Balys Sruoga    

Nutrūkus gyvenimo siūlui, žmogus palieka nesuskaitomą daugy­bę savo portretų, iššvaistytų gyventoje aplinkoje, daiktuose ir žmo­nėse, drauguose ir priešuose, giliai įsirėžusių atmintyje ir vos ne vos įžiūrimų pastelinėje įspūdžių filigranoje. Tie portretai pasižymi tie­siog begaliniu įvairumu. Vienas stebėjo šaltai ir objektyviai, kitas – subjektyviai ir suinteresuotai, t.y. matė tik tai, ką norėjo matyti. Vienas ieškojo tik šviesių taškų ir dorybių, tuo tarpu kitas tikromis ar tariamomis dėmėmis bei ydomis tesidomėjo.

      Mano atmintyje išlikęs Balio Sruogos portretas yra grynai eski­zinis, prabėgančios akimirkos, įspūdžio, ne psichologinės analizės padiktuotas. Jis yra tipinga prašalaičio įspūdžių suma, nes mūsų santykis buvo absoliučiai vienašališkas: jis man buvo žymus rašy­tojas ir literatūros profesorius, tuo tarpu aš jam – vargais negalais teprisimenamas veidas anoniminėj studentų minioje.

     Balio Sruogos vardą pirmą kartą užtikau vartydamas Adomo Jakšto Mūsų naujosios literatūros pirmąjį tomą. Jame esančioje Saulės ir smilčių recenzijoje Jakštas žiauriai ir beatodairiškai puolė jauną poetą, kaltindamas nedovanotinu modernizmu, nepaisymu „amži­nų“ poezijos normų bei taisyklių ir bandymu pakeisti esamąją tvar­ką lietuviškosios poezijos respublikoje. Nuolat ir nuolat tenka pakar­totinai stebėtis, kokie trumparegiai būna esamosios tvarkos gynėjai. Perskaičius šią recenziją, man neliko nė mažiausios abejonės, kad Sruoga yra tikras ir autentiškas revoliucionierius. Nežiūrint logiškos ir vietomis gana įtikinančios kritiko argumentacijos, nė nemirk­telėdamas būčiau guldęs savo dvylikametę galvą už jį, nors ir pa­vėluotai, nes tuo metu ne tik simbolistinė Sruogos revoliucija, bet ir Keturių vėjų maištas buvo tapę istorija. Pats Sruoga stovėjo lietuviškosios poezijos Parnaso viršūnėje ir kartu su Putinu bei Kirša sudarė niekieno nebeginčijamą ir visuotinai pripažįstamą pomaironinės poezijos triumviratą, o Jakštas atkakliai, nors ir beviltiškai, kovojo su kitais modernistais.

     Gyvą Balį Sruogą pamačiau tik įstojęs į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Mano kartos literatūriškai nusiteikusiam jaunimui di­delę dalį universitetinės mistikos sudarė jame tuo laiku dėstę rašy­tojai: Krėvė, Sruoga ir Putinas. Vieną dieną, bestoviniuojant didžiųjų rūmų vestibiulyje, kažkas pusbalsiu pasakė: „Sruoga!“ Jis skubiai, beveik šuoliais, peršokdamas pakopas ir įsitverdamas rampos, lipo į trečiąjį aukštą. Atrodė visiškai kitaip, negu kad aš buvau įsivaiz­davęs. Nemaniau, kad jis bus toks aukštas ir taip neprofesoriškai apsirengęs. Savo įdegusiu ir vėjų nugairintu veidu, berniukiškai padrikais, ranka tesušukuotais plaukais, trumpu neaiškios spalvos „Raubermanteliu“ ir šviesiomis žalsvomis akimis jis priminė ne tiek profesorių, kiek jaunyvą girininką arba apskrities agronomą. Toks buvo pirmasis Balio Sruogos portreto eskizas, per kelias sekundes užfiksuotas mano sąmonėje.

     Universitete, patenkinus pirmykštį smalsumą, gyvenimas greitai įėjo į rutiniškos kasdienybės vėžes. Dėmesys nukrypo į studijas. Krėvė ir Putinas dėstė visiems filologams privalomus kursus ir jų paskaitas reikėjo lankyti. Pirmasis labai greitai nuvylė. Jo paskaitos nebuvo nei mokslingos, nei įdomios. Jose Krėvė operavo vadovė­linėmis, matyt, dar gimnazijos laikais išmoktomis banalybėmis, pa­įvairintomis kasmet vis tais pačiais anekdotais, tomis pačiomis cita­tomis, visa tai galvatrūkčiais paberdamas nesulaikomomis žodžių tiradomis. Putinas irgi nebuvo ypatingai patrauklus. Jo paskaitos buvo rimtos, akademiškos, gerai paruoštos, bet užtat dėstė sausai, knygiškai, be entuziazmo, nuolat kažko drovėdamasis, akis įsmeigęs į užrašus ir tik retkarčiais tepažvelgdamas į auditoriją. Aiškiai jau­tėsi kartu su paskaita tekanti ir klausytojus užkrečianti džiovinančio nuobodžio srovė. Profesorystė Maironio sosto įpėdiniui turėjo būti sunki našta, kurios slėgimą reikėjo kasdien pakartotinai išgyventi.

     Kadangi aš studijavau romanistiką, o Balys Sruoga dėstė rusų li­teratūrą, tad į jo paskaitas nueidavau tik iš smalsumo, svečio teisė­mis. Slavistikos studiozų skaičius buvo palyginti mažas, tad rusų literatūros paskaitos vykdavo nedidelėje auditorijoje. Reikėdavo kaip nors nepastebėtam įslinkti ir tūnoti kamputyje, nes Sruoga tokių neprašytų svečių bei gastrolierių nemėgo. Gal kaip tik dėl to jo paskaitose buvo jaučiama uždaros studijos, o ne visiems atviros auditorijos atmosfera. Buvo įdomu jį palyginti su aukščiau minėtais „literatūros pusdieviais“. Sruogos dėstyme taip pat jautėsi įtampa ir varžymasis. Stovėdamas prieš auditoriją, jis lyg ir užsidarydavo, susigūždavo savyje, prarasdamas žymią dalį įgimto lakumo bei spontaniškumo. Distancija tarp jo ir klausytojų buvo ne akademinė, bet emocinė. Lyginant su Putinu, Sruogos paskaitos buvo mažiau akademiškos, laisvesnės. Intelektualinės jų slinkties esmę sudarė laisvas dalyko aptarimas. Liesdamas įvairius temos aspektus, jis nė nebandė viso to pajungti griežtai tradicinės dėstymo logikos dik­tatūrai. Su savo klausytojais Sruoga dalinosi ne tiek visų priimtais, neginčijamais teiginiais ir moksliškai pergromuliuotomis teorijomis, kiek įspūdžiais, sugestijomis, naujų interpretacijos galimybių va­riantais etc. Kitaip sakant, jis stengėsi sužadinti savo studentų dė­mesį ir smalsumą, sprendimus ir atsakymus palikdamas jiems pa­tiems. Sruoga klausytojus traukė dar ir tuo, kad nieko neteigė per daug dogmatiškai ir kartu nebijojo akademinių erezijų. Viena iš tokių jo „erezijų“ buvo Leskovo kėlimas aukščiau Dostojevskio.

     Sruogos poezijos ir realybės koncepcija, nežiūrint stipraus rusų simbolistų (ir mūsų pačių Baltrušaičio) poveikio, iš esmės visą laiką pasiliko romantinė, artimesnė Novaliui. Pasaulis jį žavėjo ir žeidė. Viskas buvo tik pakeliui į blaue Ferne ir į mysterium magnum.

     Beje, man anuomet atrodė ir dabar tebeatrodo, jog ir Sruoga ne­buvo gimęs profesūrai.

     VDU Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, įsto­jau į Teatro seminarą ir nuo to laiko galėjau Sruogą matyti dažniau ir iš arčiau. Seminare buvo svarstomos įvairios teatro bei drama­turgijos problemos, aptariami nauji spektakliai ir skaitomi naujai parašyti veikalai. Oficialiai diskusijas pravesdavo seminaro pirmi­ninkas, bet iš tikrųjų viskam vadovavo pats Sruoga. Jis buvo vie­nintelis autoritetas ir arbitras. Seminare, kur jis jautėsi tarp savųjų ir savo elemente, Sruoga buvo visiškai kitoks negu universitete. Čia jis tiesiog spindėte spindėjo, veržte veržėsi: visu savo tempera­mentu, visa savo asmenybe. Universiteto katedroje jis buvo mono­toniškai atliekantis ne taip jau labai įdomias pareigas profesorius; seminare, priešingai, aiškiai užsiangažavęs kovotojas, skelbėjas ir judintojas. Čia jis nevengė aštresnio žodžio savo (teatrinių) priešų adresu; kartais griebdavosi net šiokios tokios intrigos. Sruogos sąmojo visi bijojo kaip ugnies. Su seminaro nariais jis buvo ne­paprastai kantrus, atlaidus ir taktiškas. Kilus ginčui, Sruoga nie­kuomet nepalaikydavo kurios vienos pusės, bet rasdavo palankų žodį vieniems ir kitiems. Abi pusės, susilaukę tokios paramos, dar energingiau kirsdavosi, o pats Sruoga sėdėdavo prisidengęs veidą didelėmis rankomis, kad niekas nematytų besijuokiančių akių, ir būdavo labai patenkintas.

     Seminaro narių sudėtis buvo labai marga. Joje tačiau aiškiai išsi­skyrė dvi grupės: „aristokratai“ ir „liaudis“. Pirmąją grupę sudarė tiesioginiai Sruogos mokiniai, teatrologijos studentai, Vilniaus Mies­to teatro ir „Vaidilos“ jaunesnieji aktoriai bei kiti „seni vilkai“; jais rėmėsi visa seminaro veikla; tai buvo nelyginant kokia Sruogos leib­gvardija. Antrąją grupę, kuriai priklausiau ir aš pats, sudarė visa likusi guirelė.

     Mano paties „debiutas“ seminare nebuvo iš pačių sėkmingiausių. Sruogos įkalbėtas, apsiėmiau parašyti eiliniame posėdyje skaity­simos Broniaus Krivicko dramos Pušis ant kalno referatą. Vietoj pa­žadėto pusvalandžio, mano „referatas“ neužėmė nė penkiolikos minučių. Nors ir aiškiai nepatenkintas, Sruoga mandagiai padėkojo, pridėdamas porą miglotų komplimentų. Tik po kelių dienų, sutikęs universiteto koridoriuje, pusiau rimtai, pusiau juokais pasakė:

    

     – Galėjai geriau pasiruošti, galgone!

    

     Vilniuje Sruogą dažnokai sutikdavau Slavistikos seminaro biblio­tekoje. įlėkdavo kaip vėjas, nesėsdamas papasakodavo kokį nors aukštą pareigūną ar šiaip žymų asmenį liečiantį anekdotą, paleisda­vo vieną kitą „špilką“ kuriam nors iš ten buvusiųjų ir vėl kažkur iš­skubėdavo. J karo pabaigą jo laikysenoje jautėsi žymiai daugiau įtampos ir nervingumo; bruožai buvo paaštrėję ir šelmiškai giedras žvilgsnis prigęsęs. Tarytum jau tada būtų nujautęs ką nors negera. 1942 metų pavasarį į paskutinį prieš vasaros atostogas Teatro semi­naro posėdį (tikiuosi, skaitytojas man atleis, kad aš šioje pastraipoje kartoju 1954 metų atsiminimuose apie Vytautą Mačernį užsimintą epizodą) Sruoga atėjo kažkoks pernelyg rimtas ir iškilmingai nusi­teikęs. Buvo aišku, kad nori ką nors pasakyti, kažką svarbaus ir vienkartinio. Susirinkiminės procedūros metu visą laiką tylėjęs, pa­čioje pabaigoje staiga pareiškė norįs atsisveikinimo vietoje paskai­tyti savo paties parašyto Jurgio Baltrušaičio Ašarų vainiko įvado fragmentą, prasidedantį Nietzschės citata.

     – Statykite namus ant ugnikalnio! Mokinkitės gyventi pavojuje! – rūsčiai ir patetiškai skambėjo Sruogos balsas. Po to visi tylėdami išsiskirstė kas sau, gerai žinodami, ką jis tuo norėjo pasakyti.

     Pats paskutinis mano sąmonėje išlikęs Balio Sruogos portretas keistai panašus į pirmąjį. 1943 metų kovo pradžioje Vilniuje, eida­mas Uosto gatve, staiga pamačiau atžingsniuojantį Sruogą. Jis ėjo lyg užhipnotizuotas arba sapne, įsmeigęs žvilgsnį į savo paties vidų, nieko nematydamas aplinkui, tarytum kažką be galo sunkaus ir le­miamo mąstytų. Jis buvo labai panašiai apsirengęs kaip anuomet universiteto prieangyje. Ypač įsirėžė atmintyje veidas ir skrybėlė. Veidas, kaip šv. Veronikos marškoje, žiūrėjo iš vidaus. Seniai už­miršusi kadaise turėtą spalvą bei formą skrybėlė man irgi pasirodė kaip kažkokia mistiška relikvija, ir aš staiga atsiminiau, kad lygiai tokią pačią dėvėjo Žaliakalnio pirties vanotojas tarnybos valando­mis. Jis praėjo pro šalį manęs neatpažinęs ir netrukus po to amžinai dingo Tauro gatvės pasisukime.

    

     1972

          

     Alfonsas Nyka-Miliūnas. Temos ir variacijos: literatūra / kritika / polemika. V. Baltos lankos, 1996.

 

    

Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 4 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 J. G. Ballard 3 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johannes Bobrowski 3 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 24 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1