Teofilis Tilvytis (gim. 1903), kuris į „Keturis vėjus“ atėjo vėliausiai, yra reikšmingiausias po, K. Binkio šios grupės poetas. J. A. Herbačiauskas kažkur yra, išsireiškęs, kad iš Tilvyčio galėtų išeiti Puškinas, jei tik jis daugiau dirbtų. Iš tiesų, T. Tilvytis nuo pat savo poetinės karjeros pradžios pasireiškė kaip stiprus lyrinis talentas, tiesiog puškinišku lengvumu sugebąs reikšti savo išgyvenimus. Tilvyčiui poezija, kaip aukštaitiškam beržui šlamėjimas, – natūralus, įgimtas dalykas. Herbačiauskas, sakydamas, kad iš jo galėtų išeiti Puškinas, buvo, teisus, bet nelaimei, Tilvyčiui visą laiką rūko atbaigtumo bei teoretinio pasiruošimo, kuris ne tik kad netrukdo poeto prigimtiems gabumams,bet juos išryškina. Tilvytis pasiliko kažkaip mėgėjiškoje plotmėje, nepavertė savo poezijos gyvenimo tikslu ir pačiu gyvenimu, o, sakytum, nerūpestingai ja žaidė. Dėl to, turint galvoje jo visų pripažintą aukštaitiškos spalvos impulsyvų poeto talentą ir perspektyviškai peržvelgiant jo realizuotus kūrinius, atsiranda aiškiai matoma spraga, kurią būtų galėjęs pašalinti jo talento sudisciplinavimas. Po tokio perspektyvos žvilgsnio pamatai, kad Tilvytis tikrai galėjo daugiau duoti.

       Jo kūrybiniam kely nemažas stabdis buvo ir palinkimas į satyrą. Ir šioje srityje, tiesa, jis yra neabejotinas talentas, gal net pats didžiausias šios rūšies talentas mūsų poezijos istorijoje. Ir šiame žanre jis pasiekia tik reliatyviai neblogą lygį dėl to, kad jo tematika nepakyla aukščiau kasdieniškos aktualijos, labiausiai matomų vaizdų, kurių, visada gyvenime yra daugiausia. Taigi, iš čia reiktų konstatuoti faktą, kad Tilvytis dalį savo talento iššvaistė publicistiškai kovodamas su nenugalima kasdienybės menkyste. Kaltas, žinoma, ir pats poetas, nepajėgęs servantiška ramybe ir gogolišku juoku pro ašaras palydėti ir pagražinti mūsų kasdienybės tragikomedijos.
       Galbūt jis pasidavė savo aukštaitiškos prigimties traukimui. Aukštaitis, kaip čia neseniai primintas beržas, žaliuoja ir rudenį ir vasarą, ir audroje ir saulėje. Aukštaitis ir juokiasi ir verkia mažai besirūpindamas, ar kam patiks, ar ne. Todėl ir Tilvytį reikėtų vertinti, atsimenant jo aukštaitišką prigimtį, kaip tą beržą miške, mažai tesusirūpinusį gražiau už kitus šlamėti ir žaliuoti.
       Trumpesnieji Tilvyčio eilėraščiai yra susiformavę gana aiškioje V.. Majekovskio įtakoje. Kitaip sakant, juose turinys tilvytiškas, o forma – majekovskinė. Šiuose kūriniuose Tilvytis atidavė duoklę „Keturiems Vėjams“, parašydamas „Jos vardas – poema“, „Laišką į vienuolyną“ ir t. t. Be Majekovskio Tilvyčiui įtakos darė ir kitas rusų poetas S. Eseninas, tačiau šio pastarojo įtaka nebuvo lemianti.
       Susidūrimas su moderniomis ano laiko srovėmis Tilvyčiui aiškiai pakenkė. Ne jam ši forma. Atėjęs iš pačių archajiškiausių lietuviškojo kaimo gelmių, atvaizduotų „Dičiaus“ poemos ekspozicijoje, Tilvytis perstaiga pateko į naują atmosferą, peranksti susidūrė su miesčionija. Nors ir iš anksto nusistatė priešingai ir ėmė ją ironizuoti, tačiau po trupučiuką asimiliavosi. Ir tai turėjo lemiamos reikšmės jo, kaip poeto, karjerai. Užuot reiškęs savo paties atsineštas emocijas, Tilvytis ėmėsi miesčioniškos aplinkos bei papročių kritikos, vertusios terliotis su prozajiškiausiomis gyvenimo smulkmenomis, ir poetas neišvengiamai turėjo susitepti dulkėmis, kurias jis norėjo pašalinti. Todėl jo lyrikoje pakaitomis sutinkame laikraštinius prozajizmus ir jaudinančias poezijos strofas. Kur jis pasilieka savojoje stichijoje, kur jis reiškia betarpišką, kraujuje nešiojamą santykį, su aukštaitišku gyvenimu ar peizažu, ten jis yra stiprus, nuoširdus ir įtikinantis. Ir atvirkščiai, tuose eilėraščiuose, kur jis ironiškai vaizduoja miesčionišką (o vis dėlto savą) meilę, nebeturi tos gaivios pirminės jėgos. Dirbtinai, be vidinio ryšio, laužyta forma supančioja laisvą poetinės asmenybės išsiliejimą. Kas Majekovškiui buvo sava, Tilvyčiui aiškiai svetima.
       Mūsų aukščiau charakterizuotasis kriticizmas ir tiesioginė kova su visokiomis gyvenimo šiukšlėmis visą laiką purvins Tilvyčio poeziją, sunaikindama jos lyrinį tyrumą, kurio tiek daug Tilvytis iš Aukštaitijos atsinešė.. Poetas negali eiti policininko pareigų. Sakysim, ir toks Ant. Miškinis kritikavo ano laiko lietuvių gyvenimą, tačiau šiam reikalui jis susirasdavo kiekvienu atveju tinkamesnę poziciją ir pats su šluota nėjo dulkių valyti. Pajungiant poeziją keno nors tarnybai, ji praranda save ir virsta paprastu įrankiu.
       Pirmas didesnis T. Tilvyčio kūrinys – A r t o j ė l i ų   poema, išėjusi 1930 m., būtų vienas mūsų poezijos šedevrų, jeigu ten nebūtų perdaug ryški rusų poeto Al. Bloko „Dvylikos“ įtaka. Nors Blokas Tilvyčio tiesiog meistriškai suvirškintas, perrengtas ir perkeltas kiton aplinkon, tačiau vistiek jis aiškiai prasimuša. Ten Rusijos pilietinis karas, čia – Nepriklausomybės kovos. Personažai ir vaizdavimo būdas taip pat gerokai artimi.
       Tik Blokas yra gaivalingesnis, aštresnis, vaizdai sukrečiančiai stiprūs. Kad ir tas vaizdas, kuriame rodomas Kristus raudonarmiečių tarpe. Tilvytis yra švelnesnis, lyriškesnis, ramesnis. Nors Bloko įtaka neabejotina, vis tik „Artojėliai“ yra autentiškas kūrinys ir viena geriausių mūsų literatūroj Nepriklausomybės kovų epopejų, duodantį stiprų ir dinamišką ano laiko nuotaikų vaizdą. Pirmiausiai čia Tilvytis pasirodo, kaip formos meisteris. Nepaprastai gerai išjausdamas ir sumaniai pavartodamas liaudiškus motyvus, jis „Artojėliams“ sugebejo suteikti grynai   l i a u d i n ė s   e p o p e j o s    charakterį. Tai tegu pailiustruos šie keli fragmentai:

 

       Danguj žvaigždžių milijardas,
       Žemėj vaikšto vargo vardas.
       Aš ne vargas, aš ne vargas,
       Rėkia krūmuos paukštis margas.
       Iš po sniego kalas dirvos,
       Dirvoj surūdijęs kirvis.
       Sugirgždėjo tuščias svirnas,
       Kai išėjo Petras pirmas.

 

       Kiti sustojo sužlegėjo artojėlių pulkas,
       Kai paleido, kai padėjo į žemelę kulkas.
       Kai užtraukė, užliūliavo
       Artojėliai lylia,
       Kai parvirko geltonkasės,
       Ašarėlėm lijo.
       Kai atėjo, kai užėjo
       Šaltas rudenėlis,
       Ir pribiro, ir prikrito
       Žemė artojėliais.

 

       Ei lyja – lyja – lyja
       Švinas Lietuvos šalyje.
       Rūta klausiasi leliją:
       – Kas vargeliais apdalijo?
       Petras dirvomis lekioja,
       Petras viską išvejojo.
       Petras rėkia Lietuvoje:
       – Atiduokit mano koją!

 

       Antroji „Artojėlių“ redakcija, pasirodžiusi pirmosios bolševikų, okupacijos metais, nors ir pritaikyta naujai padėčiai, dar buvo palikusi vietos dviprasmiškai interpretacijai. Tačiau dabar mus pasiekusi trečioji „Artojėlių“ versija, yra visiškai pritaikyta komunistiniam režimui.
       Paskutinis didesnis eiliuotas Tilvyčio dalykas nepriklausomoje Lietuvoje buvo  D i č i a u s   poema. Jos ekspozicija arba įžanga galėtų būti laikoma tiesiog klasiška, neturinti lygaus pavyzdžio naujesniosios mūsų literatūros istorijoje. Miesčioniškos aplinkos nukankitas poetas, šioje įžangoje, grįžta į gimtąją Aukštaitiją ir prikelia vaikystėje girdėtus neišsemiamus šio krašto padavimus. Niekas nėra to nuoširdžiau išreiškęs. Keturpėdis chorėjas, Tilvyčio vartojamas šioje poemoje, pasiekia iki šiol pas mus negirdėto lengvumo ir gracijos. Šioje poemoje Tilvytis yra autentiškiausias, nors kai kas jam ir čia prikiša Puškino „Eugenijaus Oniegino“ įtaką. Štai keli šios poemos fragmentai:

 

       Nuo Taurapilio, nuo kalno
       Matos dar keli kalnai,
       Ir ant vieno, kaip ant delno –
       Skurdūs mano Tauragnai.
       Per žalius vingiuotus šlaitus
       Tauragnas mėlynas raitos,
       O į kairę vėl duobė –
       Antras ežeras Labė.
       Ar pavasaris ateina,
       Ar sukausto juos ruduo –
       Juodas ežerų vanduo
       Šnabžda savo dainų dainą.
       Grioviai, ežerai, kalnai –
       Gražūs mano Tauragnai.

 

       Pradedu aš savo raštą
       Iš tėvynės aukštumos,
       Nes mylėt šį skurdų kraštą
       Aš išmokau iš mamos.
       Kalba žmonės, kad Labėje
       Žuvį rėkiančią girdėję,
       Sako balsas jos baisus
       Gąsdina tenai visus.
       Jinai rėkia ne prieš gera:
       Prieš nederlių, prieš ledus,
       Sako, šaukus prieš švedus,
       Bliovus prieš pasaulio karą.
       Nors tai buvo jau seniai,
       Bet gyvena ji tenai.

 

       Knibžda burtai, padavimai,
       Pasakų, nors semk maišuos.
       Gaila, kiek prišipę rimai,
       Nes seniai su jais mušuos.
       Viduj raisto pelkė tūno;
       Nieks neperžengęs to liūno!
       Ten paskendę trys vaikai,
       Žiūrint, šiaušiasi plaukai.
       Sako, girdis, kai naktimis
       Krūmuos verkia mergina;
       Draskos, laksto tekina,
       Keikias grieždama dantimis.
       Kai ilgai įsiklausai,
       Girdis vaikiški balsai.

 

       Ši perilga citata buvo reikalinga parodyti autentiškam šios įžangos grožiui. Vos pora netikslių rimų ir keletas lengvai ištaisomų kirčio klaidų trukdo šios puikios poezijos tekėjimą. Dėstymas tačiau apvilia. Poemos eigoje Tilvytis praranda olimpietišką ekspozicijos klasiškumą bei ramumą ir kai kur nusileidžia į eiliuoto feljetono lygį. Būtų galima dar paminėti nuotaikingus rudenėjančio Kauno vaizdus ir atskirus išsireiškimus – dvieilius ar ketureilius – turinčius tiesiog patarlinio taiklumo ir ryškumo. Personažai, deja, – su menkomis gyvybės žymėmis. Istoriškai jie gal ir teisingi, tačiau literatūriškai, neišskiriant nė paties poemos herojaus Dičiaus, visi jie yra bekraujės schemos.
       Šio eiliuoto romano ar poemos turinį sudaro kaimo vaiko Dičiaus tragedija. Tilvytis rodo, kaip poemos herojus pamažu skęsta miesčioniškumo, karjerizmo ir beprincipiškumo purvan, kol pagaliau atsiduria teisme. Poemoje nemaža laikotarpiui charakteringo pertempto kriticizmo, kuris nepriklausomoje Lietuvoje buvo ir tam tikrų politinių bei pasaulėžiūrinių tendencijų (marksistinių? Red.) išraiška, bet ne laisvas kriticizmas)*. Tilvytis sakė tiesą ir kartu klydo, nes nesugebėjo į gyvenimą pažvelgti giliau. Argi moralinio dekadanso, kuris taip gerai atsispindi Tilvyčio kūryboje, priežastys slypėjo vien valdžiose, kurios tiesa, nebuvo idealios? Ir pats Tilvytis buvo vienas paskutinių to nuosmukio laiptų, vedusių tautą į vergiją. Tai liudija ir naujoji „Dičiaus“ poemos versija, pasirodžiusi 1947 m. Jos pataisos rodo, kad ir paties Tilvyčio ideologija sutapo su jo herojaus Dičiaus: besąlyginis, tiesiog vergiškas nusilenkimas valdantiesiems. „Dičiuje“ Tilvytis tokius žmonės vadino karjeristais. Bet mes vis tiek jo nedrįstame vadinti karjeristu, nors jis naujoje „Dičiaus“ redakcijoje aiškiai pataikauja režimui. (Mums atrodo, kad straipsnio autorius perdaug švelnus. Jei šlykštus oportunistas, tai juo šlykštesnis poetas, ypač gabus poetas, kuris net savo kūryboje dabar pilvu šliaužioja prieš barbariškus Lietuvos tyronus ir žmonių sąžinių prievartautojus. Red.)
       Grįžtant prie poemos, reikia pastebėti, kad, jeigu visą „Dičių“ Tilvytis būtų iki galo išlaikęs įžangos lygyje, turėtumėm stipriausią po Duonelaičio eiliuoto epo kūrinį. Bet Tilvytis neišlaikė, neturėjo kantrybės ir dar kartą neigiama prasme patvirtino Herbačiausko žodžius.
       Eiliuotos trumpesnės Tilvyčio satyros taip pat vertos paminėjimo. Šiame žanre Tilvytis išleido tris knygas: „Tris grenadierius“, „Nuo Maironies iki manęs“ ir „Sveiki, broliai dainininkai.“ Pirmosios dvi apima jo literatūrines parodijas, trečioje sudėti satyriniai eilėraščiai, spausdinti Tilvyčio redaguotame humoristiniame „Kuntaplio“ laikraštyje. Parodijos ilgiau išsilaikys, nes jos liečia daugiau ar mažiau reikšmingus lietuvių lieteratūros istorijai faktus, asmenis ar atskirus veikalus. O eiliuoti feljetonai negalės išlikti vien dėl to, kad jie yra gryna aktualija, kuri šiandien dar įdomi, o rytoj – ne. Ateity šie feljetonai tik liudys jų autoriaus didelius sugebėjimus lengvai eiliuoti. Tilvytį šioje vietoje ištiko panaši tragedija, kaip ir K. Binkį. Tarp jų tik toks skirtumas, kad Binkis reiškėsi daugiausia kaimui skirtoje spaudoje, savotiškai šviesdamas kaimą, o Tilvytis vadinamojoj bulvarinėj, jo nuolatos kritikuojamos ir ironizuojamos miesčionijos teskaitomoje spaudoje.

 

      * Tai, aišku, nėra aksioma. Pirmas ir aštriausias kritikas buvo Maironis „Lietuvos – didvyrių žemės“ eilėraštyje, kurio įtakos pastebime ir Tilvyčio poemoje.

 

     „Aidai“, 1949 m., Nr. 24
      Kalba autentiška

 

    

Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 4 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 J. G. Ballard 3 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johannes Bobrowski 3 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 24 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1