė“, R. Kiplingo „Drambliūkštis“ ir iš rusų kal­bos – D. Mamino-Sibiriako „Pasaką apie atkaklųjį ožį“. Šios ikimo­kyklinio amžiaus vaikams skirtos knygelės buvo didelio formato, kietais viršeliais, gražiai iliustruotos. Tai buvo, pasak B. Brazdžio­nio, „liuksusiniai leidiniai“, kurie savo turiniu ir estetine išvaizda gerokai skyrėsi nuo negausių ir kuklių lig tol išleistų knygelių vai­kams. Minėtos pasakos buvo įdomios, patrauklios vaikams savo turiniu, išverstos gyva, vaizdingą kalba (tik vienur kitur pasitaiko tarmybių ar barbarizmų). Tai buvo pirmoji graži K. Binkio dovana mažiesiems skaitytojams.

     1923 m. pavasarį K. Binkio šeima susilaukė sūnaus. Poetas labai mėgo amerikiečių poeto Edgaro Poe kūrybą ir norėjo jo vardu pavadinti savo sūnų. Tačiau kūmai šiek tiek supainiojo jiems ne­įprastą vardą, ir Binkių sūnus buvo pakrikštytas Gerardo vardu. Laimingas tėvas džiaugėsi, kad vaikučiai sveiki ir gerai auga. Anūkėliais džiaugėsi ir K. Binkio motina, kuri kiek galėdama stengėsi padėti marčiai auginti vaikus. Tačiau poetui teko gerokai suktis, kad galėtų išlaikyti 5 asmenų šeimą.

     Šiuo metu K. Binkis ėmėsi stambių vertimų, reikalaujančių di­delės vertėjo kvalifikacijos. „Skaitymų“ žurnalo apžvalginėje meno kronikoje buvo pranešta, jog „Kazys Binkis šį pavasarį ir vasarą smarkiai padirbėjęs, išvertė garsiąją indų Kalidasos „Šakuntalos“ dramą ir jau pradėjęs versti Goethe's „Faustą“ (49). (Deja, išspausdin­tos šios Kalidasos dramos ar bent jos vertimo autografų ligi šiol nepavyko aptikti.)

     1923 m. vasarą knygynuose pasirodė K. Binkio ilgai ir kruopš­čiai rengtas Vilniaus albumas (50), skirtas senosios Lietuvos sostinės 600-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Tai buvo reprezentacinis „Švyturio“ bendrovės leidinys, išspausdintas Berlyne. Jis buvo di­delio formato, jam parinktas geras kreidinis popierius, poligrafiš­kai atliktas nepriekaištingai. Ryškios J. Bulhako ir S. Fleury'io fotografijų, senų litografijų ir spalvotų P. Smuglevičiaus, J. Vilčinskio, V. Dobužinskio ir kitų dailininkų piešinių reprodukcijos. Viršelius apipavidalino, vinjetes, užrašus ir kitus grafikos piešinius padarė dailininkas P. Galaunė. Albumo pradžioje pateikta plati Vilniaus miesto istorinė apžvalga, kurios autoriais nurodyti K. Binkis ir P. Tarulis. Tačiau J. Petrėno tvirtinimu, K. Binkis, būdamas užimtas ki­tais darbais, visą savo sukauptą istorinę medžiagą jam įdavęs ir prašyte prašęs išgelbėti jį iš bėdos. Tai J. Petrėnas ir parašęs albu­mui istorinę apžvalgą. Leidykla jo rankraštį parodžiusi M. Biržiškai, kuris padaręs tik vieną kitą pastabą (pasiūlęs plačiau nušviesti A. Mickevičiaus laikų studentų filomatų ir filaretų sąjūdžius). At­sižvelgdamas į tas pastabas, J. Petrėnas papildęs savo rankraštį, kuris ir buvęs albume išspausdintas (51).

     Visi recenzentai vienu balsu pripažino, jog šis albumas – graži dovana Vilniaus jubiliejui. Tačiau buvo padaryta priekaištų dėl Vil­niaus miesto istorinės apžvalgos (kompiliacinis darbas, neišlaikyta įvykių chronologija, nepaminėti kai kurie svarbūs Vilniaus praei­ties įvykiai) (52). Pripažįstama, kad vykusiai parinktos tiek juodos, tiek ir spalvotos reprodukcijos, kurios gerai atspindi įvairių epochų ir stilių Vilniaus architektūrą ir architektoniką, bet pasigendama kai kurių istorinių Vilniaus įvykių bei kultūrinio gyvenimo vaizdų, žymių sostinės asmenybių portretų (53).

     Dar tebebūdamas Leipcige, kūrybinio ūpo pagautas, K. Binkis galvojo iki vestuvių parengti ir išleisti savo moderniškų eilėraščių rinkinį, tačiau nepajėgė savo sumanymo įgyvendinti. Dabar surin­kęs iš periodikos anksčiau paskelbtus eilėraščius ir pridėjęs pluoštą naujų, jis įteikė „Niolos“ leidyklai savo lyrikos rinkinį, pavadintą „100 pavasarių“. Šiam K. Binkio rinkiniui dailininkas K. Šimonis nupiešė viršelius. „100 pavasarių“ turėjo išspausdinti ta pati Otto Elsnerio spaustuvė Berlyne, kuri buvo išleidusi Vilniaus albumą. Tačiau K. Binkis nepajėgė laiku atsiskaityti su leidėjais, ir dėl to rinkinio leidimas buvo sulaikytas, o išspausdintas tiražas sunaikin­tas (54). Tik nedidelis eilėraščių rinkinio „100 pavasarių“ egzempliorių skaičius pasiekė Lietuvą. Gal todėl šis naujoviškos dvasios K. Bin­kio eilėraščių rinkinys visuomenėje liko bemaž nepastebėtas (vie­nintelė jo recenzija pasirodė tik po metų „Keturių vėjų“ žurnale).

     Rūpindamasis šeima ir uždarbiaudamas vertimais, o, be to, pa­tyręs nesėkmę su savo antruoju eilėraščių rinkiniu, K. Binkis vis rečiau ėmė susitikinėti su savo broliais „paldieninkais“. Atvėso jo entuziazmas ir dėl žurnalo „Keturių vėjų“ leidimo idėjos (nebuvo lėšų). Tiek laiko ir jėgų atidavęs literatūriniams pirmadieniams, už­degęs savo jaunesniuosius plunksnos draugus revoliuciniu ryžtu padaryti perversmą lietuvių literatūroje ir kultūroje, dabar K. Bin­kis lyg ir ėmė trauktis iš priešakinių pozicijų. Čia iš dalies atsiliepė paties poeto charakterio nepastovumas: jis greitai užsidegdavo kiek­viena nauja idėja, su didžiausiu entuziazmu imdavo ją įgyvendinti, bet jei greitai negalėdavo pasiekti norimų rezultatų, jau tas dalykas jam greit nusibosdavo ir imdavo dairytis kitos veiklos. Taip atsiti­ko ir šį kartą, kai suprato, jog jo „paldieninkų“ suėjimuose dekla­ruotos avangardizmo idėjos Lietuvoje sunkiai įgyvendinamos. Jau gan piktas „Keturių vėjų pranašo“ puolimas parodė didelį visuo­menės inertiškumą ir priešiškumą bet kokioms radikalioms naujo­vėms. Gyvenančiam iš honorarų K. Binkiui buvo nenaudinga kir­šinti spaudą ir įtakingus to meto visuomenės veikėjus, nuo kurių daugeliu atžvilgių priklausė jo paties materialinė padėtis. Todėl teko ieškoti kompromisų.

     1924 m. pradžioje laikraščio „Echo“ leidykla pigių knygelių se­rijoje išleido porą K. Binkio išverstų knygelių jaunimui: tai L. Tols­tojaus apysaka „Kaukazo belaisvis“ ir populiaraus anglų rašytojo Ch. Dickenso romano „Dovydas Koperfildas“ sutrumpintas varian­tas „Dovydukas Koperfildas“.

     Sudėjęs viską, ką geresnio buvo sukūręs per pastaruosius trejus metus į eilėraščių rinkinį „100 pavasarių“, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nepavykus įspūdingai pralėkti vėtra per literatūrinę Lietuvos padangę ir tapti pirmuoju jaunatviško gyveni­mo ir naujojo meno šaukliu, K. Binkis tarsi išsikvėpė, prarado kū­rybinę potenciją (1924 m. jis neparašė nė vieno eilėraščio). Vertimai dėl uždarbio irgi neteikė didelio pasitenkinimo. Reikėjo imtis kaž­ko naujo, dar neišbandyto, nepatirto. K. Binkio galvoje jau brendo nauji planai ir sumanymai.

     Matydamas, kad K. Binkį mažai domina „Keturių vėjų“ žurnalo reikalai, jo išleidimu ėmė rūpintis J. Petrėnas. Jis parodė daug ini­ciatyvos, sumanumo ir atkaklumo, kol parengė pirmąjį žurnalo nu­merį. K. Binkis tik šiek tiek teprisidėjo savo patarimais. „Pirmą numerį jau man vienam teko leisti, nes Binkis buvo įklimpęs į Kalnaberžio bėdą, – prisimindamas žurnalo organizavimo rūpesčius, teigė J. Petrėnas. – Vargais negalais įprašiau duoti nors mažą fel­jetoną, kad neatrodytų keistai“ (55). Iš tiesų visi „Keturių vėjų“ žurna­lo rūpesčiai gulė ant J. Petrėno pečių (medžiagos sukaupimas, pa­ties leidinio apipavidalinimas, o svarbiausia – lėšos). Tačiau energingas, praktiškas redaktorius įveikė visus sunkumus ir 1924 m. sausio mėnesį parengė pirmąjį žurnalo numerį. Tik redaguodamas manifestą „Žengte marš!“ jis į pagalbą buvo pasitelkęs savo ben­dradarbius, tarp jų ir K. Binkį (56). Šiame manifeste lakoniškai, sekant rusų futuristų žurnalo „Lef“ programa, bet atsižvelgiant į Lietuvos kultūrinio gyvenimo realijas, retorišku stiliumi išdėstytos pagrindi­nės nuostatos, kurios dažnai buvo deklaruojamos brolių „paldieninkų“ sueigose. Manifeste kategoriškai pasisakoma prieš tautinį romantizmą, simbolizmą ir estetizmą, prieš surambėjusią miesčioniją ir senų autoritetų kultą, smerkiamas visų Lietuvos kultūrinio gyvenimo sričių sustingimas, skurdumas. Atmesdami įkvėpimą, keturvėjininkai deklaravo savo ryžtą iš apvalytos žodžio medžia­gos „dirbti naujus daiktus“, t. y. kurti naują meną, kurio visoje šalyje laukia dirbančiųjų minios (57).

     Pirmajam „Keturių vėjų“ numeriui daugiausia medžiagos pa­teikė pats žurnalo redaktorius, Petro Tarulio slapyvardžiu išspaus­dinęs ilgą groteskišką esė „Nuovakarių skiauterys“. Po vieną kitą savo kūrinį žurnale išspausdino S. Šemerys, Juozas Butkus, J. Tysliava, A. Rimydis, A. Šimėnas, P. Morkus. Čia buvo paskelbta ke­letas kitų šalių avangardistų straipsnių apie naujų meno kelių ieškojimus. Na, o žurnalo pabaigoje – K. Binkio humoristinio po­būdžio labai jau ilgu pavadinimu straipsnis: „Laiškas apie gegnes, spalius, vėjus, poeziją, poetus ir kitokius daiktus“. Šmaikščiai pasi­šaipęs iš visokio plauko moralistų ir estetų, kurių „pastangos su­vienodino visus Lietuvos talentus taip, kad poetai ėmė rašyti visi trys kaip vienas“ (58), maestro palinkėjo jauniesiems broliams sėkmin­go skrydžio su savo vėjais.

     Šiame žurnalo numeryje J. Petrėnas įdėjo P. Janeliūno parengtą K. Binkio eilėraščių rinkinio „100 pavasarių“ recenziją, kurioje be jokių išlygų poetas traktuojamas kaip futuristas, o jo daugelyje ei­lėraščių tiesmukiškai įžvelgiama V. Majakovskio įtaka. Dėl šios jauno kritiko nepalankios recenzijos K. Binkis buvo giliai įsižeidęs, tad nepatogiai pasijautė ir patsai redaktorius (tai gerokai aptemdė anks­čiau buvusius labai draugiškus K. Binkio ir J. Petrėno santykius) (59).

     Vos tik pasirodė „Keturių vėjų“ žurnalas, kai iš visų pusių pra­sidėjo jo puolimas. Keturvėjininkai buvo apkaltinti visomis nedory­bėmis. Juos kaltino už tai, kad esą kopijuojantys rusų futuristus ir niekinantys nusistovėjusias, visiems brangias vertybes („Lietuva“), kad jie esą pasiruošę sugriauti pasaulį („Ateitis“), kad sąmoningai lenktyniaują, „kuris bjauriau apibjauros grožį“ („Rytas“), ir pan. Keturvėjininkus kritikavo ne tik spaudos oficiozų ideologai, bet ir kai kurie autoritetingi literatūros atstovai (J. A. Herbačiauskas, A. Jakštas, V. Bičiūnas, B. Sruoga, J. Tumas ir kt.). Tačiau atsirado jaunų literatų, kurie stojo ginti keturvėjininkus: tai poetai L. Skabei– ka ir K. Boruta, jaunas kritikas K. Korsakas. Netgi santūrusis V. Mykolaitis-Putinas pripažino „Keturių vėjų“ nuopelnus, praturtinant lietuvių eilėdarą (60).

     Sėkmingai suorganizavę pirmąjį „Keturių vėjų“ numerį, metę iššūkį inertiškai visuomenei, daugelį išgąsdinę savo drąsiais nova­toriškais eksperimentais, keturvėjininkai ketino jau po kelių mėne­sių išleisti ir antrąjį numerį. Tačiau prasidėję nesutarimai tarp K. Bin­kio ir J. Petrėno ilgam sutrukdė žurnalo leidimą.

     ____________

         

     (1) A. Gužienės atsiminimai apie K. Binkį. – Autoriaus asmeninis archyvas.

     (2) K. Binkio laiškas Pr. Binkienei. – LLTI BR, F. 45-120.

     (3) Ten pat.

     (4) K. B. Redakcijos žodis // Vainikai. – K. – V., 1921. – P. 5.

     (5) Gudaitis L. Laiko balsai. – V., 1985. – P. 203-204.

     (6) K. Binkio laiškas L. Girai. – LNMB RS, F. 7 – LG 74.

     (7) S. Šemerio atsiminimai apie K. Binkį. – LLTI BR, F. 45-274.

     (8) P. T. Paldieninkai // Keturi vėjai. – K., 1924. – Nr. 1. – 64.

     (9) Petrėnas J. Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“. – LLTI BR, F. 1-5969, 1. 11.

     (10) Jaunųjų vokiečių rašytojų avangardistų klubai arba kabaretai buvo populiarūs prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijoje, pvz.,“Naujasis klubas“ („Neuen Clubs“), „Neopatetiškas kabaretas“ („Neopathetische Cabaret“) Ber­lyne, „Vienuolika budelių“ („Die elf Scharfrichter“) Miunchene ir kt. Kai kurie tų klubų turėjo savo leidyklas, leido žurnalus, almanachus ir savo kūrybos rinktines. (Berti K., Mūller U. Vom Naturalismus zum Expressionismus. – Stuttgart, 1994. – S. 82.)

     (11) Petrėnas J. Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“. – LLTI BR, F.1-5969, 1. 11.

     (12) Petrėnas J. Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“. – LLTI BR, F. 1-5969, 1. 7.

     (13) J. Žlabio atsiminimai apie K. Binkį. – LLTI BR, F. 45-286.

     (14) Petrėnas J. Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“. – LLTI BR, F. 1-5969, 1. 7.

     (15) Paskaita universiteto rūmuose // Lietuva. – 1992. – Kovo 4.

     (16) K. Binkio pareiškimas Kauno miesto ir apskrities Viršininkui. – CVA. F– 1742, ap. 1, b. 9, 1. 5.

     (17) Petrėnas J. Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“. – LLTI BR, F. 1-5969, 1. 22.

     (18) Ž. J. Kas buvo Keturių Vėjų paldienikai // Jaunoji Lietuva. – 1939. – Nr. 6-7. – P. 380.

     (19) Ten pat.

     (20) Pilka St. Apie kūrėją ir žmogų // Metai. – 1993. – Nr. 11. – P. 93.

     (21) Šemerys S. Kazys Binkis // Literatūra ir kalba. – V., 1977. – T. 14. – P. 515.

     (22) Tilvytis T. Mūsų epochos dainius // Pergalė. – 1950. – Nr. 4. – P. 88.

     (23) Tilvytis T. Mūsų epochos dainius // Pergalė. – 1950. – Nr. 4. – P. 88.

     (24) T. Tilvyčio rankraščio autografas: Iš mano atsiminimų apie K. Binkį.– CLMA. – F. 153, ap. 1, b. 91, 1. 11.

     (25) Šemerys S. Kazys Binkis // Literatūra ir kalba. – V., 1977. – T. 14. – P. 514.

     (26) Ten pat. – P. 512.

     (27) Ten pat. – P. 513.

     (28) Heynicke K. Rings fallen die Steme. 1917. Eilėraščių rinkinį kartu su kitomis knygomis K. Binkis buvo paskolinęs J. Žlabiui. Žr.: Žlabys J. Atsi­minimai apie poetą Kazį Binkį // Literatūra ir kalba. – V., 1977. – T. 14. – P. 487.

     (29) K. Binkis. My i wy / / Wiadomošci literackie. – 1934. – Nr. 12; str. vertimas: Literatūros naujienos. – 1934. – Kovo 31.

     (30) Iš pokalbio su S. Binkiene 1962 11 14 Vilniuje.

     (31) Žlabys J. Atsiminimai apie K. Binkį. – LLTI BR, F. 45 -286.

     (32) Rimydis A. Autobiografija // Antrieji vainikai. – K., 1936.

     (33) Tilvytis T. Iš atsiminimų apie K. Binkį // Pergalė. – 1963. – Nr.ll. – P. 125.

     (34) Žlabys J. Atsiminimai apie poetą Kazį Binkį // Literatūra ir kalba. – V., 1977. – T. 14. – P. 487.

     (35) Petrėnas J. Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“. – LLTI BR, F– 1-5970. – 1. 7.

     (36) Šemerys S. Kazys Binkis // Literatūra ir kalba. – V., 1977. – T. 14. – P. 514.

     (37) Ten pat.

     (38) L. M. K. Draugijoje // Lietuva. – 1922 – Birželio 14.

     (39) LMKD valdybos protokolas. – LMA BR, F. 45-194. 1. 21.

     (40) Dainos. Žmonių poezijos antologija. – Šiauliai, 1922.

     (41) Vokietaitis A. Binkis-Šimonis. Dainos // Švietimo darbas. – 1923. – Nr. 8-9. – P. 595-599.

      (42) Straigis L. K. Binkis-K. Šimonis. „Dainos“, 1922 // Krivūlė. – 1923. – Nr. 3. – P. 24.

     (43) LMKD 1922 m. liepos 4 d. raštas Švietimo ministerijai. – LMA BR, F. 45-147.

     (44) Lietuva. – 1922. – Lapkričio 25.

     (45) Pilka S. Apie kūrėją ir žmogų // Metai. – 1993. – Nr. 11. – P. 93-94.

     (46) CVA, F. 391, ap. 4, b. 1791, 1. 160.

     (47) Pilka S. Apie kūrėją ir žmogų // Metai. – 1993. – Nr. 11. – P. 94.

     (48) MAB RS, F. 96-62.

     (49) Draugas. – 1922. – Nr. 1. – P. 9.

     (50) Jakubėnas Alf. Atsiminimai apie K. Binkį. – LLT1 BR, F. 45-279.

     (51) Vokietaitis A. Vaikų literatūros gaminimo reikalu / / Švietimo darbas. – 1921. – Nr. 1-2. – P. 99.

     (52) Skaitymai. – 1923. – Kn. 24. – P. 177.

     (53) Vilnius. 1323-1923. – Kaunas; Vilnius, 1923.

     (54) Iš 1973 m. gruodžio 7d. J.Petrėno laiško autoriui. – Autoriaus asmeni­nis archyvas.

     (55) Ruseckas P. Vilnius. 1323-1923 // Karys. – 1923. – Nr. 29. – P. 342-343.

     (56) T. V. Vilnius 1323-1923 // Gairės. – 1923. – Nr. 4. – P. 248.

     (57) Gudaitis L. Teisybė daugiaveidė. – K., 1998. – P. 85.

     (58) Iš 1973 m. gruodžio 7 d. J. Petrėno laiško autoriui. – Autoriaus asme­ninis archyvas. Minėdamas „Kalnaberžio bėdą“ J. Petrėnas turėjo galvoje K. Binkio įsigytą Kalnaberžės dvarą. Tačiau poetas pirko dvarą vėliau, kai jau žurnalas buvo išėjęs.

     (59) Gudaitis L. Permainų vėjai. – V., 1986. – P. 74.

     (60) Žengte marš! // Keturi vėjai. – Kaunas; Klaipėda, 1924. – Nr. 1.– P. 3-6.

     (61) Binkis K. Laiškas apie gegnes, spalius, vėjus, poeziją, poetus ir kitokius daiktus // Keturi vėjai. – 1924. – Nr. 1. – P. 63.

     (62) Petrėnas J. Prisiminimai apie K. Binkį ir žurnalą „4 vėjai“. – LLTI BR,– 1-5969, 1. 13

     (63) Mykolaitis V. Knygos ir žurnalai // Židinys. – 1924. – Nr. 1. – P. 71.

    

     Kazys Binkis. Raštai, I tomas. V.: Pradai, 1999.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1