Klasikinio avangardo recepcija buvo ir bus įtakojama vie­no faktoriaus: remiantis laikina paralele su totalitarizmo epocha, sąlygišku ar tikru ideologiniu giminingumu fašiz­mui. Tos epochos estetiniai ir etiniai kriterijai neišvengia­mai susimaišo su bolševizmu. Lietuvių avangardo amži­ninkų recepcija motyvavo neigiamą vertinimą ne tik dėl tariamos nepakankamos literatūrinės kokybės, bet dėl aiš­kiai etinių priežasčių. Ypač tai taikytina kritikai iš klerika­linės ir nacionalinės stovyklos, kuriems keturvėjininkai poli­tiniu požiūriu buvo bolševizmo avangardas, literatūriniu – neskoninga rusų futurizmo kopija. 1926 metais perėjus prie autoritarinio nacionalistinio režimo, ši tendencija dar labiau sustiprėjo. Laisvos erdvės laisvai kūrybai liko vis mažiau, nes kritika vis labiau pradėjo orientuotis į politinius, t. y. tautinius konservatyvius kriterijus. Nors nėra jokių įro­dymų, kad cenzūra tiesiogiai kontroliavo Keturis vėjus, ta­čiau galima spėti, kad dėl politikos sumenkusi kultūrinė at­mosfera prisidėjo prie ankstyvo Keturių vėjų nutilimo.

     Lietuvių istorinio avangardo, kurį iš esmės sudaro Ke­turių vėjų ir Trečiojo fronto sąjūdžiai, literatūrinis įvertinimas atspindi Lietuvos politinę istoriją. Sovietizavus literatūri­nę veiklą, Trečias frontas, aiškiai simpatizavęs komunistams, sovietinės kritikos buvo apibūdinamas kaip revoliucinė proletarinė literatūra. Su Keturiais vėjais buvo žymiai sunkiau: jų politinis požiūris buvo miglotas, bendradarbiavi­mas su respublika įtartinas, jų literatūrai stigo partiškumo. „Miesčionys ir individualistai“ – skambėjo nuosprendis. Su Keturiais vėjais nebuvo elgiamasi kaip su grupe, o juo labiau kaip su epochos išreiškėjais dar ir todėl, kad kai kurie keturvėjininkai emigravę pateko į valdžios nemalonę, nors kiti ir sugebėjo įsikurti sovietinėje literatūros sistemoje.

     Su гласность ir перестройкаgaliausiai atkūrus nepri­klausomybę, buvo galimybė atsirasti naujiems, politiškai nepriklausomiems atsiliepimams apie savąjį avangardą. Bet tai smarkiai užtruko, pirmiausia todėl, kad kritika ir skai­tytojai neturėjo daug noro užsiimti senais istorijos epizo­dais, o stengėsi kiek galima greičiau pasotinti uždraustos literatūros troškulį. Tačiau greta nesuinteresuotumo gali­ma atpažinti keistą sąlyčio baimę. Nors lietuvių avangar­das niekada nebuvo greta valdžios, tačiau iki šių dienų prie jo yra prikibęs rusiško avangardo kvapas, lyg jis neakivaiz­džiai būtų atsakingas už sovietinės sistemos nusikaltimus. Gal tai yra lietuvių literatūros kritikos konjunktūros pro­blema; bet gali būti, kad avangardo recepcija Lietuvoje seka avangardo recepciją Rusijoje ir todėl yra papuolusi į dviprasmišką situaciją susimaišius etiniams ir estetiniams kriterijams.

     Skirtingai nei Rusijoje, Vakaruose rusiškasis avangardas mokslininkams pažadina teigiamas istorines ir kultūrines emocijas. Jis seniai yra tapęs mokslinio tyrinėjimo objektu ir yra prezentuojamas muziejuose ir parodose. Nors etinis klausimas jokiu būdu nebuvo pamirštas, avangar­do recepcija Vakaruose seniai yra tapusi estetiniu fenome­nu. Rusijoje tai nėra taip paprasta. (1) Tolimesnė B. Groyso citata parodo sunkumus, su kuriais susiduria rusų avan­gardo tyrinėtojai (2):

    

     Rusijoje avangardas suvokiamas visai kitaip. Čia į dėmesio centrą auto­matiškai iškyla etinė problema ir paaiškėja, kad ji yra pati sunkiausia. Priežastis matoma kaip ant delno: Vakaruose klasikinis avangardas nie­kada nebuvo su valdžia ir niekada nebuvo susijęs su valstybiniu repre­siniu aparatu. Kitaip yra rusiškojo avangardo ir valdžios santykių isto­rijoje. Per Spalio revoliuciją jis buvo išvien su naujuoju bolševikiniu režimu ir kaip tik tuomet, kai vyko didžiausias ir baisiausias „raudona­sis teroras“, nukreiptas prieš rusų inteligentiją. Ji tuomet buvo norma­lus, liberalus, kairuoliškai ir pažangiai nusiteikęs, visiškai civilizuotas europietiško tipo visuomenės sluoksnis. Avangardo menininkų ir teore­tikų poziciją nesipriešinti šio kultūrinio sluoksnio žmonių naikinimui, taip pat aktyviai propaguoti represinę sistemą, kuri naikino žmones, šian­dieniniai rusų avangardo tyrinėtojai vadina kaip vargiai išsprendžiamą etinę problemą. (3)

    

     Išties atrodo, lyg lietuviškojo avangardo recepcija iki šių dienų būtų lemiama panašaus vertinimo. Tokios pozicijos šalininkams butų galima atsakyti T. Venclovos žodžiais:

    

     Tiesa, nejauku atsiminti, kad „Trečio fronto“ praktikuoti užsipuoli­mai Stalino laikais buvo virtę bemaž kritikos norma; dar blogiau, kad tais laikais kritiką automatiškai sekdavo „organizacinės išvados“ – ligi Gulago imtinai. Tačiau yra kažkoks esminis skirtumas tarp išdykėliško, padaužiško trečiafrontininkų tono ir niūraus tikrųjų stalinistų tono <...>. Vienas dalykas – karnavalo atmosferoje pradurti keletą balionų, pasity­čioti iš keleto išpūstų reputacijų; visai kas kita – būti kalėjimo prižiūrė­toju. Reikia pasakyti, kad dauguma trečiafrontininkų kalėjimo prižiūrė­tojais nevirto ir tada, kada tai buvo lengva. (4)

    

     Subjektas: tarp vėjavaikio ir pasaulio kūrėjo

    

     XX amžiaus modernizmui subjekto problema yra pagrin­dinė. Todėl būtina ištirti subjekto vietą, funkciją ir suvoki­mą keturvėjininkų tekstuose ir jį palyginti su atitinkamais rusų avangardo metmenimis.

     Dirva, kurioje susiformavo avangardas kaip stilius, yra XX amžiaus modernas. Si epocha išsiskiria tuo, kad

    

     joje totalumo intencijos buvo sulaužytos, klausimų tikslo divergencija – neperžengiama, o pliuralizmas – privalomas <...>. Nėra preten­zijų į visumų, suvokimas yra apribotas <...>. Atsisveikinus su visuma, žvilgsnis susikoncentruoja j diskrečių struktūrų lūžius, susidarymą ir keitimąsi, atrandama, kad determinizmas ir tęstinumas veikia ne vi­sur, kad jos greičiau tarpusavyje yra susijusios nutrūkstamumo ir antagonizmo santykiu. Tikrovė neseka vienu modeliu, bet keletu, turin­čių dramatiškas ir konfliktiškas struktūras, o darna veikia tik tam tikru mastu, bet ne visumoje. (5)

    

     Buvo neišvengiama, kad lyrinis subjektas nepatektų į prarastų akimirkų ir naujos nežinomybės verpetą. Lyrinio subjekto pozicija pradėjo svyruoti tarp dviejų kraštutinumų. Iš vienos pusės yra stiprus avangardo tikėjimas meno ir kuriančiojo jėga, atsispindintis dažnai varijuoja­moje „menas pakeis gyvenimą“ formulėje. Iš to seka Tretjakovo menininko kaip „sielų inžinieriaus“ definicija, taip pat D. Charmso posakis aš esu pasaulio kūrėjas ir tai yra manyje svarbiausia. <...>Visame, kas mano padaryta, įde­du suvokimą, kad aš esu pasaulio kūrėjas! (6) Šis avangardo menininko kaip „pasaulio kūrėjo“ suvokimas galiausiai yra priežastis, kuria remiasi daug kartų cituota B. Groyso tezė:

    

     Stalino laikotarpis įgyvendino rusiško avangardo svajonę bendrą vi­suomeninį gyvenimą organizuoti pagal bendrą meninį planą: sovieti­nė imperija kaip valstybės meno kūrinys, socialistinis realizmas kaip valdžios ir kultūros vienybė, Stalinas – kaip viešpataujantis meninin­kas – tironas. (7)

    

     Kita vertus, atsižvelgiant į pasaulio fragmentiškumą, me­nas, siekdamas būti pasaulio modeliu, nebeturėjo pretenzijų matyti lyrinį subjektą viešpataujantį pasauliui. Sub­jekto atribojimas nuo kūrinio prasidėjo reliatyviai anksti ir iš pažiūros šalutinėje veiksmo vietoje. Vienas anksty­viausių istorinio avangardo troškimų buvo žodžių išlais­vinimas (F. Marinetti), „žodžio kaip tokio“ atnaujinimas (V. Chlebnikovas, I. Kručenych), objekto išlaisvinimas iš „literatūros ir įpročių pelų“ (OBERIU). Tai buvo galima padaryti tik griaunant loginius ir sintaksinius ryšius, to­dėl nori nenori teko atsakyti į klausimą dėl subjekto, val­dančio šiuos ryšius, pozicijos. Siekiant užkirsti kelią nau­jam subjektyvizmui, avangardo meno kūrinys negalėjo būti organizuojamas subjekto. Objektyviškumas, suprastas kaip objektų, prezentuojamų be sistemos, kuri juos falsifikuo­jančiai veikia, atkūrimas, gali būti pasiektas tik tada, kai meno kūrinį organizuoja pats objektas. Todėl

    

     avangardas pagal savo programą iniciatyvą perleido realybei, tuo pačiu ir alogiškumui, atsitiktinumui ir iracionalumui, esantiems joje <...>. Naujai atrastas substancijas gali pateisinti tik menas, kuris turi būti pasirengęs pri­imti materialius tikrovės impulsus be kultūrinių suvokimo deformacijų. (8)

    

     Taigi avangardas manė galėsiąs atimti iš tikrovės jos pa­slaptis, kai tik nuo jos bus atribotas subjektas. Dėl šios prie­žasties jis išsiskirstė į skirtingas kryptis (futurizmas, заумь,dadaizmas, siurrealizmas, OBERIU), atsidėdamas materia­lumui, technikai, atsitiktinumui, alogiškumui, iracionalu­mui ir instinktyvumui. Šioms sferoms, kurios gali būti pa­minėtos ir kitu atveju, norint pademonstruoti avangardo įvairiarūšiškumą, yra būdingas subjekto kaip meno kūri­nio organizuojančio prado nebuvimas. (9)

     Apie subjekto išskyrimą iš meno kūrinio rašė jau F. Ma­rinetti:

    

     Reikia sugriauti literatūroje Aš, tai yra visą psichologiją. Bibliotekų vi­siškai sugadintas, pasibaisėtinos logikos ir išminties užkariautas žmo­gus neturi jokių interesų. Todėl mes privalome jį panaikinti gamtoje, jo vietą turi užimti materija, kurios esmė turi būti intuityviai suvokta. (10)

     ... prieita prie poliarizacijos teksto viduje lyrinio subjekto atžvilgiu: vienoje pusėje liko aiškiai išreikšta lyriškai subjektyvi dalis su Majakovskiu ir Cvetajeva, kitoje pusėje šalia Mandelštamo ir Pasternakas, siekęs išstumti akcentuotą lyrinį subjektą ir tai reiškęs per neramių semantinių struktūrų prizmę. (11)

    

     Keturvėjininkų literatūroje, šiuo požiūriu parodančioje aiškią priklausomybę istoriniam avangardui, galima gerai stebėti lyrinio subjekto svyravimus. Jau analizuodami 100 pavasarių rinkinį nustatėme, kad subjekto pozicija nėra sta­bili ir vienareikšmė: gamtos lyrikoje jis imasi tradiciškai privalomo „varomosios jėgos“ vaidmens, kuriame atsispin­di pavasario pabudimas, o agitacinio – poleminio pobū­džio eilėraščiuose lyrinis subjektas yra kolektyvus Mes, agi­tuojantis, polemizuojantis ir savo entuaziazmą išrėkiantis ateinančiam EI Dorado. Vėjo eilėraščiuose lyrinis subjektas švenčia greičio, laisvės ir fantazijos šventę ir stoja prieš sa­vo individualybę, naują lietuviškai lyrikai. Keturių vėjų ly­rinis subjektas tokiais momentais, nešamas savimonės svai­gulio, atranda naujas poetines erdves.

     Visiems keturvėjininkams yra bendras poetinių kaukių troškulys: griaustinio ar vėjavaikio, švento Jono ar nerimas­tingos sielos, erelio, piršlio, savižudžio ar sergančiojo karšt­lige. Visi šie kaukės sąlygoti išgyvenimai perkeliami į po­eziją. Bet Rimydžio kūryboje galima rasti poeto kaip pasaulio kūrėjo patosą su užuomina į jo politines pažiūras:

    

     Žmogau,

     visagalis žemės šoferi,

     pasuk truputį kairėn pasaulio

     profilį. (12)

    

     Taip pat ir šis poetas – pasaulio kūrėjas aiškiai žino iš kur jis atėjo ir apie ką jo tėvai svajoja:

    

     Tėvai,

     tu kuris Tytuvėnuos ant 0,54 ha

     svajoji lūšną statyti,

     ar žinai?

     Tavo sūnus

     pasaulį užsimanė atstatyti. (13)

    

     Žlabio-Žengės pavasario eilėraščiuose lyrinis subjektas tekste vos jaučiamas: tekstus sudaro materijos, triukšmo, vizualinių suvokimų nuotrupos. Subjektas gali būti skai­tytojo nujaučiamas už teksto ribų, jis tiesiai nėra išreiškia­mas. Tą patį galima pasakyti ir apie ekspresionistinį požiūrį į miestą („Kaunas šiandien girtas“) arba karą („Baladė“) Šemerio eilėraščiuose. (14)

     Lyrinio subjekto pozicija keturvėjininkų kūryboje, kaip ir rusų avangarde, svyruoja tarp įvairių kraštutinumų. Ta­čiau keturvėjininkų kūryboje ši amplitudė yra mažesnė – rusų avangardo kraštutinumai, dažnai pasireiškiantys kaip aporijos, čia randami vos kartą kitą.

    

     Elgsena su kalba

    

     Amžininkų kritika, dažnai teigiamai vertindama, vis pa­brėždavo keturvėjininkų siekį praplėsti poetinę leksiką žo­džiais iš „nepoetinių sričių“. Jie buvo pirmieji, savo eilė­raščiuose primaišę tokių žodžių kaip taksi, lėktuvas, dinarno, motoras, fabrikų sirenos, asfaltas, traukinys, radijas ir kt. Ke­turvėjininkų kūryboje vis iškildavo, nors jokiu būdu ne cen­trinėje vietoje, technikos ir naujų civilizacijos laimėjimų kul­tas. Pirmiausia į akis krenta entuziastingas žavėjimasis naujų komunikacijos priemonių galimybėmis. Su radiju ir telegrafu keturvėjininkai norėjo didelį ir tolimą pasaulį at­nešti į lietuvio pirkelę, tuo pačiu siekė eksportuoti lietu­vių kultūros lobius į pasaulį – pirmiausia buvo galvojama apie literatūrinę kūrybą. Susižavėjus moderniomis komu­nikacijos priemonėmis, išryškėja keturvėjininkų poreikis internacionalizuoti save ir lietuvių kultūrą. Daugelyje ei­lėraščių pasirodo geografiniai pavadinimai nuo Tibeto per Paryžių iki Niujorko. Jiems pasaulis atrodė toks atviras kaip niekad prieš tai.

     Bet ne tik žodžiais iš naujausių technikos laimėjimų sri­ties pildė keturvėjininkai savo leksikos lobyną. Klerikali­nių kritikų pykčiui jie savo eilėraščiuose įrašydavo žodžių iš daugelio uždraustų sferų. Taip Žlabio-Žengės kūryboje atsiranda visa eilė stiprių lietuviškų keiksmažodžių, Šemerio ir Morkūno eilėraščiuose – daugiau ar mažiau aiš­kių nešvankybių. Keturvėjininkai sulaužė Lietuvoje tokį svarbų „gero tono“ korsetą. Bet savo eilėraščiuose jie iš­vengė tikros šoko estetikos, kokia yra randama V. Majakovskio kūryboje. Prievartos inscenizacija arba mėgavimasis liguistumu, neestetiškumu, tokie dažni vokiečių ekspre­sionizme, neįėjo į Keturių vėjų poetų repertuarą. Antiestetizmas ir šiurkštumas – bent jau mūsų dienų požiūriu – buvo labai saikingai eksploatuojami. Jie taip pat mažiau tarnavo ėpater le bourgeois, daugiau rekonstravo archainį, necivilizuotą pasaulio požiūrį, kuriame keturvėjininkai ma­nė radę lietuviškos kultūros šaknis. Yęač nepagražinta, ar­chaiška kaimiška kultūra yra Žlabio-Žengės kūryboje.

     Keturvėjininkai praturtino savo eilėraščius ne tik nepoetine medžiaga, bet ir naujadarais. Pirmajame rusų futurizmo manifeste „Antausis viešajam skoniui“ (1912) buvo pabrė­žiamas leksinės bazės išplėtimas „savavališkais ir išvesti­niais žodžiais. Nuo to laiko словоновшевство principas tapo vienu pagrindinių avangardo poezijos principų. (15)

     Jau Binkio 100 pavasarių randame daug naujai sukurtų žodžių. Dažniausiai tai yra vediniai, kurių semantinis tu­rinys aiškiai susijęs su pirminiu žodžiu. Retai kada Binkis naudoja tikrą заумь kalbą, kaip kad „Augnelijų arijoje“.

     Kiek kitaip sukurti naujadarai Žlabio-Žengės eksperimen­tiniuose eilėraščiuose. Pirmiausia čia yra kalbama apie gar­są pamėgdžiojančius elementus, kurie dažnai, ypač imituo­jant gyvūnijos balsus, buvo paimti iš tautosakos. Kiti eilėraščiai, tokie kaip „O jei!“, remiasi tam tikrų fonemų variacijomis. Tai linksmi, nerūpestingi, pavasariški eksperimentavimai garsine žodžio kokybe, dažnai sulaužant se­mantinės logikos ribas. Be abejo, Žlabys-Žengė savo ekspe­rimentine poezija nuėjo toliau nei jo kolegos keturvėjininkai.

     Jau simbolistai, eilėraščius vertinę muzikalumo kriteriju­mi, labai rūpestingai derino savo posmų garsinę faktūrą. Tačiau tik keturvėjininkų eksperimentuosee garsinė fone­mų vertė tapo kibirkštimi, uždegančia poetinę ugnį. Ir Bin­kio, ir Tysliavos, ypač Žlabio-Žengės kūryboje yra posmų, kuriuose dažnai pasimeta loginės sąsajos, lieka tik motyvacija garsinio fonemų panašumo. Kai keturvėjininkai gar­sinei žodžių kokybei suteikia savarankišką gyvenimą, jų posmai pasiekia iki tol lietuvių literatūroje nežinotą lais­vę. Atpalaiduota nuo pagrindinės minties gimsta nepapras­tai autonomiška poezija, kuri įpareigota tik pati sau. Iš žo­džių keturvėjininkai norėjo sukurti vertingus daiktus, ne daugiau, bet ir ne mažiau.

     Materialumas ir daiktiškumas taip pat būdingi keturvė­jininkų kūrybos kalbai. Jų eilėraščiuose daiktai yra mažiau aprašinėjami, bet labiau parodomi. Tai įvyksta atsisakant metaforos metonimijos naudai. Vietoje visumos dėmesio centre atsiduria atskiros sudėtinės dalys; aprašymas daž­nai susideda iš ištraukų, dažnai tik fragmentiškų suvoki­mo nuolaužų. Aiškios tampa keturvėjininkų pastangos at­sisakyti įprastų poezijos kelių ir aprašant daiktus naudoti naujus, dar nevartotus žodžių junginius. Katachrezė yra labai svarbi keturvėjininkų stiliaus priemonė.

     Nors keturvėjininkų elgesys su kalba aiškiai nurodo jų priklausomybę klasikiniam avangardui, negalima tvirtin­ti, kad jie savo eksperimentais būtų nuėję per toli. Greta eksperimentinės poezijos visų lietuvių avangardistų kū­ryboje galima rasti visiškai tradicinio pobūdžio eilėraščių. Be abejonės, būtent žaismingi keturvėjininkų eksperimentai nurodė lietuvių poezijai naujus kelius.

    

    

     (1) Galima pateikti ir kitus pavyzdžius, pavyzdžiui, fašistinę architektū­rą Vokietijoje.

     (2) B. Groyso vertinimams šio darbo autorius nepritaria. Ši citata tačiau paryškina paplitusią nuomonę, kuri dažnai lemia avangardo recepciją.

     (3) Groys 1994, 94.

     (4) T. Venclova, „Apie „Trečią frontą“ be pagiežos“, Venclova 1991, 302-315.

     (5) Welsch 1991, 77.

     (6) Charms 1988, laiške K. Pugačiovai (1933 10 16).

     (7) Groys 1988.

     (8) Erno Kulczar Szabo, Die Welt verdacht. Sprache und Subjekt zwischen Avantgarde und Postmoderne, Fischer-Lichte und Schmid, 1991.

     (9) Tiesą sakant, tai yra tariama nepriklausomybė, kurią dėl kūrinio pri­klausomybės nuo kūrėjo galima tik vos ne vos pajusti.

     (10) Iš La parota in liberta, cituojama pagal Drews 1983, 175.

     (11) Flaker 1989, 39.

     (12) Rimydis 1927, 19.

     (13) Rimydis 1927, 17.

     (14) Keturi vėjai, nr. 1, p. 7 ir Keturių vėjų pranašas , p. 7.

     (15) Flaker 1989, 16.

          

     Christoph Zürcher. Lietuvių avangardo pavasaris. Iš vokiečių k. vertė D. Daujotytė, S. Keturakis. Vilnius: LLTI, 1998.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1